Meras Benkunskas – apie tai, kas Vilnių darytų išskirtinį ir kur rinkimų naktį buvo Landsbergis su Šimonyte

Naujas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas LRT laidoje „Dienos tema“ teigė jau aptaręs koalicijos gaires su Laisvės partija. Trečiadienį jis planuoja pradėti pokalbius ir su socialdemokratais. V. Benkunskas taip pat prakalbo apie svarstymus sostinėje statyti kino paviljoną bei apie tai, kokių paminklų reikia Vilniui.

– Pone Benkunskai, jūsų rinkimų kampaniją lydėjo tokie epitetai: „nežinomas, nematomas, negirdėtas“. Kaip jūs pats prisistatote žmonėms?

– Prisistačiau labai aiškiai: aš turiu 12 metų patirtį dirbant Lietuvos sostinei, mūsų miestui, kad turiu patirties sprendžiant konkrečias krizes ir įgyvendinant svarbius projektus ir esu pasirengęs prisiimti atsakomybę už mūsų miestą.

Labai dėkoju vilniečiams, kurie išgirdo šitą žinutę, išreiškė pasitikėjimą. Na, ir dabar jau kai kurie epitetai, kurie buvo klijuojami rinkimų kampanijos pradžioje, matyt, yra nebeaktualūs.

– Kiek jaučiatės vilnietis? Nes gimėte Klaipėdoje, augote Rusnėje ir atvažiavote studijuoti į Vilnių. Teisingai sudėliojau?

– Gyvenu Vilniuje daugiau nei pusę savo gyvenimo ir Vilnius yra mano miestas ir širdyje, ir sieloje, ir prote. Tikrai jaučiuosi vilnietis. Tai, kad mano šaknys yra Vakarų Lietuvoje, yra, matyt, daugelio vilniečių biografija. Tai yra normalu.

Mes gyvename globaliame pasaulyje, globalioje visuomenėje ir tokie dalykai nėra esmė, nes svarbiausias dalykas – kaip tu jautiesi viduje.

– Pone Benkunskai, kokį palikimą norite palikti Vilniuje po savęs per tą ketverių metų kadenciją? Štai Artūras Zuokas siejamas su dešiniuoju Neries krantu, su dangoraižiais. Remigijus Šimašius, sakyčiau, diskusijose dabar daugiausia [siejamas] su gatvių siaurinimu, su žaliąja banga. Koks jūsų tikslas?

– Matote, mano visa programa buvo paremta labai konkrečiais ir aiškiais darbais, kurie visų pirma yra realūs ir reikalingi miestui. Juos tikrai galima padaryti, jie tikrai yra įgyvendinami ir aš norėčiau, kad...

– Bet kokie konkrečiai? Nacionalinį stadioną tikitės pastatyti, būti pirmuoju meru, kuriam pavyko? Koncertų salę?

– Turbūt vieno tokio objekto arba projekto tikrai nenorėčiau įvardinti, nes jų, tų darbų, yra be galo daug. Norėčiau, kad mane po ketverių metų vilniečiai prisimintų kaip merą, kuris ką pasakė, tą iš esmės ir padarė, t. y. kaip žodžio žmogų.

– Jokio simbolio neturite, kaip minėjau, stadiono, tarkime?

– Matote, geriausiai Remigijaus Šimašiaus istorija byloja, kad aštuonerius metus tikrai dirbo ir daug gerų dalykų padarė, bet tas paskutinis akcentas ir prilipo. Tai šitoje vietoje jau, matyt, gyventojai patys pasirinks, kas jiems yra svarbu iš tų darbų, kurie bus padaryti. O kad jų bus padaryta, tikrai neabejoju.

– Šiuose rinkimuose transportas, viešasis transportas buvo viena pagrindinių temų. Jūs pats naudojatės viešuoju transportu ar tenka pėsčiam vaikščioti? Ar vis dėlto esate automobilio žmogus?

