Prieš 1 metus
53
Utenos rajonas tą patį merą turi nuo 2003-iųjų. Per tą laiką rajone sumažėjo gyventojų, bet padaugėjo pritraukiamų užsienio investicijų, augo vidutinis darbo užmokestis. Patys uteniškiai, paklausti, ko trūksta rajonui, pirmiausia įvardijo vietas, kuriose galėtų rinktis jaunimas. Meras sako – laisvalaikio erdvės jaunimui kuriamos, bet naktinių klubų ir barų savivaldybė neatidarinės.
20 metų – daug ar mažai? Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams portalas LRT.lt žvelgia į miestus ir rajonus, kurių merai – ilgiausiai pareigas einantys savivaldybių vadovai.
Utenos rajono meras socialdemokratas Alvydas Katinas pirmą kartą savivaldybės vadovu buvo išrinktas 2003-iaisiais. Meru be pertraukos A. Katinas dirba iki šiol, o kovą vyksiančiuose rinkimuose siekia iškovoti dar vieną kadenciją.
Tiesa, beveik 20 metų trunkančią mero kadenciją purtė ne vienas skandalas – A. Katinas buvo sulaukęs įtarimų korupcija, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu. Pats Utenos rajono vadovas portalui LRT.lt teigė, kad visos šios bylos buvo grįstos melu, o jo sąžinė „švari kaip angelo“.
„Viena kadencija merui yra per mažai“, – apie du dešimtmečius poste ir nuo kitų metų įvedamas merų kadencijas kalbėjo A. Katinas. O paklaustas apie rajono gyventojų skundus jis teigė, kad tos pačios problemos vardijamos daug metų ir jas nuolat bandoma spręsti.
Portalas LRT.lt taip pat pažvelgė į tai, kaip Utenos rajonas keitėsi per du dešimtmečius – kaip kito gyventojų skaičius, vidutinis darbo užmokestis, pritraukiamos investicijos.
Augo daug kas, tik ne gyventojų skaičius
Didesnis vidutinis darbo užmokestis, daugiau pritrauktų investicijų, bet vis mažėjantis gyventojų skaičius – toks paveikslas matyti žvelgiant į Utenos rajono duomenis, kuriuos portalui LRT.lt pateikė Statistikos departamentas.
Žiūrint į Statistikos departamento pateiktus duomenis matyti, kad nuo 2000-ųjų, skaičiuojant kartu miestą ir kaimo vietoves, Utena neteko kiek daugiau nei 13 tūkst. rajono gyventojų. Stabilus gyventojų skaičiaus Utenos rajone mažėjimas fiksuojamas visus pastaruosius 22-ejus metus.
Nežymiai gyventojų Utenos rajone padaugėjo 2021-aisiais – nuo 2020-aisiais buvusių 37 184 gyventojų skaičius padaugėjo iki 37 509. Tačiau šiemet uteniškių rajone ir vėl suskaičiuota mažiau. 2000-aisiais Utenos rajone – tiek mieste, tiek kaimuose – iš viso gyveno 50 506 žmonės. Šiais metais, kaip informuoja Statistikos departamentas, rajone gyveno 37 266 uteniškiai.
Tiesa, kol gyventojų skaičius mažėjo, kai kurie kiti rodikliai augo, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis. 2000-aisiais vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių Utenoje siekė 269,6 eurus (iki 2015-ųjų Lietuvoje buvo naudojamas litas, tačiau dėl paprastesnio palyginimo sumas litais konvertavome į eurus).
Vidutinis atlygis Utenos rajone stabiliai kilo ir tik 2008–2009 m. per finansų krizę kristelėjo žemyn – 2008-aisiais siekęs 569,4 eurų popieriuje, po poros metų jis buvo nukritęs iki 506,3 eurų. Vėl augti vidutinis uteniškių darbo užmokestis pradėjo 2011-aisiais ir nuo tada stabiliai kilo.
