Mokyklose nori mokyti gynybos įgūdžių, bet stinga specialistų – pedagogai prašosi į kursus, ketinama pasitelkti ir buvusius karius

Į šalies mokyklas vis tvirtesniu žingsniu turėtų žengti Pilietiškumo ir gynybos ugdymų kursas, tačiau kol kas vienas to stabdžių – kursą galinčių dėstyti specialistų stygius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, kad daugėja mokytojų, norinčių įgyti žinias, reikalingas šio kurso dėstymui, o Seimo priimtoje Pilietinio pasipriešinimo strategijoje numatoma, kad tam pasitelkti galima ir buvusius karius bei pareigūnus. 

Kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kalbėjo jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, 2017 metais Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį, kuris mokykloje tapo pasirenkamuoju.

„Geras bandymas buvo, bet nebuvo tiek mokyklų daug, kiek mes tikėjomės, kad jį būtų labai aktyviai renkamasi iš moksleivių pusės. <...>

Kai mes svarstėme pilietinio pasipriešinimo strategiją, <...> tam tikras rezultatas buvo tas, kad šių metų birželį dešimtyje mokyklų turėjome devyntokams tokį praktinį pilotinį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis priminė, kad Piliečio rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje įrašyta, jog kaip bendrojo ugdymo dalis turėtų būti įvestas privalomas nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas.

Numatoma, kad turi būti užtikrintas šiam moduliui tinkamas pedagogų rengimas, o pedagogų trūkumo problema būtų sprendžiama pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Truksta specialistų, rengiami mokymai

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius NSGK posėdyje kalbėjo, kad pilietiškumo pamokos mokyklose yra integruojamos ir į kitus mokomuosius dalykus, svarbi ir neformalioji veikla.

„Pilietiškumo programa, kuri privaloma 9 ir 10 klasėje, yra atnaujinta. Nemažai dalykų ten yra iškelta iš nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulio, tai tą modulį reikia atnaujinti“, – sakė R. Skaudžius. Jis taip teigė, kad 2023-2024 mokslo metais mokyklas pasieks naujos pilietiškumo programos.

Kalbėdamas apie L. Kasčiūno minėtą modulį, viceministras teigė, kad siekis yra užtikrinti kokybišką jo prieinamumą. Kaip sakė R. Skaudžius, net jei dabar būtų galimybės įvesti šį modulį, visgi sudaryti sąlygas mokyklose kokybiškai jo mokyti, nebūtų galimybių, nes trūksta specialistų.

„Sulauktume, galbūt, atvirkštinio rezultato, jei toks dalykas būtų. Bendradarbiaujama su KAM, yra mokymai mokytojams ir ten buvo numatyta iš pradžių 20 vietų, bet tos vietos labai staigiai užsipildė, jau yra per 50 norinčių.

Darome viską, kad visi mokytojai, kurie nori ir yra užsiregistravę, galėtų dalyvauti, nepaisant to, jog iš pradžių buvo numatytas mažesnis skaičius“, – dėstė viceministras.

Krašto apsaugos ministro patarėja Kamilė Šeraitė patikslino, kad yra parengta 60 vietų mokymus norintiems praeiti mokytojams.

KAM viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) buvo sutarta dėmesį skirti programų atnaujinimui tam, kad moksleiviams siūlomas modulis būtų kokybiškas ir gerai parengtas.

„Ta programa atnaujinama, kad atlieptų mūsų lūkesčius ir tematikas. <...> Orientacija pagrindinė yra į mokytojų mokymą, į mokytojų parengimą, kad tai nebūtų vien formalus kažkokios medžiagos išdėstymas, bet realiai, kad mokytojai būtų įsitraukę ir žinotų, ką pasakoja mokiniams.

Kitas dalykas, kad mes sudarytume sąlygas tą medžiagą, kurią jie naudos mokyme, kad ne tik turinio prasme padėtume pasiruošti, bet ir būdus, kaip patraukliau ir reprezentatyviau pristatyti, kad įtrauktų mokinius ir modulis būtų paveikesnis“, – sakė Ž. Tomkus.

Anot jo, ambicija yra turėti atskirą vadovėlį, tačiau dėl to dar diskutuojama. Tam, kad 100 proc. devyntokų praeitų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą, pasak Ž. Tomkaus, reikia geresnio paruošimo ir tinkamų resursų.