– Retai naudojuosi, nes tiesiog gyvenu dabar tokioje lokacijoje, kai viešasis transportas nėra patogus. Ir tai yra mano viena iš rinkiminių kampanijų, dabar bus tikrai darbo programoje įtraukta nuostata, kad viešasis transportas turi būti daug patogesnis, tinklas intensyvesnis ir maršrutai didesni.

Šioje vietoje yra labai aiški žinutė vilniečiams, kad miestas turi padaryti tokius darbus, kad viešasis transportas taptų natūralia jų pasirinkimo dalimi. Ne prievarta, ne kažkokiais prievartiniais dalykais turi viešasis transportas tapti vilniečių judėjimo pagrindu, bet patogumas. Daug darbo ir investicijų į šitą sritį bus, kad viešasis transportas iš tikrujų taptų mūsų pasirinkimu.

– Sakėte savo programoje nei metro, nei kitų kažkokių inovacijų nepadarysite, tik atnaujinti galima viešąjį transportą – troleibusai, autobusai ir bandyti žmones persodinti. Ir tik taip galėtų sumažėti spūstis.

– Aš nesutikčiau žodis yra „tik“. Iš tikrųjų, jeigu mes atnaujinsime visą savo autobusų ir troleibusų parką ir dar turėsime papildomus vandeniliu varomus autobusus, jeigu mes praplėsime A juostų tinklą, praplėsime stotelių tinklą, darysime dažnesnį intensyvesnį maršrutų skaičių, tai bus tikrai didelis didelis proveržis į priekį ir tai be jokios abejonės prisidės prie viešojo transporto patrauklumo, patogumo. Nes būtent patrauklumas ir patogumas yra pagrindinės priežastys, kodėl žmonės renkasi arba nesirenka viešąjį transportą.

O per ketverius metus pastatyti metro arba nutiesti tramvajaus liniją, kas, aš tikiu, kad vieną dieną tikrai Vilniuej atsiras, kai Vilniaus augs, tankės gyventojų skaičiumi, mes būsime didesni. Tai per 4 metus tai padaryti yra nerealu.

– Pone Benkunskai, jau prezidentūra pirmąjį darbą, aš taip supratau, jums užbrėžė. Štai šiandien patarėja prezidento Skaisgirytė sakė, kad iki NATO viršūnių susitikimo liepą Vilniaus vadovai turės pasirūpinti gatvių asfaltavimu ir miesto švara. Tai šluosit gatves?

– Tai šitie dalykai vyksta nepriklausomai, ką galvoja ir ką sako prezidento patarėjai. Natūralu, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas iki liepos mėnesio pasirengiant šitam išskirtiniam ir labai svarbiam įvykiui, kur Lietuva ir Vilnius taps viso pasaulio dėmesio centre. Jau dabar yra planuojami darbai, kas ką reikia padaryti iki liepos mėnesio, kad iš tikrųjų mūsų miesto infrastruktūra, ypač toji, matyt, pagrindinė trasoje nuo oro uosto iki miesto centro iki „Litexpo“ parodų rūmų taptų daug patogesnė, jaukesnė.

Tai darbai yra planuojami ir čia rinkimai ar mero pasikeitimas iš esmės to įtakos neturėjo.

– Turbūt jau susitaikėt, kad vilniečiai žymės, tarkim, socialiniuose tinkluose dėl kažkokios iškrypusios plytelės, dėl neišvežtų šiukšlių, nes visų pirma labai dažnai merą sieja, kad meras už viską atsakingas.

– Visiškai teisingai. Meras, jeigu kažkas ypač blogai atsitinka, tai tikrai yra atsakingas ir tai yra normalu. Mano tikslas iš tikrųjų bus padaryti, kad gyventojai turėtų tą priėmimą ir greito reagavimo funkciją, kai savivaldybė iš tikrųjų fiksuoja gyventojų skundus, kažkokias blogybes, kas vyksta mieste ir tai yra operatyviai tvarkoma.

