„Nebėra pateisinimo“ – migrantai Lietuvoje sulaikyti jau ištisus mėnesius, bet tai gali būti ne pabaiga

Lietuva jau beveik metus kovoja su Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos sukelta neteisėtos migracijos krize. Pirmieji neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai buvo sulaikyti metų birželį. Seimas kartą jau pratęsė migrantų sulaikymo terminą, tačiau jis artėja prie pabaigos. Visgi ministerija sako, kad teismui leidus migrantus galima sulaikyti ir iki 18 mėnesių, tai yra – dar pusmečiui.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka beveik prieš metus užgrobė ir Minske nutupdė Lietuvos piliečius iš Atėnų į Vilnių skraidinusį lėktuvą, o dėl to sulaukęs pasekmių, pagrasino Lietuvą „užtvindyti“ neteisėtais migrantais.

Ir pažadą ėmėsi tęsėti – Lietuvoje registruota apie 4,5 tūkst. neteisėtų migrantų. Rugpjūtį valdžia priėmė sprendimą taikyti apgręžimo politiką, o tai sulėtino neteisėtų migrantų skaičiaus augimą. Visgi dauguma į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų vis dar yra sulaikyti migrantų apgyvendinimo centruose.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skaičiuoja, kad pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje vis dar buvo sulaikyta 2 750 migrantų. Tikėtina, kad tarp jų ir tokių, kurie Lietuvoje sulaikyti beveik metus. Tiesa, ministerijos atstovų pateiktame komentare taip pat nurodyta, kad šis skaičius nuolat keičiasi, mat dalis užsieniečių grįžta į savo kilmės šalis.

Seimas praėjusių metų pabaigoje nuo 6 iki 12 mėnesių prailgino neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo terminą. Dabar VRM portalui LRT.lt teigė, kad teismui leidus migrantui galima sulaikyti dar ilgesniam – 18 mėnesių terminui. Tačiau tiek Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, tiek teisininkas sako, kad jau dabar taikomi terminai yra per ilgi, tad reikia ieškoti kitų sprendimų.

Į kilmės šalis grąžinta daugiau nei 1 000 migrantų

Kaip portalui LRT.lt nurodė VRM, šiuo metu penkiuose Užsieniečių registracijos centruose vis dar yra apgyvendinta 2 750 migrantų. Anot ministerijos atstovų, maksimalaus sulaikymo, kai kalbama apie teismų sulaikymus, o ne apgyvendinimo sprendimus, terminas yra 18 mėnesių.

„Jeigu po 18 mėnesių pabėgėlis vis dar bus prieglobsčio prašytojas, galės gyventi užsieniečių registracijos centruose arba savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje ir laukti sprendimo dėl teisinės padėties.

Jeigu po 18 mėnesių užsienietis jau nebebus prieglobsčio prašytojas, jis turės savo gyvenimu rūpintis pats ir gyventi savo pasirinktoje vietoje. Dėl jo ir toliau bus vykdomos grąžinimo/išsiuntimo procedūros ir kai tik bus galimybė, toks užsienietis bus grąžintas/išsiųstas (šie migrantai neturi teisės išvykti iš Lietuvos)“, – nurodoma VRM atstovų raštu portalui LRT.lt pateiktame komentare.

Ministerija taip pat nurodė, kad šiemet savo noru į kilmės šalis jau grąžinti 567 užsieniečiai, dar 6 grąžinti priverstinai. Iš grąžintų 567 migrantų 310 į kilmės šalis grąžinti suteikus 300 eurų finansinę pagalbą. Dar 11-ai migrantų suteikta 500 eurų finansinę pagalba, o 172 – 1 000 eurų išmoka. Šiemet 36 migrantai grąžinti su Tarptautinės migracijos organizacijos pagalba, šiuo metu norinčiųjų grįžti į kilmės šalis – 57 migrantai.

Praėjusiais mertais iš viso – tiek savo noru, tiek priverstinai – į kilmės šalis grąžinti 479 migrantai.

Terminui pratęsti reikės aiškaus pagrindo

Seimo ŽTK pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius portalui LRT.lt komentavo, kad administraciniais sprendimais migrantų apgyvendinimas, ribojant jų judėjimo laisvę, gali būti tęsiamas iki 12 mėnesių. Prailginti terminą, kaip ir teigė VRM, gali teismas, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, tam turi būti labai aiškus pagrindas.

