Mokyklų vadovai: mokytojus vagiame iš kitų, gaudome aplinkosaugininkus, mechanikus ir siunčiame studijuoti

Kas vaikus mokys nuo rugsėjo? Dėl mokytojų stygiaus galvą gelia mokyklų vadovams, mat jie atsakingi už tai, kad kolektyvas būtų deramai sukomplektuotas. Lengviau direktoriai atsikvepia prasidėjus rugsėjui, bet neslepia, kad visiškai ramūs būti negali niekada, nes mokytojas išeiti iš darbo gali kad ir lapkričio viduryje. 

Vien Vilniuje, savivaldybės duomenimis, šiuo metu trūksta daugiau nei 200 mokytojų. Sostinės valdžia tikisi, kad juos pritraukti padės 300 eurų kasmėnesinis priedas – išmokos nuo rugsėjo 1-osios būtų skiriamos pedagogams, kurie pastaruosius metus nedirbo Vilniaus mokyklose.

Labiausiai sostinėje trūksta matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos, pradinių klasių mokytojų.

Viliasi, kad padės 300 eurų priemoka

Vilniaus Senvagės gimnazija – auganti mokykla, todėl, gausėjant vaikų, reikia ir daugiau mokytojų. Gimnazijai prieš kelias dienas reikėjo septynių pedagogų: lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizinio ugdymo, biologijos mokytojų, specialiojo pedagogo.

„Antras niuansas – vyresni mokytojai išeina į pensiją. Du mokytojai iš anksto buvo įspėję, kad išeis į pensiją, dar viena mokytoja apsisprendė šią savaitę“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Lebednikaitė.

Mes dabar gaudome aplinkos inžinierius, mechanikus. Jei kur nors randame nemokamas pedagogines studijas, tuoj pat siunčiame ten.

R. Podoliankienė

Viena iš į pensiją išėjusiųjų – fizinio ugdymo mokytoja. Kaip sakė pavaduotoja, ši darbo vieta paklausesnė, mokykla sulaukė daugiau pageidaujančiųjų – šešių ar septynių. Tiesa, dažnas pretendentas kelia sąlygų. Pagrindinė – nevadovauti klasei.

„Labai džiugina jaunimas. Jie atsakingai sako nenorintys viso etato iškart, nori pasižiūrėti, ar tai jų darbas, jų pašaukimas“, – kalbėjo D.Lebednikaitė.

Mokytojų trūkumą, pasak jos, jaučia kone visos mokyklos, ypač stinga matematikų ir lituanistų, mat šių dalykininkų darbo krūvis yra didelis.

„Dabar yra ta karta, kai didelė dalis mokytojų išeina į pensiją, o naujų mokytojų niekas neužaugino. Arba, jei ir užaugino, tai jie nesieja savo ateities su švietimu.

Itin sunku rasti informatikos mokytoją. Mums reikėjo šio dalyko mokytojo dirbti visu etatu. Neatsišaukė nė vienas kandidatas. Ir aš suprantu, jie juk paklausūs ir kitose srityse“, – aiškino D. Lebednikaitė.

Į anglisto vietą buvo daugiau kandidatų. Dalis šių žmonių yra parvykę iš užsienio, ten dirbo mokytojo padėjėjais. O dėl matematikos ir biologijos mokytojų – kebliau.

Mokykla viliasi, kad ieškant mokytojų padės ir Vilniaus savivaldybė, rengianti programą „Grįžtu mokyti“.

Pasak D. Lebednikaitės, turėtų būti pravarti ir savivaldybės numatyta 300 eurų kasmėnesinė pagalba. Ji galėtų sudominti mokytojus iš kitų miestų ar aplinkinių miestelių. Tiesa, neslėpė mokyklos direktoriaus pavaduotoja, dėl to gali nukentėti Vilniaus rajono mokyklos.

„Šiuo metu padėtis tikrai yra klampi. Tai yra tam tikri dalykai ministerijos požiūriu. Užkraunama labai didelė atsakomybė mokytojui ir ta atsakomybė nepaskirstoma tarp šeimos ir mokyklos. Tai aklavietė, kai mokykla tampa visuomet kalta. Reikia tam tikrais teisiniais saugikliais padaryti mokytojo darbą tikrai saugų, nes pati darbo vieta nėra ramybės vieta, ji visuomet pulsuojanti emociškai“, – pabrėžė D. Lebednikaitė.

Būna, kad mokslo metų išvakarėse nusikosėja mokytoją

Pedagogų stinga ne tik valstybinėms, bet ir privačioms mokykloms.

„Surasti atsidavusį, atsakingą, empatišką žmogų – uždavinys kiekvienam darbdaviui bet kurioje srityje, ne tik švietime. Mes nuolat ieškome aukščiausio lygio profesionalų“, – sakė Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė Agnė Liubertaitė.

Manau, kad darbo užmokestis visur daugmaž panašus – ar tai privačios, ar valstybinės mokyklos.

A. Liubertaitė

Neseniai ji ieškojo pradinio ugdymo mokytojo, mat steigiama papildoma klasė. Taip pat reikėjo istoriko, rusų kalbos, matematikos mokytojų. Pedagogų reikėjo Vilniaus privačios gimnazijos nacionalinei ir tarptautinei programai.