Naujausi Statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad 2021-aisiais vidutinis darbo užmokestis Utenos rajone siekė 1332,5 eurus iki mokesčių. Palyginimui – visos šalies vidutinis darbo užmokestis tais pačiais metais buvo 1579 eurai popieriuje.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pateikiami nuo 2010 metų, daugėjo ir į Utenos rajoną pritraukiamų tiesioginių užsienio investicijų. Tiesa, jų augimo kreivė labiau panaši į kalnelius nei į stabilų kelią aukštyn. Vis dėlto, net ir įvertinus investicijų kritimus, matyti, kad jų rajonas pritraukia vis daugiau.
Pavyzdžiui, 2014-aisiais, kaip nurodė Statistikos departamentas, Utenos rajonas pritraukė vos 8,39 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Tačiau jau po metų – 2015-aisiais – rajono pritrauktos investicijos pasiekė iki šiol aukščiausią tašką, kai sulaukė 175,92 mln. eurų investicijų.
Panašūs kalneliai matyti ir žvelgiant į laisvų darbo vietų Utenos rajone kreivę. Statistikos departamentas pateikė laisvų darbo vietų skaičius nuo 2008 metų. Vidutiniai metiniai laisvų darbo vietų duomenys rodo, kad daugiausia laisvų darbo vietų Utenoje buvo 2018-aisiais – 140,7, o mažiausiai – 2009 metais, kai jų buvo vos 8,9.
Vidutinis atlyginimas nustebino
„Mažokas“, – taip Utenos rajone mokamą vidutinį darbo užmokestį vertino Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus. Pasak jo, žvelgiant į 2021 metų duomenis matyti, kad uteniškiai vidutiniškai uždirbo 16 proc. mažiau nei valstybės vidurkis.
Vis dėlto tokia statistika, anot A. Bartkaus, stebina, nes Utenos rajone įsikūrę maisto ir aprangos pramonės gigantai.
„Deja, bet prastos žinios Utenai, nes atlyginimai ten yra 16 proc. mažesni nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. O tai yra šiek tiek keista, nes Utena nėra iš tų savivaldybių, kuri būtų laikoma kažkokia depresyvia.
Juk žinome visą krūvą prekių ženklų, kurie siejami su Utena. Tarkime, visi žino „Utenos mėsą“, „Utenos trikotažą“, Utenoje yra alaus darykla, alų gaminanti ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Gaminama ir pieno produktų“, – sakė A. Bartkus.
Kitaip tariant, anot ekonomisto, Utenoje įsikūrusi viena iš didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių, vienas iš žinomiausių aprangos prekės ženklų ir vienas iš didžiausių alaus gamintojų.
Taip pat skaitykite
„Vadinasi, yra pieno pramonės gigantas, alaus pramonės gigantas, gigantas, susijęs su trikotažu, ir mėsos pramonės gigantas – jie visi įsisteigę Utenoje. Bet uteniškių atlyginimai yra 16 proc. mažesni nei vidurkis. Kažkaip tai nesulimpa į jokį gražų paveikslą“, – vertino docentas.
Paklaustas apie užsienio investicijas, atplaukiančias į Utenos rajoną, A. Bartkus sakė, kad, palyginti su kitomis savivaldybėmis, pritraukiamos investicijos nėra išskirtinės. Be to, svarbu tai, kokią pridėtinę vertę sukuria pritraukiamos investicijos.
„[Kai kurios įmonės] sugeba sukurti labai aukštą pridėtinę vertę ir samdo specialistus, kuriems labai gerai mokama. Tuo metu [kitos įmonės] konkuruoja, kaip sumažinti išlaidas, o tai reiškia, kaip darbo užmokesčio nepadidina arba jį kontroliuoja“, – kalbėjo A. Bartkus.
Tiesa, jis pastebėjo, kad tam, kiek konkrečios savivaldybės, o šiuo atveju – Utena, pritraukia investicijų, mažai įtakos turi vietinė valdžia. Docento teigimu, svarbesnės yra nacionalinės valdžios pastangos.
„Investicijų pritraukimas yra ne savivaldybių darbo rezultatas. Merai kartais noriai prisiima šituos nuopelnus sau, bet politikai dažnai ir dėl oro prisiima nuopelnus. Investicijų pritraukimas, ypač kai kalbame apie aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones, yra centrinės valdžios uždavinys“, – tvirtino VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.
