Prieš 1 metus
82
Ne vienerius metus į Nemuną ties Kaunu tekantiems teršalams galo dar nematyti: situaciją tiria prokuratūra, o teismo rūmuose – skundas dėl nurodymo tvarkyti sklypą, iš kurio sklinda tarša. Kauno miesto savivaldybė piktinasi, kad niekas negali priversti savininkų imtis veiksmų, o baksnojimų sulaukia ji pati. Aplinkosaugininkai paskelbė, kad ruošiamas teršalų stabdymo projektas, bet pridūrė – tai nebūtų galutinis problemos sprendimas. Bet Kauno savivaldybė mini, kad mieste yra dar viena vieta, iš kurios teršalai patenka į ilgiausią šalies upę.
Tarša susidomėjo prokurorai
Nors į Nemuną Kaune teršalai teka ne pirmus metus, didesnis sujudimas dėl to kilo tik pernai. Tiesa, metai praėjo, o rezultato kol kas jokio: aitrus kvapas, einant Nemuno krantine Žemųjų Šančių ir miesto centro link, po geležinkelio ir M. K. Čiurlionio tiltais, toliau riečia nosį. Matyti balti teršalų rinktuvai, tačiau teršalų dėmes galima išvysti ir tolėliau, pavyzdžiui, kanale tarp Nemuno salos ir Karaliaus Mindaugo prospekto.
Birželio pabaigoje Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų.
„Patikrinimas pradėtas įvertinus viešoje erdvėje pateiktą informaciją, jog Kaune, atkarpoje nuo Santakos iki Panemunės tilto, į Nemuną galimai leidžiami teršalai. Pirminiais duomenimis, į upę leidžiamas mazutas. Už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos apie situaciją jau buvo informuotos keletą kartų, tačiau nesiėmė efektyvių priemonių tokiems pažeidimams šalinti ir ignoruoja daromą žalą aplinkai“, – taip buvo rašoma pranešime žiniasklaidai, kurį išplatino prokuratūra.
Kaip LRT.lt sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė, tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėtas Kauno apygardos prokuratūros prokurorų iniciatyva
„Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė dėl aplinkybių patikslinimo siekiant visapusiškai įvertinti situaciją ir surinkti visą reikalingą informaciją kreipėsi į tris institucijas – AAD, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimosi departamentą (PAGD) bei „Kauno švarą“, – nurodė T. Merkevičiūtė.
Tyrimas – dėl seniai žinomos probleminės vietos, bet teršalai sklinda ir iš kitur
Prokuratūros pranešimas leido manyti, kad Nemune yra dar vienas taršos šaltinis. Pirmiausia, prokuratūros teigimu, į upę buvo leidžiamas mazutas, o į Nemuną ties geležinkelio tiltu, kaip pernai pranešime žiniasklaidai teigė Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė, nustatyta, kad patenka skalūninė alyva.
Kitas dalykas – prokuratūros pranešime minėta, jog teršalai į ilgiausią Lietuvos upę leidžiami nuo Panemunės tilto iki Santakos. Tai aprėpia visą Nemuno pakrantę ties Žemaisiais Šančiais – daug toliau nuo dabar žinomos taršos vietos, kuri yra šio mikrorajono pradžioje.
Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) tai paneigė ir sakė, kad prokuratūros tyrimo akiratyje – vieta A. Juozapavičiaus prospekte, po geležinkelio ir M. K. Čiurlionio tiltu. Vien šiemet dėl sklindančių teršalų gauti 42 pranešimai, į kuriuos, kaip tikina AAD, buvo reaguojama.
LRT.lt primena, kad, anot aplinkosaugininkų, į Nemuną plūsta į gruntą įsigėrę naftos produktai. Kaip pernai teigė R. Žitkevičiūtė, dėl praeityje šalia veikusios pabėgių gamybos įmonės veiklos naftos produktais užterštas aplinkinės teritorijos gruntas (A. Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinė) bei gruntiniai vandenys. Šis sklypas priklauso „Lietuvos geležinkeliams“ ir bendrovei „Regio“.
Abi įmonės gavo aplinkosaugininkų privalomuosius nurodymus dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano, kurie turėjo būti parengti iki pernai rugsėjo 17 d. „Lietuvos geležinkeliai“ planą parengė, o „Regio“ nurodymą apskundė teismui. Kaip šiemet liepą LRT.lt atsiųstame komentare nurodė AAD, teisminiai ginčai dar nesibaigė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai gegužę paliko galioti AAD privalomąjį nurodymą. Tačiau šį birželį priimtas „Regio“ apeliacinis skundas dėl sprendimo teisėtumo.
