Nemuno pašonėje naikinamas žuvų pilnutėlis telkinys suerzino žvejus, istorija sudomino ir aplinkosaugininkus: pradėtas tyrimas

„Gaunasi toks prieštaravimas tarp to, kad valstybė lyg ir saugo, bet kita ranka vykdomi darbai“, – LRT GIRDI sakė asociacijos „LT žuvys“ vadovas Martynas Počebutas, sukritikavęs sprendimą panaikinti Kaune, Nemuno pašonėje, esantį vandens telkinuką, kurį, anot jo, itin mėgo ir žuvys, ir žvejai. Sklypą valdanti Vidaus vandens kelių direkcija ramina, kad žalos gamtai nėra, o kritika esą kyla „iš asmeninių“ interesų. Šia istorija susidomėjo ir aplinkosaugininkai, pradėtas tyrimas dėl galimų pažeidimų.

Šis nedidelis vandens telkinukas – tarpukariu Kauno Marvelėje veikusio karjero palikimas. Kaip pasakoja vietos gyventojai, tiesiant dabartinę Užnemunės gatvę čia buvo kasamas smėlis. LRT GIRDI kalbintas M. Počebutas teigė, kad Nemuno pašonėje susiformavusį telkinį žuvys itin pamėgo, jame neršdavo lynai, lydekos, karosai bei kitos iš upės suplaukiančios žuvys, iš kurių bent viena – saugoma.

„Buvo susidariusi ir nusistovėjusi ekosistema toje vietoje. Dar kaip nišą atrado tos retosios žuvys, tai vat šito labiausiai gaila“, – pridūrė jis.

Dėl seklumo telkinys labai palankus nerštui ir jauniklių atsiganymui, kalbėjo asociacijos vadovas, aistringas žvejys M. Počebutas.

„Žinau, kad toje vietoje gyvena į Raudonąją knygą įrašytos žuvys – vijūnai. Gaunasi toks prieštaravimas tarp to, kad valstybė lyg ir saugo, bet kita ranka vykdomi darbai, matyt, be tyrimų, nesigilinant“, – kalbėjo jis.

Asociacijos vadovui nerimą kelia ir tai, kad telkinys tiesiogiai siejasi su Nemunu, todėl, anot jo, tai vertinga upės dalis. „Tokiu atveju kyla daug klausimų, dėl jo užvertimo statybinėmis atliekomis ir žemėmis“, – svarstė jis.

LRT GIRDI pašnekovas paaiškino, kad ši vieta jau daugelį metų buvo populiari tarp žvejų mėgėjų, jie džiaugdavosi puikiais laimikiais. Kauno mieste, teigė jis, daug tokių vietų nėra.

Asociacija „LT žuvys“ dėl šios situacijos kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą, istorija taip pat pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.

Direkcija kritiką atmeta: poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) LRT GIRDI paaiškino, kad modernizuojant vandens kelius, ruošiama ir Marvelės krovininė prieplaukos plėtra, formuojamas sklypas uostui rezervinėje dalyje, atliekami žemės darbai, numatomi krantinės sprendiniai ir plėtros etapai. Asociacijos vadovo kritiką direkcija atmeta ir teigia, kad ji kyla „iš asmeninių interesų, šiuo atveju iš žvejų.“

VVKD teigimu, dar 2021 metų kovą buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją (AM) dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo, tačiau išaiškinta, kad žemės darbams papildomos procedūros nenumatomos t.y. poveikio aplinkai vertinimo procedūrų nereikia.

Minėti darbai atliekami VVKD uostui priskirtoje teritorijoje. „Neparuošus žemės sklypo, neužpylus teritorijos iki potvynių altitudės, neįmanomi projektavimo darbai ir tolimesni kitų etapų plėtros darbai uostui“, – teigiama komentare.

Uoste, rašoma toliau, numatoma krauti krovinius, konteinerius, medieną, birias mineralines ir statybines medžiagas ir kt. Rengiamos vietos ir krovinių sandėliavimui (aikštelės, dengti ir atviri sandėliai, administracinis pastatas, mašinų ir kitų transporto priemonių stovėjimo aikštelės ir kita), numatyta ir krovos bei laivų stovėjimo krantinės.

Žalos gamtai tikrai nėra.

