Metus trukusios patyčios ir dukters gynyba šeimai virto grasinimų lavina: net mokykloje teko ieškoti „saugių“ kelių

Daugiau nei metus trukusios patyčios ir psichologinis smurtas, peraugęs į fizinius veiksmus, – su tuo tvirtina susidūrusi viena uostamiestyje prestižine laikomos gimnazijos moksleivė. Paauglei atsidūrus ligoninėje, anksčiau pagalbos jau ieškojusi šeima dabar kreipėsi į įvairias tarnybas ir pasakoja sulaukę netikėtos vienos iš galimų smurtautojų tėvų, susijusių su teisėsauga, reakcijos – pasijuto bauginami.

Šiomis dienomis Klaipėdos policijos pareigūnus ir Klaipėdos apygardos prokuratūrą pasiekė pareiškimai apie agresijos protrūkį Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

Teisėsaugai pranešta apie vienai iš gimnazisčių kitų mokinių sukeltą fizinį skausmą. Netrukus po incidento nukentėjusi mergina atsidūrė ligoninėje.

Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkės Rasos Bekėžienės, šiuo metu pareigūnai dėl minėto atvejo renka medžiagą ir tikslina aplinkybes.

Savo ruožtu prokuratūra, anot Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovės Viktorijos Raštutytės, tyrimo dar nepradėjo ir laukia policijos sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.

Nukentėjusios mergaitės artimieji: skambėjo grasinimai

LRT.lt pavyko susisiekti su šioje istorijoje, kaip teigiama, nukentėjusios mergaitės šeima, kuri tvirtina, kad incidentas yra tik ledkalnio viršūnė, palyginti su tuo, ką nepilnametė kentė jau antrus mokslo metus.

„Tai jau yra antrų metų istorija. Viskas prasidėjo praėjusių metų rugsėjį, kai dukra stojo į naują mokyklą“, – pasakojimą pradėjo paauglės Paulinos mama Silvija, prašiusi neviešinti jos ir dukros tikrųjų vardų ir pavardžių.

Vyresnėms Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinėms naujokė ėmė kliūti nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų. Vėliau populiarių merginų pavyzdžiu pasekė ir jų bičiuliai.

Kurį laiką paauglė laikėsi nuomonės, jog nežinia kodėl prasidėjusios patyčios ir žeminimas liausis, tad tiesiog reikia kurį laiką pakentėti. Neslepiama, kad nuo minties kreiptis į atsakingus mokyklos asmenis dėl vis aštrėjančios situacijos stabdė ir baimė, kad padėtis gali dar labiau paūmėti.

Vis dėlto po kurio laiko, supratusi, kad kitos išeities nėra, Paulina nusprendė apie kasdienes patyčias pranešti klasės vadovei.

„Prasidėjo grasinimai autobuse: „Išvilksime“, „O dabar tai jai darysime“. Ir tada jau suabejojau vaiko saugumu, nes negaliu jos kasdien lydėti į mokyklą ir iš jos“, – sakė Paulinos mama.

Po pranešimo mokyklai viena iš paauglę puldinėjusių moksleivių pripažino kaltę ir savo veiksmus nutraukė, tačiau į jos vietą netrukus stojo kita mokinė ir iš esmės situacija nebuvo išspręsta, o tik pablogėjo.

„Po to parašymo viskas ėjo tiesiog cunamiu. Išplito kalbos po visą mokyklą, už mokyklos ribų, visi rašė, klausinėjo, kas vyksta. Tai plito nevaldomu greičiu. Valgykloje buvo atsiųstos draugės, kurios skatino atsiimti mokyklai perduotus kaltinimus išpuolius rengiančioms merginoms, tačiau dukra nepasidavė. Jos atsitraukė, tačiau visa mokykla skambėjo ir toliau. Visi, kas galėjo, kabinosi už to skundo momento“, – prisimena Paulina ir Silvija.

Situacija tapo tokia įtempta, kad Paulinai teko imti mokykloje ieškoti „saugių“ kelių, kur žinojo, kad nesutiks prieš ją nusiteikusių mokinių ir neteks girdėti žeminančių replikų, keiksmų jos atžvilgiu ar jausti fizinių užkabinimų prasilenkiant.

Po skundo mokyklos atstovams ėmus domėtis situacija, anot Paulinos, patyčias kurstanti mergina savo kaltę neigė.

Patyčias kenčiančios Paulinos mama pasakojo prašiusi, kad būtų surengtas jos ir prieš dukrą psichologiškai smurtaujančių mokinių bei jų tėvų susitikimas, kurio metu būtų galima pasikalbėti ir išspręsti jau nevaldoma virtusią problemą, tačiau toks pokalbis nei gyvai, nei nuotoliniu būdu neįvyko.

