Nauja ministerijos tvarka sulaukė pasipiktinimo: mokytojai neturės kada dirbti, nes rinks įrodymus, įžvelgia ir diskriminaciją

Anglų kalbos mokytojas ekspertas, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos narys Saulius Skučas tikras, kad po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtu Pedagogų karjeros modelio aprašo projektu slypi keletas pavojų – ir papildomas darbo krūvis, už kurį mokytojams nebebūtų mokama atskirai, ir galima diskriminacija dėl amžiaus. 

Pagal pateiktą projektą, mokytojų, ypač labiausiai patyrusių, kvalifikacija būtų nuolat tikrinama, kas penkerius metus jie turėtų iš naujo įrodyti kompetenciją. Be to, į jų pareigas būtų įtraukta tai, kas šiuo metu laikoma papildomais darbais. Pedagogų bendruomenė sunerimusi, kad tai išaugins darbo krūvį, ir jis galimai nebus deramai atlyginamas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad kol kas tai tik projektas ir tvarka bus dar keičiama, įsigalios tik 2024-aisiais.

„Tai pirminis mūsų siūlymas, į klausimą, ar mažės darbo užmokestis, atsakymas yra „ne“, jis negali mažėti, ir negali blogėti sąlygos, tai pagrindinis dalykas, ir tai bus nelengvas įgyvendinimas“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį yra sakiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Skučas: smuks labiausiai patyrusių mokytojų darbo kokybė

Mokytojų karjeros apraše, kurį birželį švietimo bendruomenei pristatė ŠMSM, pakeistos pedagogų karjeros pakopos: vietoj mokytojo, vyr. mokytojo, metodininko ir eksperto siūlomi pradedančio pedagogo, pedagogo, patyrusio pedagogo ir pedagogo eksperto pavadinimai.

Kaip įžvelgia S. Skučas, aukščiausios kvalifikacijos pedagogams, pagal pasiūlytą aprašą, teks daug papildomų darbų, o tai keltų grėsmę jų darbo kokybei.

„Pagal modelio projektą, itin daug darbų ir papildomos veiklos turės patyrę mokytojai ir mokytojai ekspertai, todėl logiška daryti prielaidą, kad ugdymo kokybė smuks dar labiau, o kokybiškiausiai dirbs pradedantieji mokytojai ir mokytojai, nes jie savo tiesioginiam darbui galės skirti kur kas daugiau laiko.

Išlieka tas pats klausimas: kaip siūlomu modeliu bus siekiama norimos kokybės ir koreliacijos tarp kvalifikacinės kategorijos ir pamokų kokybės?“ – svarstė pedagogas.

Jį nustebino ir šis ministerijos teiginys: „mokytojas, įgijęs aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, dažniausiai atlieka tokį patį darbą, tas pačias veiklas ir funkcijas, kaip ir žemesnę kvalifikacinę kategoriją turintis mokytojas“.

„Pernelyg apibendrintas teiginys, tačiau net jei tai ir tiesa, visų mokytojų darbas iš esmės ir yra toks pats: mokyti, ugdyti, bendrauti, vertinti pasiekimus ir pažangą, bendrauti su tėvais. O nuo kvalifikacinės kategorijos priklauso, kokiu lygmeniu yra atliekamas darbas“, – mano S. Skučas.

Mokytojui atrodo kritikuotina ir projekte įrašyta nuostata, kad ne rečiau kaip kas 5 metus mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto ir patyrusio mokytojo, patyrusio pagalbos mokiniui specialisto pareigas einantys asmenys turės pasitvirtinti savo turimų kompetencijų atitiktį pareigybės reikalavimams ir pateikti įrodymus, kad atitinka pareigybei keliamus veiklos rodiklius.

„Jei mokytojai kas 5 metus turės įrodinėti, kad jie atitinka pareigybės reikalavimus, tai jie nuolat šiuos rodiklius rinks, mat reikalingi įrodymai, ir pamokų vedimas tiesiog nueis į antrą planą“, – mano S. Skučas.

Jis su kolegomis nesupranta ir kuo remiantis numatytos šios kvotos: „savivaldybėje patyrusių mokytojų, patyrusių pagalbos mokiniui specialistų skaičius neturi viršyti 30 proc., o mokytojų – ekspertų, švietimo pagalbos specialistų – ekspertų skaičius neturi viršyti 3 proc. visų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareigybių skaičiaus.“

Privalomi taptų tie darbai, kurie dabar yra papildomai apmokami?

