Ministerijos atstovas apie mokytojas, palikusias darbą dėl Putino teisinimo ar lietuvių vadinimo fašistais: išeidamos jos išvengė gal net laisvės atėmimo

Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sulaukė trijų laiškų apie mokytojus, kurie atvirai palaiko ar pateisina Rusijos agresiją prieš Ukrainą, skleidžia dezinformaciją. Pirmadienį dvi laiškuose aprašytos mokytojos išėjo darbo ugdymo įstaigose savo noru.  

Kaip sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Dainoras Lukas, visi trys atvejai susiję su Vilniaus miesto mokyklomis. Jis gautą informaciją perdavė Vilniaus miesto savivaldybei.

„Išeidamos iš darbo jos išvengė kur didesnių problemų, gal net laisvės atėmimo“, – sakė D. Lukas.

Jis pasakojo, kad mokyklose vaikų jau nemoko mokytoja, kuri socialiniuose tinkluose lietuvius vadino fašistais, esą kuriuos reikia šaudyti. Nebedirba ir kita mokytoja, kuri viešai demonstravo palankumą Rusijai, o per pamoką, anot mokinių, sakė, kad „Putinas turi priežasčių pulti Ukrainą“.

Anot D. Luko, dėl dar vieno incidento vyksta tyrimas.

„Sunku pasakyti, kaip skiriasi situacijos mokyklose, kuriose vaikai mokosi lietuvių kalba, ir tose, kur mokosi rusų kalba. Turbūt nieko nenustebinsiu pasakęs, kad didesnę dezinformacijos dozę gali gauti rusakalbių šeimoje augantys vaikai. Jie dažniau girdi Rusijos televizijų propagandines laidas, jų tėvai gali būti tarp palaikančiųjų Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – kalbėjo D. Lukas.

Tačiau, sakė jis, tokie atvejai nebūtinai būna susiję su mokyklomis, kurių ugdomoji kalba – rusų. Mokyklos, kuriose dirbo minėtos mokytojos, ugdo vaikus lietuvių kalba.

Kasčiūnas: tai penktosios kolonos apraiškos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sprendimus, kuriė lėmė šių mokytojų išėjimą iš Lietuvos mokyklų, vertina teigiamai.

„Pateisinimo tam, kas vyksta Ukrainoje – žudymui, prievartavimui, negali būti jokio. Turi būti nulinė tolerancija. Jei tai teisinama, tai yra užribis, tai yra penktosios kolonos apraiškos“, – kalbėjo NSGK vadovas.

Jis mano, kad šių mokytojų situacija taps gera pamoka tiems, kurie turi panašių intencijų.

L. Kasčiūnas viliasi, kad tokie atvejai Lietuvos mokyklose pavieniai.

„Mokytojų misija – ugdyti mūsų vaikus. Tai labai jautru. Jie formuoja vaikų požiūrį, augina Lietuvos piliečius“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kremliui vis sunkiau Lietuvoje rasti jiems palankių jaunų rusų

Kad tokių grėsmių Lietuvos ugdymo įstaigose kyla, sakė ir Valstybės saugumo departamento atstovė Aurelija Vernickaitė. Tačiau, pabrėžė ji, per pastarąjį dešimtmetį padėtis reikšmingai pagerėjusi.

„Uždara ir Rusijai lojali rusakalbio švietimo sistema yra vienas iš pagrindinių Rusijos tėvynainių politikos Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse tikslų. Naudojantis rusakalbėmis švietimo įstaigomis bandoma užsiauginti Kremliui lojalią naują rusakalbių kartą. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos švietimo politikos formuotojai ėmė taikyti priemones, siekiant mažinti neigiamą Kremliaus įtaką rusakalbėms švietimo įstaigoms Lietuvoje“, – aiškino A. Vernickaitė.

Pasak jos, Valstybės saugumo departamento vertinimu, šios priemonės turėjo teigiamą poveikį ir, nepaisant pavienių likusių Kremliaus režimą remiančių pedagogų, yra stebima tam tikra padėties rusakalbėse švietimo įstaigose gerėjimo tendencija, o Rusijos tėvynainių politikos įgyvendintojai susiduria su sunkumais ieškodami Lietuvoje gyvenančių jaunų Rusijos tėvynainių judėjimo aktyvistų.

„Valstybės saugumo departamentas nėra Lietuvos švietimo politiką formuojanti ar ją įgyvendinanti institucija ir nedaro poveikio Lietuvos švietimo įstaigų veiklos procesams. Lietuvos švietimo politiką formuojančios institucijos yra informuojamos apie antivakarietiškų autoritarinių valstybių keliamas grėsmes Lietuvos švietimo sistemai“, – pabrėžė A. Vernickaitė.