Mokykla, kuriai per sunkių vaikų nėra: esame pasirengę priimti visus ir tuo didžiuojamės

Šiai mokyklai per sunkių vaikų nėra – Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcis centras buvo viena pirmųjų mokyklų Lietuvoje, kuri nesivadovavo principu, kad yra nemokytinų vaikų, interviu portalui LRT.lt pasakoja mokyklos direktorius Gražvydas Groblys. „Mes pasirengę priimti visus ir visus mokyti, tuo didžiuojamės“, – pažymi direktorius.

Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcis centras neseniai šventė 30 metų įkūrimo sukaktį. Kaip pasakoja mokyklos direktorius G. Groblys, ši mokykla yra viena pirmųjų Lietuvoje, kurioje visi vaikai, nesvarbu, kokią negalią turi, galėjo pradėti mokytis.

„Buvome viena pirmųjų mokyklų, kuri priėmė vaikus, kai dar galiojo toks terminas „nemokytini vaikai“, – portalui LRT.lt sako G. Groblys.

Direktorius sutinka, kad mokyklos darbo pradžia buvo sudėtinga: nebuvo pasiruošusių specialistų, trūko žinių, priemonių. Mokyklai įsikūrus, darbuotojai mokėsi iš užsienio specialistų, dalyvavo įvairiuose mokymuose, seminaruose. Pasak mokyklos vadovo, tuomet padėjo ir lietuvių išeivija, o vėliau jau mokykla savo patirtimi ėmė dalytis su kitais.

Anksčiau – nustebę žvilgsniai, dabar – laisvas bendravimas

Nuo mokyklos įsikūrimo prieš 30 metų iki dabar visuomenės požiūris į žmonės su negalia tikrai pasikeitė, pažymi mokyklos vadovas. Anot jo, anksčiau visuomenė buvo uždaresnė, o ir žvilgsnis į žmogų su negalia buvo kitoks: „Matydavai nustebusį žvilgsnį, kitokį bendravimą, lyg atstumo laikymąsi. O dabar ypač jauni žmonės priima visai kitaip, laisvai bendrauja.“

Mokyklos direktorius priduria, kad tokie pokyčiai visuomenėje nevyksta savaime. Jo manymu, prie pokyčių visuomenėje stipriai prisideda valstybė – daug reiškia vien aplinkos pritaikymas, galimybių sudarymas. Prie teigiamo poslinkio prisideda ir specialiosios mokyklos.

„Mūsų pagrindinis tikslas – ugdytinius maksimaliai įtraukti į visuomenę. Tai yra mūsų prioritetas. Mūsų veikla pereina ir mokyklos ribas. (...) Mokiniai vyksta į parduotuvę, į turgų, perka maisto produktų, kartu bendrauja su aplinkiniais, išeina už mokyklos ribų.

Vyksta integruotos pamokos, edukacinės išvykos, išvykos į žaidimų kambarius, žirgyną, parką. Rodomės visuomenei, kad mes esame, kad galime sėkmingai visur dalyvauti, visur pritapti, kad mes tokie patys“, – akcentuoja G. Groblys.

Namų aplinka ir pažįstamas personalas

2024 metais įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie atvers visiems mokiniams galimybes lankyti bet kurią artimiausią bendrąją mokyklą. G. Groblys tvirtina pasisakantis 100 proc. už įtraukųjį ugdymą.

„Mūsų pagrindiniai siekiai – paruošti mokinį, kad jis galėtų įsitraukti į bendrojo lavinimo mokyklą. Mes tuo džiaugtumės, manytume, kad tai mūsų darbo rezultatas, kad sugebėjome taip paruošti, kad vaikas galėtų pereiti į bendrojo lavinimo mokyklą“, – užtikrina G. Groblys.

Mokyklos vadovas priduria, kad ugdytinių tėvelių nuomonės išsiskiria – dalis norėtų pereiti į bendrojo ugdymo mokyklą, kiti pasiliktų čia.