Tačiau, kaip LRT.lt komentavo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, Kauno miesto savivaldybei yra žinomi du taršos židiniai – A. Juozapavičiaus prospekte ties geležinkelio tiltu ir priešingoje Nemuno pakrantėje ties Piliakalnio g. 3. Anot jos, AAD Kauno valdyba nustatė, kad teršalai taip pat veržiasi iš po žemių, nes toje vietoje buvo mirkomi pabėgiai. Artimiausiu metu, anot savivaldybės atstovės, čia bus atliekami ekogeologiniai tyrimai. Be to, pašnekovė pridūrė, kad situacijos abiejose vietose – analogiškos.
„Abiejose vietose fiksuota tarša naftos produktais, abu taršos židiniai yra teritorijose, kur nėra suformuoti žemės sklypai, todėl šių teritorijų savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėjimo teisę įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT)“, – teigė R. Savickienė.
Institucijos baksnoja savivaldybę, o ši ginasi: „esame „kraštinis žaidėjas“
Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius LRT.lt perduotame komentare sako, kad atsakingos institucijos kol kas gūžčioja pečiais ir mieliau bado pirštais į savivaldybę. Jo teigimu, galbūt dar kartą atkreiptas visuomenės ir teisėsaugos institucijų dėmesys padės pagaliau padėti tašką ir šią dešimtmečių problemą išspręsti „nebe rūpestingais žodžiais, bet realiais veiksmais“.
„Esame „kraštinis žaidėjas“ – stengiamės kovoti su padariniais, bet ne priežastimis. Jei savo kieme išsikastumėte šulinį ir į jį pradėtų tekėti teršalai iš gretimo sklypo, tikriausiai natūraliai paprašytumėte už tvoros įsikūrusio kaimyno susitvarkyti, nebeteršti ir nedaryti žalos aplinkai bei jums pačiam. Analogišką, tik kur kas didesnio masto problemą jau daug metų turi ir Kaunas. Deja, čia teršiamas ne koks šulinys, o didžiausia Lietuvos upė“, – aiškino T. Jarusevičius.
Anot jo, klausimas dėl teršalų, patenkančių į Nemuną ties geležinkelio tiltu Kaune, nebuvo sprendžiamas daugybę metų. T. Jarusevičius priminė, kad sklype A. Juozapavičiaus pr. 120 daugiau kaip prieš pusantro šimto metų buvo pradėti mirkyti geležinkelio pabėgiai tiesiog į grunto duobes supiltoje skalūno alyvoje.
„Taigi visą tą laiką gruntas buvo teršiamas naftos produktais, todėl tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais išplitusi ir į kitus sklypus. Yra labai aiškiai nustatyta teritorija, iš kur per gruntą požemiais iki Nemuno atbėga naftos produktai. Tai akivaizdus taršos židinys. Bet šis sklypas – privati nuosavybė. Tačiau iki šiol niekas nesugeba priversti savininkų susitvarkyti“, – pridūrė jis.
Kauno mero patarėjo teigimu, 2019 m. pavyko su „Lietuvos geležinkeliais“ sutarti, kad įmonė užsakys ir finansuos užterštų sklypų detalius ekogeologinius tyrimus. Šiuos tyrimus 2020 m. bendrovės užsakymu atliko „VentEko Lietuva“.
„Atlikti tyrimai rodo, kad pagrindinis taršos šaltinis yra „Regio“ priklausančiame sklype, kurio savininkai nededa jokių pastangų ir nerodo iniciatyvos dėl taršos mažinimo ir panaikinimo. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vertinimo išvadoje teigiama, kad Nemuno krantinėje nustatyta tarša galėtų būti žymiai sumažinta ar pašalinta tinkamai sutvarkius A. Juozapavičiaus pr. 118 ir 120 sklypų teritorijas“, – aiškino T. Jarusevičius.
Sklypas – privati nuosavybė. Tačiau iki šiol niekas nesugeba priversti savininkų susitvarkyti.
T. Jarusevičius
Vien šiemet pakeisti 35 teršalų rinktuvai
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, savivaldybė sulaukia pranešimų apie pastebėtą taršą ties geležinkelio tiltu ir žemiau, Nemuno salos link. Skundai perduodami AAD, o savivaldybė, pasak jos atstovės, savo ruožtu ir be atskirų įspėjimų tęsia tuos pačius prevencinius veiksmus. R. Savickienė teigia, kad susirašinėjimas tarp institucijų dėl taršos prie geležinkelio tilto vyksta nuo 1993 metų. Ji taip pat mini, kad Kauno miesto meras ir administracijos direktorius ne kartą raštais kreipėsi į Aplinkos ministeriją, AAD, „LTG Infra“ ir „Regio“ dėl užterštų teritorijų tvarkymo, inicijavo šių organizacijų atstovų pasitarimus.