Užsitęsusios patyčios prasiveržė fiziniais veiksmais

Problema aukščiausią tašką pasiekė šiemet kovo 13 d., kai Silvija sulaukė Paulinos žinutės: „Viskas. Daugiau taip nebegaliu.“

Paauglės ryžtą ir vėl siekti spręsti situaciją paskatino visos dienos įvykių visuma: rytą visą koridorių užlieję necenzūriniai epitetai jos atžvilgiu, o įdienojus įvyko ir fizinis susidūrimas.

„Į mane taip smarkiai trenkėsi. Man tikrai skaudėjo. Jaučiausi beviltiškai“, – sakė Paulina.

Tos pačios dienos vakarą Paulina ėmė darytis vangi, sutriko širdies ritmas, svaigo galva, o kitą dieną Paulinos sveikata dar labiau pablogėjo, tad Silvija nusprendė vežti dukrą į ligoninę.

Klaipėdos vaikų ligoninės medikai mergaitę nusprendė stebėti stacionare. Apžiūrą atlikę gydytojai tėvams paaiškino, kad negalavimai yra ilgalaikio streso ir sukrėtimo pasekmė.

Tai, kad ilgalaikis stresas atsiliepia dukters sveikatai, moteris sakė pastebėjusi ir anksčiau, dėl to yra tekę lankytis pas gydytojus.

Silvija ir vėl paprašė susitikimo su smurtą kurstančiomis ir vykdančiomis moksleivėmis bei jų tėvais, tačiau mokykla to, pasak pašnekovės, nesurengė – situacija aptarta su klasės auklėtoja, mokyklos vadovybe bei socialine pedagoge.

„Jaučiau, kad socialinė pedagogė kažko bijo, bet dar nesupratau. Toks jausmas, tarsi norėtų užglaistyti situaciją. Auklėtoja siūlė spręsti situaciją čia ir dabar, kviesti mergaites iš pamokų, bet socialinė to neleido, sakydama, kad taip tiesiog negalima“, – nuostabos neslėpė Silvija.

Puolamos mergaitės mama teigia pajutusi spaudimą

Tuomet moteris suprato, kad vien tik kreipiantis į mokyklos atstovus situacijos išspręsti nepavyks, tad pagalbos ėmė ieškoti policijoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, o ugdymo įstaigos paprašė perduoti Silvijos numerį jos dukrą skriaudžiančių moksleivių tėvams ir paprašyti susisiekti.

Po kurio laiko pašnekovė pasakojo sulaukusi vienos iš mergaičių mamos skambučio. Skambinusioji atsiprašinėjo už savo atžalos, kuriai taip pat yra tekę patirti patyčias, veiksmus ir patikino, kad tai nepasikartos. Tačiau pokalbis su kitos galimai skriaudusios Pauliną moksleivės mama Silviją šokiravo.

„Pirmi mamos žodžiai buvo, kad aš ją šmeižiu ir kad ji yra 150 proc. garantuota už savo vaiką, kad ji to nedaro. Buvo pasakyta: „Būtų jums Darius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt) čia atsiliepęs arba būtumėte jūs su juo susidūrusi...“ Iškart pagalvojau, kas tas Darius, kad juo mane gąsdina. Matau, kad mergaitė jaučia stiprų užnugarį. Tada ji (mama – LRT.lt) puolė plūstis, kad mus patikrins melo detektoriais“, – apie tai, kad jaučiasi patyrusi spaudimą, pasakojo Silvija.

Pašnekovė sakė iš pradžių nė nenutuokusi, kokias pareigas užima prieš jos dukrą, kaip ši pasakoja, smurtą kursčiusios ir prie to prisidėjusios mergaitės tėvai, tačiau netrukus sužinojo, kad mama dirba Klaipėdos apygardos prokuratūroje, o tėtis yra advokatas.

Tą patį vakarą, kai dukra atsidūrė ligoninėje, Silvija kreipėsi ir į policiją, o prisiminusi patirtą spaudimą pokalbio telefonu metu, sunerimo, jog galbūt gali būti bandoma daryti poveikį tyrimui, todėl parašė pareiškimą ir prokuratūrai.

„Iki šiol aš nežinojau, su kuo mes susidūrėme. Aš žinojau, kas kursto agresiją, bet niekada nesugalvojau tikrinti, kas yra tos mokinės tėvai. Tiesą sakant, maniau, kad taip elgtis galėtų tik asocialių tėvų ir nuolat blogą pavyzdį matantys vaikai“, – neslepia pašnekovė.

