Prieš 11 mėnesius
70
Tyrimai rodo didžiulį narkotikų paplitimo mastą šalies mokyklose. Su vaikais dirbantys ekspertai sako, kad nuo priklausomybių kartais gydomi ir dvylikamečiai. Sveikatos ministras žada, kad nuo kitų mokslo metų vaikų lauks gyvenimo pamokos, kur bus vykdoma ir narkotikų prevencija, tačiau policija nukerta – jokios paskaitos neveikia.
Klaipėdoje 28-iuose mokyklose atlikus paviršių testus, narkotikų pėdsakų nebuvo tik vienoje. Dažniausiai buvo randama kokaino, priskiriamo prie sunkiųjų kvaišalų, pėdsakų. Tuo tarpu Marijampolės ligoninėje atsidūrė keli mokiniai, kurie, kaip nustatyta, rūkė elektronines cigaretes su psichotropinėmis medžiagomis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, penktadalis 15-16 metų moksleivių yra bandę narkotikų, daugiausiai kanapių.
Portalo 15min tyrimų skyriaus žurnalistas Vidmantas Balkūnas darė išsamų interviu su narkotikų prekeiviu. Pasak jo, narkotikus vaikai ima vartoti jau šeštoje klasėje, o platintojai dažnai būna devintokai.
„Vartoti pradeda kai kurie nuo 12-13 metų. Pardavinėti, pasak mano pašnekovo, pradeda 15-os. Dažnai tai būna tarpinis variantas, kai pradeda vartoti, reikia pinigų, todėl pradeda pardavinėti“, – aiškina V. Balkūnas.
O priežastis, dėl kurios vaikai pradeda vartoti narkotikus, dažnai yra ganėtinai paprasta – draugų paieška.
„Buvo labai įdomus jo motyvas, kodėl apskritai pradedama vartoti ir prekiauti: vaikai jaučiasi vieniši, jiems reikia draugų, pažįstamų, o tai darydamas tampi prie chebros. Ypač kai pradedi prekiauti, tave kviečia į vakarėlius, koncertus, pasibuvimus, nes turi narkotikų ir gali parduoti“, – sako 15min žurnalistas.
Policija pagal pradėtus ikiteisminius tyrimus skaičiuoja, kad vartojančiųjų skaičius, lyginant šių metų pirmus tris mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, išaugo 50 proc. Pareigūnai sako, kad jų pagrindinis tikslas – surasti platintojus.
„Darbas vyksta prevencinis – informacijos keitimasis. Jei mokykloje kažkas vyksta ir administracija perduoda policijai, policija gali taikyti žvalgybos priemones, bandyti nustatyti platintojus, kurie pardavinėja medžiagas, bet jei mokykla slepia, problema nesisprendžia“, – aiškina Policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Respublikinio priklausomybės ligų centro socialinė pedagogė sako, kad dirbti yra tekę ir su priklausomais 12-mečiais. Pasak jos, žalingas vartojimas niekada nėra vienintelė problema.
„Žalingas vartojimas turi savyje ir nerimo daug, jaunuoliai būna liūdni, sunku bendrauti, rasti bendraminčių ir tada tas nuveda blogais takeliais – prie prastesnės kompanijos, nes ji priima visus“, – teigia socialinė pedagogė Emilija Kvieskaitė-Makovejeva.
Opozicijai atstovaujantys politikai pirštu rodo į Laisvės partiją. Anot jų, būtent politinė aplinka, kurioje siekiama dekriminalizuoti kanapes, skatina jas vartoti.
„Iš politikų lūpų mes girdim dalykus, kad tai yra nieko tokio, kad tai normalu, vakarietiško pasaulio atributas, valstybės legalizuoja. Negalvokim, kad tai prasprūsta pro akis ir ausis“, – sako Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys.
„Mes normalizuojam dalykus, kurie yra baisūs. Reikės tos krypties po metų, kai vyks rinkimai atsisakyti, nes kai aukščiausioji valdžia užduoda toną, visuomenė reaguoja“, – prideda Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vicepirmininkas Tomas Tomilinas.
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė sako, kad kaip tik itin griežta dabartinė narkotikų politika veda prie nelaimių.
„Tai mūsų neveiksmingos politikos rezultatas. Tam, kad narkotikų politika būtų veiksminga, reikia taikyti mokslu pagrįstas priemones, mokslu pagrįstą prevenciją, kurios labai trūko, ir nesiblaškyti į populizmus“, – aiškina Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė.
Kad vaikams reikia edukacijos, kartoja ir opozicija, ir socialiniai darbuotojai.
„Mokyklose praktiškai numirusi pirminė prevencija, kai vaikams normaliai paaiškinama, kokios yra rizikos“, – sako A. Veryga.
„Su rizikom jaunuoliai visada susidurs, nebus taip, kad nebus rizikų, bet jei bus rizikom pasiruošę, bus edukuoti, tai žinos, kas vyksta su organizmu pavartojus, kokių vietų ar žmonių geriau privengti, žinos, kad saugu kreiptis į socialinius pedagogus, tėvus, aplinką, kai atsitinka nelaimė“, – antrina socialinė pedagogė E. Kvieskaitė-Makovejeva.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada, kad prevencinės programos bus atgaivintos jau po kelių mėnesių.
„Nuo rugsėjo mokyklose prasidės gyvenimo įgūdžių pamokos, bus pamoka kelioms klasėms, ten irgi apie tai kalbama, specialistai užsiiminės prevencija, – sako jis. – Artimiausių septynerių metų bėgyje mes planuojame apie 17 mln. eurų investuoti į minkštuosius dalykus.“
Žadami pinigai iki 2030 m. bus naudojami mokymams tų vaikų, kurie jau bandė narkotikus bei specialistų kvalifikacijai kelti. Taip pat planuojama steigti telefono liniją, kur skambintų norintys atsisakyti priklausomybių.
Tik kol vieni sako, kad išklausę pamokų, vaikai ims vengti narkotinių medžiagų, kiti specialistai pabrėžia – realiai naudos mažai.
„Informavimas – 20 proc. to, kas lemia elgseną, o visa prevencija ar narkotikų vartojimas – tai lemia kas kita“, – teigia Aušra Želvienė, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento atstovė.
„Policijos pareigūnai per metus skaito daugiau nei 2,000 įvairių paskaitų apie atsakomybę, <...> apie narkotikų žalą, bet jos mažai veiksmingos“, – prideda Policijos atstovas R. Matonis.
Veiksmingas sprendimas, pasak ekspertų, paprastas, bet kartu ir sunkiai pasiekiamas – vaikus padaryti laimingesnius.
„Labiausiai tai psichinę sveikatą stiprinti, pradėti nuo esmės, nes iš laimės žmonės retai kada vartoja psichoaktyviąsias medžiagas“, – sako A. Želvienė.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vicepirmininkas T. Tomilinas taip pat abejoja, kad daug „šeimų dalyvauja šeimos terapijoje, emocijų valdymo kursuose.“
Apskritai sumažinti narkotikų vartojimą tarp vaikų reikia ir galima. Visgi, pasak ekspertų, kad ir ką darysi, narkotikai iš mokyklų visiškai neišnyks.
„Tai niūri realybė, prie kurios turim taikytis“, – sako A. Želvienė.
English (US) ·