A. Rimas

„Planų iš tiesų daug ir didelių. Atskiro finansavimo šiems darbams VVKD neturi, taigi ieškome įvairių galimybių įgyvendinti planus. 2021 m. balandžio mėn. sudaryta bendradarbiavimo sutartis su įmone, esančia visiškai prie Marvelės prieplaukos – UAB „Autokausta“. Atliekamas gruntas pilamas į rezervinę uosto teritoriją, taip paaukštinant VVKD valdomos rezervinės teritorijos žemės paviršių iki potvynio vandens neužliejamo aukščio, pagerinant sklypo, skirto prieplaukos plėtrai, būklę. Uosto įrengimui būtini parengiamieji žemės sklypo tvarkymo darbai. Karjeras, kuris ir buvo iškastas dirbtinai, bus pilnai užpiltas. Žalos gamtai tikrai nėra“, – LRT GIRDI nurodė direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Vladimiras Vinokurovas, VVKD generalinis direktorius pabrėžė, kad krovinių uostas Kaune yra tiesiog būtinas.

„Į viską žiūrime kompleksiškai. Laivyba Lietuvos vidaus vandens keliais šiuo metu išgyvena atgimimą – per pastaruosius trejus metus įvyko daugiau teigiamų pokyčių nei per praėjusius 30 metų. Esmingai tvarkomi vandens keliai, nuolatos modernizuojama infrastruktūra, ambicingi projektai, tarptautinis bendradarbiavimas – visai tai žada naudą bendruomenėms, verslams, visuomenei ir valstybei. Atliekami rimti krovininės laivybos plėtros darbai prisidės prie tvaresnės logistikos šalyje, tausojančios gamtą ir kuriančios sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams. Jau dabar vykdant didžiuosius projektus, žiūrime į ateitį ir aiškiai suprantame, kad paruošus vandens kelius kroviniams, turi būti ir pakankamai išvystyta vidaus vandens transportui reikalinga infrastruktūra“, – dėstė jis.

„Autokausta“ LRT GIRDI patvirtino, kad prieplaukos rezervinės dalies žemės sklypo paaukštinimo darbus Marvelėje, šalia Nemuno, vykdo jau antrus metus. Bendrovės žiniomis, aplinkosaugininkai priekaištų dėl VVKD planų neturi.

Situacija susidomėjo aplinkosaugininkai: tiria, ar nėra pažeidimų

Komentare LRT.lt Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pabrėžė, kad pastebėję asociacijos įrašą socialiniame tinkle iškart sureagavo – išvyko vertinti įvykį. Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl galimų pažeidimų.

„Su Aplinkos apsaugos agentūra buvo derinamas klausimas, ar keliant žemės paviršiaus lygį nuo altitudės 19,00 iki 24,00 nurodytoje vietoje reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsakymą, jog nereikia. Šiuo metu vyksta tyrimas. Taip pat šiuo metu bus atliekamas patikrinimas, ar po praėjusių patikrinimų gruntas nebuvo verčiamas į vandenį, tačiau ne visa teritorija yra paviršinis vandens telkinys, kita dalis yra užliejama pieva“, – LRT GIRDI paaiškino departamentas.

Remiantis Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pateikta informacija, saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir Saugomų teritorijų valstybės kadastre nerasta duomenų apie šioje vietoje registruotas ir moksliškai patvirtintas žuvų, ypač saugomų rūšių, radimvietes ar nerštavietes, kitas registruotas saugomas teritorijas, rašoma komentare.

„Aplinkosaugininkų nuomone, atliekami darbai neturėtų paveikti žuvų populiacijos, kadangi žemės darbai vykdomi paliekant atvirą praėjimą žuvims išplaukti į Nemuną“, – dėstoma toliau.

LRT GIRDI taip pat teiravosi, ar dėl šioje vietoje vykdomų darbų anksčiau buvo fiksuota pažeidimų. Paaiškėjo, kad 2021 m. Kauno valdybos apsaugos inspekcijos specialistai atliko tyrimą minėtame sklype, surašė patikrinimo aktą ir davė žodinį nurodymą įmonei pašalinti iš nurodyto sklypo statybines atliekas. Atliekos buvo pašalintos ir pateikti tai įrodantys dokumentai.

„2022 m. rugpjūtį nurodytame sklype buvo atlikti ekogeologiniai tyrimai, siekiant nustatyti galimą grunto taršą atliekomis. Ekogeologinio tyrimo vertinime nurodyta, jog laboratoriniais tyrimais nustatytų cheminių medžiagų kiekiai nesiekia ribinių verčių, galiojančių labai jautriose, jautriose ir vidutiniškai jautriose taršai teritorijose. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, tarša nenustatyta“, – nurodė AAD.