Kaltinama pusė kalba apie šmeižtą ir žada imtis teisinių priemonių

Aiškėja, kad galimai nuskriaustos klaipėdietės mama telefonu kalbėjosi ir pasijuto bauginama Klaipėdos apygardos prokuratūros vieno iš skyrių vyriausiojo prokuroro padėjėjos.

Pati prokuroro padėjėja tvirtino, jog apie prokuratūrą pasiekusį pareiškimą dėl jos veiksmų ar galimo poveikio aiškinantis galimo smurto istoriją nieko nebuvo girdėjusi iki LRT.lt skambučio. Vis dėlto, kol policijos pareigūnai dar tik aiškinasi situaciją gimnazijoje, pašnekovė teigė nusprendusi nuo bet kokių komentarų šia tema susilaikyti.

Kalbesnis buvo jos vyras, advokatas Darius, kuris teigė žinantis apie galimo smurto istoriją Vytauto Didžiojo gimnazijoje, tačiau dukrai metamus kaltinimus yra linkęs neigti, mat ji tuo metu, kai įvyko incidentas, esą buvo namuose.

Vis dėlto advokatas neatmetė, kad pokalbyje su galimai nukentėjusios mergaitės mama galėjo būti pavartotos minėtos frazės, kurias Silvija suprato kaip užuominas ir gąsdinimą. Ir pats advokatas turi įspėjimų skundžiančiai pusei dėl galimų teisinių ginčų.

„Nežinau, ar taip buvo pasakyta, o jeigu ir pasakyta, tai aš esu pasakęs, kad visada laikausi teisės principų ir jeigu kaltinamas asmuo – ar tai būtų mano vaikas, ar kitas asmuo, – aš, kaip advokatas, visada ginsiu pažeistas žmogaus teises. Tai aišku, kad čia yra visiškai teisingai pasakyta. Čia yra apkaltinta, kad kažkas padarė nusikalstamą veiką, ir jeigu bus nustatyta, kad to visiškai nebuvo, savaime suprantama, kad bus į tai reaguojama. Aš reaguosiu ir dabar galiu pasakyti, kad atitinkamai imsiuos teisinių priemonių“, – dėstė Darius.

Tačiau jis taip pat tvirtino niekaip negalintis paveikti tyrimo, tad prokuratūrai pateiktame skunde dėstoma netiesa.

„Akivaizdu, kad tai nepagrįsta, ir kas šiek tiek supranta apie gyvenimą, supranta, kad tai yra nesąmonė. Antras dalykas, kaip mano žmona, būdama prokuroro padėjėja, galėtų daryti poveikį prokuratūrai? Čia, kaip suprantu, yra vienos mergaitės mama, kuri parašė pareiškimą policijai, kad buvo sužalota jos duktė ir tai padarė grupė vaikų, tarp kurių yra ir mano duktė. Mano nuomone, tai yra akivaizdžiai melagingas ir nepagrįstas pareiškimas policijai. Už tai yra numatyta atsakomybė“, – sakė Darius.

Pašnekovas taip pat teigė manantis, kad iš tiesų problemos slypi tų asmenų, kurie rašė pareiškimą, elgesyje, o skundus rašantieji esą siekia pakenkti šeimos nariams.

Darius pripažino, kad praėjusiais mokslo metais yra tekę aiškintis situaciją dėl patyčių prieš tą pačią mergaitę, tačiau klausimas buvo išspręstas ir esą istorija daugiau nebesitęsė. Šią poziciją advokatas grindžia tuo, kad pakartotinių skundų sulaukta nebuvo.

Mokykla tvirtina, kad akivaizdžių patyčių nevyksta

Nors iš nukentėjusios pusės pasakojimų susidaro įspūdis, jog patyčios, nukreiptos prieš nepilnametę, kurios galimai baigėsi ir fiziniu smurtu, nebuvo tylios, panašu, jog mokyklos darbuotojai koridoriuose nepastebėjo nieko įtartino. Bent jau taip tvirtina gimnazijos vadovė Daiva Križinauskaitė.

„Manau, kad šita informacija nėra visai tiksli. Kadangi aš ką tik grįžau – pirma mano diena po atostogų, tai dabar aiškinuosi situaciją ir jums pakomentuoti kol kas negaliu“, – paklausta, ar tiesa, kad gimnazijoje aiškinamasi situaciją dėl smurto, sakė direktorė.

D. Križinauskaitės teigimu, kalbant apie incidentą, labiau panašu, kad tai buvo patyčios, o ne fizinis smurtas. Be to, praėjusiais mokslo metais engtos gimnazistės iškeltą patyčių problemą esą pavyko išspręsti.

