Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas

Eidamas 92-uosius metus pirmadienį mirė Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio Seimo narių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas.

Tai BNS patvirtino Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė-Zelenkienė.

Pasak sekretoriato vadovės, antradienį ryte susirinks Seimo valdyba, ji sudarys valstybinę laidojimo komisiją.

Kiek vėliau Socialdemokratų partijos atstovai patikslino, kad signataras į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse bus lydimas ketvirtadienį.

Kaip BNS teigė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, vienas iš Sąjūdžio Seimo narių mirė po sunkios ligos.

Pasak B. Valionytės, kaip fizikos mokslų daktaras, A. Sakalas buvo „labai konkretus ir tikslus“.

„Kaip tiksliųjų mokslų atstovas, jis situaciją visuomet matė plačiai, tiksliai, mokėjo formuluoti mintis ir suprasdavo kai kurias plonybes, kurių nesugebėdavo įžiūrėti kiti. Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai ir preciziškai“, – sakė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė.

„Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, A. Sakalas yra sakęs, kad „tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą“, – jį cituoja partijos kolegos.

„Linkiu, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje nuolat skambėtų paskutinė Himno eilutė: vardan tos Lietuvos vienybė težydi. Kad mes nevadintume patriotais tik tų, kurie pritaria mūsų pozicijai ir nelaikytume priešais tų, kurių nuomonė yra kita. Mes turime išmokti vertinti ir, jeigu reikia, kritikuoti oponentų idėjas ir siūlymus, bet ne jų asmenines savybes. Reikšdami savo nuomonę mes neturime rodyti savo bailumo, likdami anonimais“, – 2018 m. paklaustas, ko palinktų Lietuvai ir jos žmonėms, interviu laikraščiui „Socialdemokratas“ yra kalbėjęs A. Sakalas.

„Man labai nepatiko ta prievarta, rašiau laiškus ir tai tapo pagrindu mane suimti“, – portalui LRT.lt pasakojo profesorius, signataras A. Sakalas. 2020-aisiais politikas papasakojo apie tai, kaip buvo suimtas, išsiųstas kalėti į lagerį, o vėliau – grįžo į tėvynę.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl Nepriklausomybės Akto signataro prof. A. Sakalo mirties

„Netekome vienos ryškiausių Sąjūdžio asmenybių, reikšmingai prisidėjusios ne tik Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, bet ir formuojantis demokratinės valstybės politinei sistemai. Nepaprastai aktyvus, įžvalgus, besidomintis naujovėmis, A. Sakalas visų mūsų atmintyje išliks kaip principingo, vienijančio, pagarbų santykį gebančio išlaikyti politiko pavyzdys. Nuo pat jaunų dienų metęs iššūkį okupantų valdžiai ir susidūręs su totalitarinio režimo prievarta, jis niekada nepasidavė ir savo gyvenimu liudijo žmogiškojo orumo pergalę“, – sakė prezidentas.

Užuojauta pasidalino ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Lietuva neteko iškilios politikos asmenybės, reikšmingai prisidėjusios prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės stiprinimo. Dėl Aloyzo Sakalo mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir bendražygiams“, – pranešime cituojama premjerė I. Šimonytė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė reiškia gilią užuojautą mirus iškiliam Lietuvos politikui.

„Tiesos paieškos ir tarnystė žmonėms. Nepalaužiamas stiprumas ir atkaklumas. Nejudinami principai – visada padėti ir ginti silpnesnį. Toks mūsų visų atminty yra profesorius A. Sakalas. Be jokios abejonės, vienas iškiliausių Lietuvos politikų. Netekome reto ir nepalaužiamo charakterio žmogaus, gimusio Smetonos Lietuvoje, išgyvenusio Gulago košmarus, galiausiai labai reikšmingai prisidėjusio Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę ir atkuriant Socialdemokratų partiją. A. Sakalo pagarbus tonas, tvirti principai ir stipri valia ilgam išliks mūsų atmintyje“, – sako LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

A. Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Anykščių rajono Jusiškio kaime, darbininkų šeimoje. 1960 metais A. Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.

Politikas, fizikas yra parašęs apie 250 mokslinių darbų apie puslaidininkių fiziką, yra 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius.

1949–1954 metais jis kalintas už antisovietinę veiklą.

A. Sakalas 1988 metais tapo Sąjūdžio grupės nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.

Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Kaip pranešė Valstybinė laidojimo komisija, A. Sakalas trečiadienį, liepos 20 dieną, bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose.

Atsisveikinimas trečiadienį vyks nuo 15 iki 20 val., ketvirtadienį, liepos 21 dieną, – nuo 9 valandos. Urna išnešama 11.15 val.

Šv. Mišios 12 val. vyks Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

A. Sakalas bus palaidotas Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje.