Ministerijos leidimas neištraukė iš skolų – Tarptautinė Ukrainos mokykla nežino, kiek pajėgs dirbti „iš idėjos“

Tarptautinės Ukrainos mokyklos Klaipėdos filialas vis dar gyvena be pinigų – mokytojai negauna algų, nesumokėtos socialinės įmokos, nuomos laukia pastato savininkai, kaupiasi skolos už komunalines paslaugas. Mokykla tikėjosi, kad mokinio krepšelį gaus už visą veiklos laiką, tačiau pinigai skirti tik nuo tos dienos, kai išduotas leidimas vykdyti švietimo programą.

Ketvirtokų mokytoja Halina Tarptautinėje Ukrainos mokykloje Klaipėdoje dirba nuo rugsėjo. Kaip ir kiti kolegos, gyvena viltimi, kad mokykla ras iš ko sumokėti algas.

„Fiziškai labai sunku, bet gaila palikti vaikus, jie nori mokytis, mokytis sava kalba, savo aplinkoje, tai ir dirbu iš idėjos“, – sako pradinių klasių mokytoja Halina.

Mokykloje – beveik 500 mokinių, sukomplektuotos klasės nuo pirmos iki vienuoliktos, vyresniesiems tenka mokytis popiet – antroje pamainoje. Tiesa, netilptų jie ir Klaipėdos mokyklose – šios irgi perpildytos.

„Mokėsi lietuvių mokykloje, bet norime mokytis čia, mums priimtiniau, vaikas mokosi savo kultūros, savų aplinkoje, ukrainiečių kalba“, – nurodo mokinio tėvas Jevgenijus.

Mokyklai ilgokai teko vargi gaunant higienos pasą, leidimą veiklai. Tikėtasi, kad įveikus kliūtis, ateis ir finansavimas.

„Ministerija žinojo apie mūsų veiklą, matė vaikus, įregistravo vaikus. Tai tikrai žinojo, kad tie vaikai lankosi mokykloj, bet, deja, krepšelis skirtas tik nuo momento dokumentų pasirašymo, t. y. lapkričio galo“, – aiškina Tarptautinės Ukrainos mokyklos Klaipėdos filialo vadovas Jevgenijus Kravčenko.

Per keletą mėnesių susikaupė keliasdešimties tūkstančių eurų skolos: patalpų nuoma per mėnesį atsieina 7 tūkstančius eurų, dar tiek – dujos šildytis, elektra, vanduo, dirba 44 mokytojai ir jų padėjėjai. Nė vienas iš darbo išėjo taip ir nesulaukęs algos.

„Tikrai laikas skelbti SOS, prašyt pagalbos iš visų kampų. Rytoj gali atsitikti viena iš dviejų nelaimių. Prašom atiduot raktus, gali būt, kad nebegalės tiesiog fiziškai nemokamai dirbti mokytojai“, – pabrėžia J. Kravčenko.

Pasak vadovo, mokinių tėvai dirba Lietuvoje, moka čia mokesčius, tad dalis sumokėtų mokesčių priklauso ir jų vaikams. Galbūt prisidėti galėtų verslas. Pagalbos prašo ir savivaldybės.

„Taip, kaip buvo įsivaizduojama, kad jie pateiks sąskaitas savivaldybei už nuomą, už elektrą ar už vandenį ir savivaldybė jas apmokės – deja, mūsų teisės aktai tokios galimybės nepalieka jokios“, – tvirtina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Anot mero, padėti mokyklai susimokėti nuomą ir mokesčius galbūt pavyks sausį, tvirtinant biudžetą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas atkreipia dėmesį, kad „mokymo lėšos mokyklai skaičiuojamos nuo tos dienos, kai jai išduotas ministrės sutikimas vykdyti Ukrainos švietimo programą. Šios lėšos gali būti naudojamos tik ugdymo reikalams – mokėti atlyginimus mokytojams, pirkti mokymo priemones. Šių lėšų negalima naudoti ūkio reikmėms ar mokėti už komunalines paslaugas“.