„Raginome spręsti problemą iš esmės, nes tarša iš jų sklypų vis dar patenka į Nemuną. Kauno savivaldybės administracija reguliariai rūpinasi teršalų surinkimu ir utilizavimu bei moka už šias paslaugas iš miesto biudžeto. Pavyzdžiui, 2019 metais Nemuno krantinėje prie A. Juozapavičiaus pr. 118–120 buvo pradėti valyti šuliniai, pakeistas teršalus sulaikantis filtras. Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje buvo pritarta tam skirti 10 tūkst. eurų“, – nurodė Kauno miesto savivaldybės atstovė.
R. Savickienė taip pat sakė, kad periodiškai keičiami ant vandens sudėti teršalų rinktuvai: vien 2022 m. sausio–gegužės mėn. buvo pakeisti 35, taip pat dešimt kartų vykta į vietą jų taisyti. Šuliniai taip pat valyti šių metų birželio 28 ir 29 dienomis – išsiurbta 8 m3 vandens su teršalais.
Dėl teršalų Nemune ties Kaunu šiemet bent 14 kartų buvo kviečiami ir ugniagesiai gelbėtojai. Kaip LRT.lt nurodė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė, dažnu atveju prireikdavo valties, kad būtų galima išpurkšti teršalų dėmes. Šiemet užfiksuotas ir vienas taršos atvejis Piliakalnio g.
Aplinkosaugininkai tikina imsiantys veiksmų nesulaukę teismo sprendimo
Anot AAD, A. Juozapavičiaus pr. užterštos teritorijos išvalymas, tikėtina, bus ilgas ir sudėtingas procesas, kurį labai sunkina ne tik taršos mastas, vieta ir sudėtingos hidrogeologinės sąlygos, bet ir tai, kad tarša išplitusi į trijų skirtingų savininkų žemės sklypus.
„Akivaizdu, kad tinkamas rezultatas gali būti pasiektas tik glaudžiai bendradarbiaujant visiems žemės savininkams ir koordinuojant tvarkymo veiksmus visoje taršos išplitimo teritorijoje. Deja, sutarimo ir koordinuotų veiksmų pasiekti kol kas nepavyksta dėl anksčiau minėtų teisminių procesų, nors tam dedamos visos pastangos“, – komentare rašė AAD.
Departamentas nurodė, kad šiemet priėmė sprendimą nelaukti teismų pabaigos ir savo iniciatyva imtis teršalų patekimo į Nemuną suvaldymo veiksmų. Skelbiama, kad pasirašyta trišalė sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ ir Nacionaline žemės tarnyba dėl bendrų veiksmų sprendžiant istorinės taršos problemą.
„Galutinis visiškas teritorijos išvalymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl AAD imasi tarpinio inžinerinio sprendimo. Įgyvendinant minėtą sutartį numatyta, kad dar šiais metais Nemuno pakrantėje bus įgyvendintos upės taršos sustabdymo priemonės. Konkrečios priemonės paaiškės atrinkus geriausią pasiūlymą ir derinant projektą. Viena iš galimybių – Nemuno pakrantėje, iškasus tranšėją, įrengti teršalus absorbuojančią sienelę“, – apie sprendimo būdą rašė AAD.
Pasak departamento, šį birželį gautas būtinas finansavimas taršos suvaldymo priemonėms ir iš karto organizuoti viešųjų pirkimų procesai: perkamos taršos patekimą stabdysiančių techninių priemonių projektavimo, įrengimo ir eksploatacijos paslaugos. AAD tikisi, kad įgyvendinus šiuos sprendimus, teršalai iš užterštos teritorijos į Nemuną nebepateks, bet pridūrė, kad tai nėra galutinis problemos sprendimas.
„Savivaldybė organizuoja šulinių turinio išvežimą, teršalų rinktuvų statymą. Taip pat pateikti siūlymai ministerijai dėl Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo, kad paspartintume tokių atvejų sprendimo procesus ateityje. AAD siūlymas – kai žalą padariusio asmens nėra arba jis nesiima būtinų priemonių, įstatymu įgalioti vieną instituciją – savivaldybę – skirti atsakingą už žalos aplinkai nutraukimo ir pažeistos aplinkos atkūrimo organizavimą“, – aiškino AAD.
Viena iš galimybių – Nemuno pakrantėje, iškasus tranšėją, įrengti teršalus absorbuojančią sienelę.
AAD
English (US) ·