Pedagoginę bendruomenę sutrikdė ir krūvio bei su juo susijusio atlygio reikalai. Dabar mokytojams, kurie dalyvauja egzaminų sesijose kaip vykdytojai ar abiturientų atliktų egzamino užduočių tikrintojai, sumokama papildomai. Siūlomame projekte į mokytojo pareigas įeitų egzaminų ir kitų mokinių pasiekimų patikrinimų vykdymas ir vertinimas.

„Funkcijos, už kurias iki šiol buvo apmokama atskirai, yra įtrauktos į visų kvalifikacinių kategorijų darbo funkcijas. Tampa privalomas darbas, kuris iki šiol toks nebuvo. Kodėl? Ar pernelyg trūksta šiam darbui žmonių?“ – kritikavo S. Skučas ir ragino kategoriškai šios nuostatos atsisakyti.

Pedagogus trikdo ir atlygio skaičiavimo apibūdinimas, juolab kad projekte aptakiai rašoma, jog konkretus dydis „priklausys nuo valstybės finansinių galimybių“.

Įžvelgia diskriminacinę nuostatą dėl amžiaus

Kritikos sulaukė ir projekte išsakoma nuostata, kad dalis eksperto vardą turinčių pedagogų turės iki numatyto termino pasitvirtinti savo įgytą kvalifikacinę kategoriją.

„Ar tai reiškia, kad turintis eksperto kvalifikacinę kategoriją asmuo nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. jos netenka? Kadangi tvirtintis kategorijos pagal šias nuostatas neketinu, ar tai reiškia, kad automatiškai tampu „patyrusiu mokytoju“? Ar „mokytoju“? Ar „pradedančiuoju mokytoju“?

Filosofinis klausimas: jei nuspręsta iš mokytojų atimti kategorijas, ar nebus vieną dieną sukurptas dokumentas, atimantis iš manęs magistro ar bakalauro diplomą?“ – klausė mokytojas ekspertas S. Skučas.

Maža to, pasak jo, projekte galima įžvelgti ir diskriminacijos dėl amžiaus pavojų. Numatoma, kad nurodyti terminai netaikomi pedagogams, kuriems modelio įsigaliojimo metu yra likę ne daugiau kaip 5 metai iki pensinio amžiaus.

„Jei ši nuostata liktų galioti, reiktų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, siekiant išsiaiškinti, ar šita nuostata nėra diskriminacinė“, – pabrėžė S. Skučas.

Anot jo, modelio projektą taikyti būtų galima naujai (nuo 2023 m. sausio mėn.) pradėsiantiems dirbti mokytojams, juk šios tvarkos tikslas ir yra skatinti jaunų mokytojų įsiliejimą į pedagoginį darbą.

S. Skučą sutrikdė ir tai, kad pedagogų asociacijoms apsvarstyti siūlomą modelio projektą buvo numatytos vos kelios dienos – trys darbadieniai ir savaitgalis. Be to, dokumentas svarstyti pateiktas gana sudėtingu laikotarpiu, kai vyko valstybiniai egzaminai, artėjo mokslo metų pabaiga, daug mokytojų buvo užsiėmę, mat vykdė egzaminus ar taisė darbus po jų.

„Turbūt tikrai geras laikas prastumti daug klausimų keliantį projektą“, – mano S. Skučas.

Jurgelevičius: svajones apie mokytojo prestižą galime užmiršti

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) užsimojus keisti pedagogų karjeros modelį įširdo profesinės sąjungos.

Šią savaitę konferenciją žiniasklaidai surengė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). LŠMPS pirmininko pavaduotojas, istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius piktinosi: „Ar mokytojo darbas tiek mažai vertas, kad tik karjerą padarę mokytojai ekspertai bus verti 1,5 ar 2 kartus didesnio atlyginimo?“

Jis pabrėžė, kad karjeros modelis tinkamai negalės veikti, kol nebus aiškiai įvardyti jo įgyvendinimo tikslai, užtikrintas tinkamas finansavimas, kol modelis nebus suderintas su mokytojų atstovais, profesinėmis sąjungomis.

Mokytojui kliūva, kad pagal modelį patyrę mokytojai dirbdami papildomai savivaldybėje ir šalies mastu negalės tiesiogiai viso laiko skirti mokiniams. Tikėtina, kad tai paveiks mokymosi rezultatus. Maža to, su mokiniais daugiausia dirbtų žemiausią kvalifikacijos lygį turintys pedagogai.

„Svajones apie mokytojo prestižą galime užmiršti“, – sakė profesinės sąjungos pavaduotojas.