A. Liubertaitė sakė, kad mokykla laikosi nuostatos ieškoti darbuotojų remiantis pažįstamų rekomendacijomis, tad naudojosi ir bičiulių, ir feisbuke išsakytais pasiūlymais.

Mokyklos veiklų vadovė pasakojo, kad kasmet paieškos klampėja.

„Dabar atidaryti privačią ugdymo įstaigą kone lengviau nei restoraną. Šiuo metu rinkoje atsirado labai daug žaidėjų. Sakyčiau, ne ugdytojų, o žaidėjų, kurie neetiškais būdais bando nuvilioti mokytojus. Mūsų gimnazija jau skaičiuoja 30 metų ir mes tokiais metodais nesivadovaujame“, – aiškino A. Liubertaitė.

Pasak jos, pamečiui padėtis keičiasi tik vienu aspektu: prieš kelerius metus daugiau reikėdavo matematikų, paskui – lituanistų, dabar – jau ir pradinukų mokytojų.

„Manau, kad darbo užmokestis visur daugmaž panašus – ar tai privačios, ar valstybinės mokyklos“, – sakė A. Liubertaitė.

Per pokalbį ji pastukseno į medį: mokytojai atsirinkti iš kelių kandidatų ir bent jau kol kas mokyklos vadovai gali būti ramūs.

„Bet kol neprasidėjo rugsėjis, būna migracijų. Vienais metais kita privati mokykla, likus dviem dienoms iki mokslo metų, nusikosėjo mokytoją iš mūsų. Bet ką darysi. Būna įvairiausių situacijų – nerimas visuomet justi: ar spalio 5, ar lapkričio 13 diena. Mes juk dirbame su žmonėmis, o juos ištinka ir meilė, ir motinystė“, – šypsojosi A. Liubertaitė.

Tenka gaudyti ir patiems ruošti pedagogus

Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijai šiuo metu stinga kelių deficitinių mokytojų – dviejų matematikų ir fizikos mokytojo.

„Matematikė ir viena fizikė išėjo į pensiją. Bet pagrindinė priežastis – padidėjo mokinių, klasių skaičius“, – paaiškino gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė.

O štai humanitarinių specialybių mokytojai grįžta į švietimą po keliolikos metų pertraukos ir darbo kitame sektoriuje.

„Šiuo metu yra jų poreikis švietime, o anksčiau tokio dalyko nebuvo. Tarkime, žmogus, dirbęs kitoje sferoje, po 14 metų grįžta dirbti pagal specialybę. Pavyzdžiui, viena lituanistė, kai baigė studijas, nerado darbo, nes specialistų buvo per daug. Kadangi neturėjo darbo, dirbo kitur, o dabar grįžta. Manyčiau, kad žmonės, kurie turi tam tikrą išsilavinimą, įgūdžių nepraranda“, – kalbėjo mokyklos vadovė.

R. Podoliankienė neslepia – mokytojų stygiaus problema tokia, kad tenka elgtis ne visuomet gražiai, kolegiškai.

„Galiu pasakyti, kad vagiame mokytojus iš kitų mokyklų. Neturime ką daryti, todėl taip ir elgiamės.

Turime ir kitokį planą. Esame pritraukę žmonių iš kitų sferų, jie per kelerius metus jau įgijo pedagoginį išsilavinimą ir labai sėkmingai dirba. Tarkime, informacinių technologijų inžinierius įgijo pedagoginį išsilavinimą, tad dirba pas mus ir inžinieriumi, ir pamokas veda“, – kalbėjo direktorė.

Ji tikra, kad mokytojų paieškos, kurios pastaraisiais metais vis sunkesnės, stumiančios mokyklų vadovus į situaciją be išeities, turėtų būti ne direktorių galvos skausmas.

„Valstybė turi pasirūpinti, kad visuomenė būtų patenkinta švietimo sistema. Labai dažnai kartoju japonišką posakį: kas kam reikalingas – valstybė šeimai ar šeima valstybei? Pas mus yra, kad šeimai reikalinga valstybė. Ir ta visuomenė, ta šeima kaltina mokyklas, o ne valdžią, kuri turėtų būti atsakinga už tai, kad šeima pasitikėtų valdžia. Dabar jiems kaltas direktorius, juolab Švietimo įstatyme yra parašyta, kad už darbuotojų komplektavimą yra atsakingas mokyklos vadovas, bet juk mes neruošiame mokytojų. Mokytojus ruošia aukštosios mokyklos pagal valstybės užsakymą“, – kalbėjo direktorė.

Anksčiau Klaipėdos universitetas rengė ir įvairesnių profesijų mokytojus, dabar telikę vos kelios studijų programos.

„Mes dabar gaudome aplinkos inžinierius, mechanikus. Jei kur nors randame nemokamas pedagogines studijas, tuoj pat siunčiame ten“, – kaip auginasi mokytojus, pasakojo mokyklos vadovė.

Ji pabrėžė, kad ir universitetų dėstytojai yra smarkiai apkrauti darbu.

„Žmogus gali būti kūrybiškas, tik kai būna laisvas nuo pašalinių darbų. Bet turbūt reikia žlugti, kad vėl atsistotum ant kojų ir vėl eitum į priekį“, – neslėpė nuoskaudos R. Podoliankienė.