„Ją pavyko išspręsti tuomet, kai ji buvo identifikuota. Praėjusiais metais. Šiais metais niekas nesikreipė ir niekas apie tai nekalbėjo. Akivaizdžių patyčių nebuvo. Tai yra skirtingų klasių mokiniai. Nei klasės vadovei, nei socialinei pedagogei, nei pavaduotojai, nei man niekada nebuvo jokia informacija pateikta. Ir tai, kad ji išlindo tarsi yla iš maišo, mums irgi yra nesuvokiama. Mokykloje nevyksta akivaizdžių patyčių“, – dėstė D. Križinauskaitė.

Gimnazijos direktorė taip pat tvirtino, kad ugdymo įstaiga nesistengia niekaip situacijos glaistyti, o atvirkščiai – siekiama išsiaiškinti visą istoriją ir išsklaidyti bet kokias abejones dėl mokyklos. Problemą aptarti visos situacijoje dalyvaujančios pusės bus sukviestos artimiausiame vaiko gerovės komisijos posėdyje.

„Mokykla mato sudėtingą situaciją. Jeigu ji iškilo, vadinasi, situacija sudėtinga. Vadinasi, yra problema. Bet pernai ji buvo išspręsta. Jeigu tempėsi ta guma, tai, aš įsivaizduoju, apie ją reikėjo kalbėti“, – dėstė D. Križinauskaitė.

Vertinant apskritai, gimnazijos vadovė teigė, kad patyčias suvaldyti pavyksta tiek, kiek mokykla yra apie jas informuojama, tačiau tvirtino negalinti teigti, kad mokykla yra pilna patyčių.

D. Križinauskaitė akcentavo, kad sprendžiant patyčių problemą itin svarbus yra mokinių, ugdymo įstaigos, šeimos bendradarbiavimas.

Vaiko teisių gynėjai sulaukia vis daugiau panašių panešimų

Nors dalis šioje istorijoje veikiančiųjų nėra linkę įžvelgti savo kaltės, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba padėtį Vytauto Didžiojo gimnazijoje, panašu, vertina rimtai.

„Ypač neramu, kai smurtauja nepilnamečiai, dėl ko didžiulę tiek fizinę, tiek psichologinę traumą patiria labiau pažeidžiamas bendraamžis“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė.

Ji taip pat pastebėjo, kad vaikų teisių gynėjai visuomet reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Ne išimtis ir šis atvejis: vos tik sulaukus informacijos apie minėtą atvejį, nedelsiant buvo susisiekta su šeima, bendrauta su vaiku, tėvais, atliktas vaiko situacijos vertinimas ir pasiūlyta pagalba.

„Vaiko teisių gynėjai taip pat kreipėsi į ugdymo įstaigą dėl nukentėjusio vaiko ir paslaugų bei pagalbos jam suteikimo mokykloje“, – pridūrė G. Bliutaitė.

Pranešimų apie ugdymo įstaigose patiriamas patyčias, psichologinio ar fizinio smurto atvejus vaiko teisių gynėjai teigia pastaruoju metu sulaukiantys vis daugiau.

Sprendžiant vaikų konfliktiškų tarpusavio santykių problemas, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į ugdymo įstaigas dėl patyčių prevencijos programos, bendrauja su nukentėjusiais ir smurtaujančiais vaikais bei jų tėvais, suteikia informaciją šeimoms apie pagalbos gavimo būdus ir institucijas, kurios teikia pagalbą.

„Pasireiškus netinkamam vaiko elgesiui, organizuojami vaiko gerovės komisijos posėdžiai, pokalbio kviečiami vaiko tėvai ar globėjai. Domimės, kaip veikia šios priemonės minimoje mokykloje, bendraujame su ugdymo įstaigos vadovais ir rekomenduojame nedelsiant spręsti smurto ir patyčių problemą. Esant būtinybei, galima kreiptis į Savivaldybės vaiko gerovės komisiją ir švietimo centrą dėl pagalbos teikimo ir gavimo“, – dėstė G. Bliutaitė.

Pabrėžiama, kad pagalba dažniausiai būna reikalinga ne tik nukentėjusiam, bet ir smurtautojui. Aiškinantis smurto atvejus ir ieškant priežasčių, kodėl vaikas ėmėsi smurto prieš kitus vaikus, neretai paaiškėja, kad netinkamai besielgiantis vaikas pats iš suaugusiųjų matė problemų sprendimo jėga pavyzdį, pats patyrė smurtą, nepriežiūrą ir pan.

„Tad visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, įskaitant ir smurtą tarp jų, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi ir ar ją priėmė“, – teigė tarnybos atstovė.