„Pliusai suprantami – čia yra šiek tiek mažesnės klasės, mokykloje daugiau personalo, pagalba ateina greičiau. Čia vos ne namų aplinka, pažįstamas personalas, pasikeitimo gal nenorėtų, yra nerimo, ar nebus patyčių. Tai natūralūs nuogąstavimai. Kiti tėveliai kaip tik galbūt norės pereiti į bendrojo ugdymo mokyklą, o mes kaip tik už. Nauda akivaizdi“, – svarsto G. Groblys.

Per sunkių vaikų nėra – noriai priima visus

Šiuo metu Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokykliniame skyriuje mokosi šeši vaikai, mokykliniame – 79, o dienos socialinį skyrių lanko 17 jaunuolių. Mokyklos vadovas pripažįsta, kad lankyti mokyklą norinčių yra daugiau.

„Mes negalime fiziškai daugiau priimti. Gaila. Iš kitos pusės, džiaugiamės, kad žino mūsų mokyklą, vertina, nori patekti. Smagu, bet gaila, kad galimybės priimti yra ribotos“, – svarsto G. Groblys.

Istorijų, kai ne tik bendrojo ugdymo, bet ir specialiosios mokyklos atsisako priimti mokinį, neva jis „per sunkus“, ne viena. Vilniaus „Vilties“ specialiajai mokyklai-daugiafunkciam centrui per sunkių vaikų nebuvo nuo mokyklos įkūrimo.

„Gal istoriškai yra susiklostęs požiūris, sklando nuomonė, kad mūsų mokykloje mokosi sunkesnę negalią turintys vaikai, nors tai nėra niekur oficialiai įforminta, mokyklos yra vienodo statuso. (...) Turi priimti ir kitos mokyklos. (...)

Galbūt kai kur aplinka nepritaikyta vaikams, turintiems judėjimo negalią, pastatas senesnis. Manau, laiko klausimas. (...) Mes pasirengę priimti visus ir visus mokyti, tuo didžiuojamės“, – pabrėžia mokyklos vadovas.

G. Groblys priduria, kad mokyklos tikslas – atsižvelgti į kiekvieno vaiko emocinę, psichologinę, fizinę, socialinę būklę ir pagal tai konstruoti ugdymo tikslus.

Individuali pagalba

„Vilties“ specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre mokosi vaikai, turintys kompleksinių sutrikimų, intelekto sutrikimą, aiškina G. Groblys. Mokykla sudaryta iš trijų skyrių – veikia ikimokyklinis ir mokyklinis skyriai, taip pat dienos socialinės globos skyrius, pastarąjį lanko jaunuoliai, kuriems daugiau nei 21 metai.

Direktoriaus teigimu, klasėje dirba mokytojas, vienas arba du mokytojo padėjėjai, švietimo pagalbą teikia specialistai – logopedas, specialusis pedagogas, judesio korekcijos pedagogas.

„Jų pagrindinis tikslas – kartu su tėveliais, su šeimomis išsikelti bendrus tikslus ir numatyti priemones, kaip juos pasiekti. Tikslai yra labai įvairūs, individualūs, nes kiekvienas vaikas yra skirtingas“, – kalba G. Groblys.

Mokykloje taip pat vyksta neformalusis ugdymas – vaikai gali rinktis keramikos, teatro, sporto ir kitus būrelius, dalyvauti jiems patinkančiose veiklose: „Veiklos papildo ir suteikia vaikui galimybių ir pasirinkimą – vieni turi didesnių vienos srities gebėjimų, kiti – kitos.“

Pasak mokyklos direktoriaus, kiekvienam vaikui siekiama padėti individualiai – kai kurių tikslas gali būti tarti garsus ar pažinti raides, kitų – pusę minutės pastovėti ar žengti keletą žingsnių.

„Viskas priklauso individualiai nuo kiekvieno mokinio, kiekvienam sudaroma individuali programa“, – tvirtina G. Groblys.