Tai komunikacija su vilniečiais, su gyventojais tikrai yra iššūkis, kurį reikės sutvarkyti.

– Pone Benkunskai, kuo jūs aiškinate, kad net Vilniaus centre, kai kur per šaligatvius sunku praeiti, tiesiog tiek išklypę keliasdešimt metų netvarkyti. Taip pat vaikštant savaitgalį šiukšlių kalnai, nes šiukšliadėžės perpildytos ir varnos nešioja tas tas šiukšles. Ar savivaldybei čia viskas gerai, ar pats pastebit šitas negeroves?

– Taip, be jokios abejonės pastebėjo ir čia, matote, yra natūralus miesto evoliucijos procesas. Viešųjų paslaugų gerinimas, didinimas, jų plėtra yra natūralus kiekvienos miesto savivaldybės reikalas ir tikslas. Yra tam tikros sritys, kurios yra labiau, matyt, šiuo metu apleistos ir ten reikia daug didesnio dėmesio. Tas pats transportas, gatvių mūsų infrastruktūra.

– Autobusų stoties net nepaminėjot, nors tai laikoma piktžaizde, toks posovietinio miesto simboliu.

– Mes kelias laidais tuomet šnekėti, ką reikia paminėti ir ką reikia tvarkyti. Dėl to mes turėjom tikrai ilgą rinkimų kampaniją, kurioje pristatinėjome savo darbų programą. Dabar viskas natūraliai, man laimėjus rinkimus, keliasi į ketverių metų planą. Ir pradėsim tuos darbus daryti. Tai bendras požiūris yra labai aiškus. Miesto savivaldybės paslaugų, kurias daro pati, kurias perka viešųjų konkursų būdu, turi rangovus, tikrai turi gerėti jų kokybė, intensyvumas ir tai pakeis miesto įvaizdį ir patį patį jausmą mieste.

– Kaip sekasi formuoti koaliciją?

– Darbai tiktai prasidėjo, mes iš tikrųjų niekur neskubame, nes laiko turime. Tai pirmieji pokalbiai jau yra įvykę, rytoj jie tęsis.

– Su „laisviečiais“ įvykę?

– Mes turėjome šiandien susitikimą su Laisvės partijos atstovais, na, tai iš principo sutarėme derėtis ir siekti susitarimo. Derybų pradžia yra skirta pirmiausiai išsigryninti programines nuostatas ir konkrečius darbus pradėti lipdyti nuo darbų programoje. Kas per ketverius metus turi būti padaryta. Rytoj [trečiadienį] bus pokalbiai su socialdemokratų frakcijos nariais ir jeigu bus principinis sutarimas derybas tęsti, tai manau, kad tikrai per porą savaičių mes pasieksime rezultatą ir galėsime pristatyti vilniečiams.

– Kuo jūs aiškinate, kad konservatoriai Lietuvos mastu patyrė nesėkmę?

– Na, sunku pasakyti ir matyt, vienos tokios išskirtinės priežasties nėra. Kiekviena savivaldybė turi savo specifiką. Tai vienose, matyt, yra tikrai natūralus pavargimas nuo daug kadencijų dirbusių kolegų ir žmonės norėjo kažkokio jaunumo, šviežumo. Kitur, matyt, galėjo suveikti tokie faktoriai, kaip nacionalinės valdžios, na, tiesiog situacija, tas kontekstas, kuris yra tame fone, kas vyksta Seime ir Vyriausybėje.

Bet esminis dalykas, matyt, kad reikia tikrai išanalizuoti tą situaciją ir padaryti labai aiškias išvadas, o kad regionuose Tėvynės sąjunga tikrai prarado savo turėtas pozicijas, tai čia faktas.

– Nesusidaro įspūdis, kad regionuose tiesiog nemėgsta šios partijos?