„Tai kai sueis 12 mėnesių ir tie žmonės bus apgyvendinti ribojant judėjimo laisvę, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) arba Migracijos departamentas, jeigu bus nutarta dėl jų prieglobsčio prašymo netenkinimo, kiekvienu individualiu atveju turės eiti į teismą ir prašyti sulaikymo termino pratęsimo, jeigu toks pagrindas bus“, – komentavo ŽTK pirmininkas.

T. V. Raskevičius sakė manantis, kad teismai tokius prašymus vertins labai individualiai ir galbūt tik išimtiniais atvejais sulaikymo terminą pratęs. Kitaip tariant, sulaikymo pratęsimas iki 18 mėnesių, anot Seimo nario, neturėtų būti taikomas masiškai.

„Todėl, mano įsitikinimu, tie žmonės po 12 mėnesių įgis teisę judėti“, – sakė parlamentaras. Kol kas jis teigė negirdėjęs, jog būtų ketinama siūlyti sulaikymo terminą ir be teismo sprendimo pratęsti ilgiau nei 12 mėnesių. Jei toks siūlymas būtų teikiamas, T. V. Raskevičius tvirtino, jog jam tikrai prieštarautų.

Kaip kalbėjo Seimo narys, minimas 12-os mėnesių terminas buvo suteiktas lyg pasitikėjimo kreditas Vyriausybei, kad ji išnaudos visus galimus variantus, kad grąžintų migrantus į jų kilmės šalis.

„12 mėnesių yra pakankamas laiko tarpas visas tas galimybes išbandyti. Jei tai nepavyksta, reikia pradėti kalbėti apie tų žmonių integraciją. <...> Esame realistai šitoje situacijoje – tie žmonės, gavę leidimą laisvai judėti, jie iš karto išvyks į kitas valstybes.

Bet ES iki šiol galioja toks Dublino reglamentas. Jei tie žmonės išvyks į kitas valstybes, ten bus sulaikyti ir grąžinti į Lietuvos valstybės teritoriją, atsiras labai aiškus teismo sprendimas, kodėl reikia apriboti jų judėjimo laisvę. Tai tiems žmonėms reikia pradėti aiškinti šitą situaciją, sakyti, kad taip, jūs galėsite judėti, galėsite išvykti, bet jei jūs grąžins, jūs būsite sulaikyti. Kad galite rinktis arba rizikuoti, arba likti Lietuvoje ir integruotis. Bet kol kas tokios komunikacijos nėra“, – komentavo T. V. Raskevičius.

Būtų suprantama, jei srautai nebūtų sumažėję

Advokatas, Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas kalbėdamas su LRT.lt teigė, kad dabartinė situacija yra gėdinga. Jo teigimu, jei sieną kertančių migrantų srautai vis dar būtų tokie, kokie buvo praėjusią vasarą, tokius sulaikymo terminus būtų galima pateisinti. Visgi, pasak P. Ragausko, situacija dabar visiškai kitokia.

„Būtų galima sakyti, kad dideli krūviai, kad dėl karo Ukrainoje Migracijos departamentas turi skirti papildomus pajėgumus. Bet, mano galva, iki karo Ukrainoje buvo pakankamai daug laiko sutvarkyti tuos klausimus ir išspręsti iš esmės viską, nebent būtų atskiri speficiniai atvejai, kur informacijos negalima gauti.

Jeigu iki šiol tai yra nepadaryta, man atrodo, tiesiog yra netinkamas institucijų darbas. Suprantama, kad yra įvairių atsiprašymų, bet ir problema akivaizdi yra, ji savaime neišsispręs nei per papildomą pusmetį, nei per metus. Klausimas tuomet, kiek tuos žmones laikysime“, – komentavo P. Ragauskas.

Advokatas teigė, kad institucijos turi turėti aiškią, į ateitį nukreiptą strategiją, o jos sukūrimui laiko buvo pakankamai.

„Nebėra pateisinimo, mano akimis žiūrint“, – sakė P. Ragauskas.

Jis taip pat teigė, kad neatmestina, jog Lietuvoje sulaikyti migrantai vėliau gali dėl to skųstis teismuose. Tiesa, ar pavyktų laimėti, priklausytų nuo pateiktų argumentų.

„Vargu, ar toks laikymas žmonių, visiškai izoliuotų, praktiškai laisvės atėmimo sąlygomis, gali būti pateisinimas. Reikėtų svarstyti apie proporcingumą“, – portalui LRT.lt komentavo advokatas.