Trūksta erdvių jaunimui, nebeturi vilčių dėl kelio Vilnius–Utena
Utenos vaizdai, įamžinti fotografijose, alsuoja šiluma ir grožiu. Tačiau už jų slypi uteniškiai, kurie tam, kaip gyvena jų rajonas, turi pastabų. Portalas LRT.lt paklausė Utenos rajono gyventojų, kas jų mieste jiems kelia nerimą, ką jie norėtų keisti ir kur, jų manymu, miesto valdžia galėtų įdėti daugiau pastangų.
Dauguma kalbintų uteniškių įvardijo tas pačias dvi problemas – vietų jaunimo laisvalaikiui stygių ir iki šiol nesutvarkytą kelią Vilnius–Utena.
„Kai kas yra, bet nelabai daug. Kas nori, užsiima. Bet šiaip nueiti, pabūti, nėra daug vietų. Baseinas gal pramoga, bet trūksta šiaip“, „Kelias. Blogai ten. Tiek metų kalba, kad tvarkys, kad reikia, bet nežinau, ar sulauksim“, „Kažką jaunimui skirti daugiau galėtų. Mums, vyresniems, tai jau ką... Bet jaunimui reikėtų“, „Iš Vilniaus kelią matėt? Sutvarkys, bus kažkas. Bet tik žadama, o ne daroma“, – tokius ir panašius vertinimus portalas LRT.lt išgirdo iš uteniškių.
Tokias pačias problemas iš gyventojų girdintis teigė ir vienmandatėje Utenos apygardoje išrinktas parlamentaras Edmundas Pupinis.
Taip pat skaitykite
„Dabar labai aktualus klausimas yra Utenos kelias, bet tai ne savivaldybės funkcija, o labiau Susisiekimo ministerijos. O jaunimas skundžiasi, kad vietų jaunimui trūksta, taip pat žmonės sako, kad reikia daugiau vietų poilsiui, kad reikėtų gero baseino, nes dėl rekreacijos žmonės dažnai į Anykščius važiuoja.
Ginčų buvo ir dėl mokyklų reformos, bet tai jau kaip ir pasibaigė, susitvarkė tinklą. Ir patekti pas gydytojus būna tam tikrų problemų, kelia žmonės klausimus“, – kalbėjo E. Pupinis.
Tačiau, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimo jis sakė nesureikšminantis. Kaip teigė E. Pupinis, Utena nėra išimtis – gyventojų mažėja daugelyje šalies regionų, tad nenuostabu, kad susitraukė ir uteniškių skaičius. Anot Seimo nario, jei būtų pažiūrėta į kitų rajonų centrų statistiką, būtų matomos tos pačios tendencijos.
„Žmonės pasitraukia į didmiesčius. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos problema. Aišku, reikėtų mąstyti apie verslą, investicijas, didesnę pridėtinę vertę. Miestas patogus, galima gyventi. Būtų galima ieškoti galimybių, kad Utena būtų kaip tam tikras miegamasis rajonas, jeigu nepavyktų pritraukti gerai apmokamo verslo.
Aišku, yra įmonių, kurios išlaiko tam tikras darbo vietas, bet čia daugiau tokios, kuriose neišeina sukurti gerai apmokamų vietų, pavyzdžiui, perdirbamoji pramonė, kur didelė konkurencija. Reikėtų ieškoti nišų, <...> bet šiuo metu labai trūksta specialistų. Bet čia kompleksiškai reikėtų žiūrėti, galbūt siūlyti žmonėms visumą paslaugų, kurias gautų atvažiavę gyventi į Uteną“, – sakė E. Pupinis.
Naktinių klubų ir barų nežada
Apie uteniškių įvardintas problemas portalo LRT.lt paklaustas rajono meras A. Katinas sakė, kad jos minimos jau daug metų. Politikas tikino, kad jos sprendžiamos, bet ne viskas yra savivaldybės rankose.