A. Jurgelevičiui pritaria lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.

„Kada mokytojas dirbs tiesioginį darbą ir bus tiesiog mokytoju?“ – klausė L. Bručkienė.

Pasak pedagogės, susidaro įspūdis, kad pamokos svarba, apie kurią kalbama projekte, nueina į antrą planą, o ŠMSM į viršų iškelia savo problemą – mažai mokytojų nori rinktis papildomas veiklas, nes už jas mažai moka.

Atnaujintas modelis – rugsėjį

ŠMSM pabrėžė, kad šiuo metu dėl pedagogų karjeros modelio vyksta diskusija ir jokių sprendimų kol kas nėra.

Kaip neseniai Seimo Švietimo ir mokslo komitete sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, rugsėjį planuojama turėti atnaujintą modelio redakciją.

Apsispręsti dėl naujo mokytojų karjeros modelio planuojama iki 2023 metų sausio 1 dienos. Įgyvendinimo pradžia planuojama ne anksčiau kaip 2024 metais, numatant ne trumpesnį kaip penkerių metų pereinamąjį laikotarpį.

„Atnaujinamo karjeros modelio tikslas – pasitikėjimu grįsta pedagogo karjera, skatinanti būti atviru, nuosekliai tobulinančiu savo kompetencijas švietimo darbuotoju“, – paaiškino ŠMSM ir šią savaitę.

Ministerijos duomenimis, sulaukta 16 organizacijų siūlymų dėl karjeros modelio.

„Tai leidžia tikėtis, kad kartu parengsime daugeliui tinkamą ir priimtiną modelį. Karjeros modelis tobulinamas ir peržiūrimas, pirminiame variante atsiras ir esminių, ir smulkių pakeitimų. Pedagogo pagrindinės funkcijos išlieka – tiesioginė ugdomoji veikla klasėje, pažangos ir pasiekimų vertinimas, informavimas ir konsultavimas ir kt.“, – aiškina ministerija.

Skaudžius: mokytojo kvalifikacija turėtų būti siejama su tobulėjimu

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius neseniai sakė, kad dabar kvalifikacinė kategorija (tarkime, mokytojo metodininko ar eksperto) mokytojams yra suteikiama praktiškai visam gyvenimui ir yra daugiau orientuota į praeities nuopelnus, tačiau mokytojo kvalifikacija turėtų būti siejama su augimu, tobulėjimu.

„Pedagogas rengia vaikus ne praeičiai, net ne dabarčiai, o ateičiai, tad inovacijos pedagogą lydi nuolat. Penkeri metai – gana ilgas laiko tarpsnis, per jį neįmanoma visiškai nekeisti ugdymo metodų ir formų. Kompetencijos vertinimas būtų papildomas išorinis akstinas tobulėti, darbo refleksijai“, – teigė R. Skaudžius.

Pagal atliekamas funkcijas būtų projektuojamas ir atlygis – planuojama, kad pradedančiojo pedagogo ir aukščiausią pedagogo pareigybę turinčio asmens bazinis darbo užmokesčio koeficientas skirtųsi du kartus.

Numatoma, kad aukščiausiai pedagogo-eksperto pareigybei būtų skelbiamas konkursas: jį galėtų skelbti savivaldybė ar Nacionalinė švietimo agentūra. Pareigybei galėtų būti numatyta penkerių metų kadencija.

„Mūsų vizija – pedagogas-ekspertas būtų labiau ne mokyklos, bet savivaldybės pedagogas. Jis prisiimtų atsakomybę, pareigą ne tik būti pedagogu, bet ir įsitraukti į kitus švietimo darbus. Pavyzdžiui, analizuoti, vertinti, siūlyti sprendimus dėl savivaldybės, šalies ugdymo turinio, mokymo proceso, inicijuoti tyrimus, siūlyti inovacijas nacionaliniu mastu, rengti didaktines priemones, konsultuoti patyrusius pedagogus, mentoriauti“, – teigė R. Skaudžius.

Anksčiau skelbiant Pedagogų karjeros modelio projektą buvo įvardyta, kad pedagogų-ekspertų savivaldybėje galėtų būti apie 3 proc., o patyrusių pedagogų – apie 30 procentų. Pasak viceministro, tokios proporcijos tuomet įvardytos, nes šiuo metu tiek yra pedagogų, turinčių eksperto ir metodininko kvalifikacinį laipsnį, bet po pirminių diskusijų su švietimo bendruomene šio siūlymo planuojama atsisakyti.