– Na, tai ta politinė švytuoklė visą laiką egzistuoja. Vienais rinkimais ji į vieną pusę nuvažiuoja, kitais į kitą. Tai tas politinis fonas arba kontekstas, kas gali lemti rinkėjų valią yra labai dinamiškas. Aš tokių apibendrintų išvadų tikrai dar nepulčiau daryti. Mes turėsime matyti ir partijoje pasitarimą, ir tam, kad padarytume išvadas reikia tikrai rimtos analizės.

– Pone Benkunskai, rinkimų naktį nematėme štabe nei partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, nei premjerės Šimonytės. Kodėl?

– Na, kiek žinau, partijos pirmininkas tiesiog fiziškai nebuvo Lietuvoje, išvykęs buvo į komandiruotę ir negalėjo būti, bet tiek su juo, tiek su premjere mes turėjom ir pokalbius telefonu, ir susirašinėjom. Tai jie buvo su mumis, nors fiziškai galbūt štabe ir nesimatė. Viskas viskas čia yra tvarkoje.

– Neįvardijote tokių simbolių, ką norėtumėt palikti po savęs. Tačiau jūsų programoje aiškiai pasakyta, kad planuojat paminklus tiek kalbininkui Jonui Jablonskiui, tiek žydų gelbėtojams, tiek netgi trims prezidentams Smetonai, Griniui, Stulginskiui. Čia jau toks planas, kurį įsirašęs, kad privalote padaryti? Nes paminklų tai daug.

– Aš labai džiaugiuosi, kad Vilnius tikrai išsivalė iš to okupacinio laikotarpio simbolių ir mes tikrai turim viešąsias erdves jau praktiškai sutvarkytas. Ir dabar atėjo laikas diskutuoti apie simbolius, kurie simbolizuotų laisvą Lietuvą. Nebus skubotų sprendimų, kad kiekvienam skvere pastatyti po paminklą arba kažkokį atminimo simbolį. Bus civilizuota diskusija su kultūros, meno, visuomenės nariais ir diskutuosim iš tikrųjų, kur ir kada, ką reikėtų pastatyt. O šitie mano programoje paminėti asmenys, na, tai yra Lietuvos, kaip ten bebūtų, istorijos didžiausi autoritetai ir labiausiai prie Lietuvos augimo prisidėję asmenys. Tai juos įprasminti Lietuvos sostinėje aš tikrai matau didelę reikšmę.

– Ir dar labai trumpai, rinkimų naktį sakėt, kad sieksite, kad Vilnius būtų išskirtinis ne tik Lietuvos, bet Europos kontekste. Kaip, kuo tas išskirtinumas turėtų reikštis, anot jūsų?

– Na, Vilnius turi turėti labai aiškius infrastruktūrinius objektus, kurie mums leistų išsiskirti ne tik Lietuvos, bet ir regiono kontekste. Tai visų pirma turime pabaigti sėkmingai įgyvendinti nacionalinę koncertų salę, nacionalinį stadioną, tai leis mums pritraukti išskirtinius sporto ir kultūros renginius. Mes turime idėją pastatyti Vilniuje kino paviljoną, kas leistų Vilniui tapti kino industrijos centru, kas dabar yra Prahoje, Budapešte, nes Vilnius yra patrauklus dėl savo senamiesčio, dėl savo tų pačių tarybinių daugiabučių kvartalų, kur atvažiuoja ir filmuoja didelius serialus ir filmus.

Taip, kad šitie infrastruktūros objektai mums tikrai leistų būti išskirtiniais. Yra kiti projektai, kuriuos irgi galima paminėti, kaip aukštos verslo klasės konferencijų centras, kas leistų verslo turizmą paskatinti. Na, turim susitvarkyt su oro susiekimu ir tai iš tikrųjų Vilnių darytų kitokiu, išskirtiniu miestu regiono ir Europos kontekste.