„Jaunimas yra pasirinkęs miesto sodą. Jie čia pradžią jau yra padarę su savivaldos pagalba, tam tikrus statinukus pasistatę. Yra miesto sodas, parkas prie magistralinio kelio. Tad lauko erdvę jie jau seniai pasirinkę, čia švenčia miesto gimtadienius, čia visą vasarą veikia.
Mes atlikome studiją ir projektuosime erdvę lauke. O šalia, bibliotekoje, suteiksime jaunimo organizacijoms patalpas. <...> Bet tos kalbos, kad jaunimui nėra kur nueiti, yra amžinos ir nepabaigiamos. Ne savivaldos funkcija kurti naktinius klubus ar barus“, – komentavo meras.
Taip pat skaitykite
A. Katinas teigė, kad mažesni miestai susiduria su problema, kai verslas neapsiima įrengti kavinių ar klubų, kur jaunimas galėtų pasilinksminti. O savivaldybė, pasak jo, investuoja į sporto infrastruktūrą, parkus, menų inkubatorius.
„Mes diskutuojame, kad jei toks poreikis yra, kodėl neatsiranda iškaba tam tikrose vietose, kad tai jaunimo erdvė, kur jaunuolis galėtų užeiti neįsipareigodamas pažaisti biliardą, stalo tenisą, kur jo lauktų su arbatos puodeliu. Apie tai dažnai kalbame, ypač kaimo vietovėse. Bet tai amžina tema“, – dėstė A. Katinas.
Jis tvirtino dedąs pastangas ir dėl gyventojų minėto kelio Vilnius–Utena. Meras teigė jau prieš kelerius metus parašęs kreipimąsi į tuometį susisiekimo ministrą, po kreipimosi numatytas kelio tvarkymo darbų grafikas ir planuota, kad 2020 metais kelias bus baigtas.
„Bet nesvarbu, kieno čia kelias, mes kviečiamės, ministerijos dalyvauja ir kol kas valstybė savo duotą pažadą iki 2025 metų baigti kelią vykdo. Kol kas nėra jokių ženklų, kad šį kartą valstybė savo įsipareigojimų nevykdytų“, – sakė Utenos rajono meras.
Nesutvarkytą kelią jis vadino gėda ir teigė, kad dėl jo sunkiau pritraukti investicijų, o į Uteną iš sostinės vengia atvykti gydytojai, galintys dirbti rajono gydymo įstaigose.
Sąžinė – švari kaip angelo
Du dešimtmečius Utenos rajonui vadovaujantis A. Katinas, paklaustas apie taip ilgai trunkančias merų kadencijas, portalui LRT.lt sakė, kad per vieną ar dvi kadencijas merui kartais sudėtinga ką nors reikšmingo nuveikti. Jis prisiminė, kad net tam, kad būtų išasfaltuota viena maža gatvelė, besikeičiant įstatymams, prireikė penkerių metų.
Tačiau jau nuo kitų rinkimų bus įvestas kadencijų ribojimas ir merai iš eilės galės būti išrenkami ne daugiau kaip trims kadencijoms.
„Merų jokia mokykla neruošia. Pirmiausia reikia pamatyti visumą, kas yra savivalda, koks yra tavo kraštas. <...> Yra dalykų, kurių per vieną kadenciją [nepadarysi]. <...> Po trijų kadencijų žmogus gali būti puikus meras, matyti savo kraštą, matyti, kur jis turėtų eiti ir t. t.
Nesu nei už, nei prieš tas kadencijas. Tegul bendruomenė sprendžia. Ir įstaigų vadovams įvestos kadencijos. Kaip kunigams. Jie taip pat turi kadencijas“, – sakė A. Katinas.
Dar vienos kadencijos siekiantį Utenos merą per darbo mero poste metus lydėjo ne vienas skandalas. Įtarimų jis buvo sulaukęs milijono eurų vertės žemės sklypų išpirkimo projekte, taip pat dėl kyšininkavimo. Panevėžio apygardos teismas buvo A. Katiną pripažinęs kaltu dėl piktnaudžiavimo padėtimi, tačiau Apeliacinis teismas jį išteisino.
Pats A. Katinas portalui LRT.lt teigė, kad viskas, kas minėtose bylose buvo pasakyta apie jį, buvo melas, o pačios bylos buvo „užsakytos“.
„Klaidų visi daro, bet paminėti skandalai – visiškas melas. <...> Prasideda opozicijos darbas, jie susiranda palankų žurnalistą, išsikviečia, televizijos rodo būtus ar nebūtus dalykus. Bet reikia žiūrėti į faktus – nieko nebuvo. Man viskas labai aišku, aš iš pirmų lūpų žinau, kas užsakė tas bylas. Todėl jos ir baigėsi niekuo. Mano sąžinė švari kaip angelo.
Buvau pažadėjęs Aukščiausiame Teisme, kai man baigsis kantrybė, viską papasakoti. Bet nenuėjo iki Aukščiausiojo Teismo“, – tvirtino Utenos rajono meras.
Trūkumas ar privalumas?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doc. dr. Aistė Lazauskienė portalui LRT.lt sakė, kad tai, jog tam pačiam rajonui du dešimtmečius vadovauja tas pats asmuo, turi ir trūkumų, ir privalumų. Tai pritaikoma visoms šalies savivaldybėms, kurių vadovai nesikeičia jau kelias kadencijas iš eilės.
„Mokslininkai diskutuoja, nuomonių yra įvairių. Ar geriau patirtis ir įsigilinimas į vietinius reikalus, ar naujas, šviežias kraujas? Yra posakis, kad nauja šluota gal ir geriau šluoja, bet sena šluota žino visus užkampius“, – komentavo A. Lazauskienė.
Anot politologės, 20 metų trunkanti vieno asmens kadencija turi ir rizikų, iš kurių dažniausios – savų protegavimas ir nepotizmas, korupciniai santykiai. Kaip įvardijo A. Lazauskienė, gali susidaryti liūnas, į kurį vis grimzta rajonas.
„Tačiau, kita vertus, jei mes merui neleisime kandidatuoti, o kaip žinome, dabar yra įvestas kadencijų ribojimas, tai nėra labai gerai iš demokratijos pusės, nes renkasi juk gyventojai. Jeigu gyventojams patinka tas meras, jei jie mano, kad jis gerai tvarkosi, tai kam dabar dirbtinai stabdyti galimybę kandidatuoti? <...>
Meras, kai žino, kad nebebus jam galimybės kandidatuoti, paskutiniais metais gali neatsakingai elgtis tiek su pareigomis, tiek su rajono pinigais. Gali būti neatsakingų merų, kurie manys, kad šiaip ar taip jų jau nerinks, tai nėra ko ir labai stengtis. O tie, kurie žino, kad rinkėjai spręs, galbūt labiau stengsis, būdami pareigose, dėl miesto ar rajono kažką padaryti“, – vertino politologė.
A. Lazauskienė svarstė, kad gali susiklostyti du scenarijai. Pirma, patyrusių merų keitimas naujais savivaldybių vadovais gali sumažinti vietinio lygmens politikos kokybę. O antras scenarijus rodo, kad ilgus metus poste sėdėjusį politiką pakeitus nauju, energingu ir iniciatyviu meru, savivalda gali suklestėti, atsigauti.
„Bet pas mus kadencija nėra ilga – ketveri metai. Kol naujas išrinktas meras įsivažiuoja ar kokie nors projektai pajuda, turi praeiti bent dveji metai. Tačiau tuomet nelabai belieka laiko dirbti. <...>
Pavyzdžiui, Lenkija, kai įsivedė kadencijas, pailgino metus, kiek meras gali dirbti. Numatė, kad jei jau nustatome kadencijas, tai bus ne ketveri metai, o penkeri metai. Kitose šalyse yra ir šešeri metai“, – pasakojo VDU docentė.
Be to, kaip pastebėjo A. Lazauskienė, rinkėjai dažnai nemato tinkamų kandidatų rinkimuose, todėl balsuoja už tą merą, kurį jau pažįsta. Anot politologės, neretai tiesiog trūksta norinčių kandidatuoti į savivaldybių vadovus.
English (US) ·