Prieš 1 metus
155
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį paskelbus dalinę mobilizaciją, milijonai piliečių suskubo bėgti iš šalies. Nors neaišku, koks tikslus skaičius žmonių jau paliko Rusiją, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, tokios masinės migracijos Kremlius tikrai nesitikėjo. Kaip aiškina ekspertas, šalyje – visiškas chaosas, o Kremlius ir toliau remia V. Putino įvaizdį, nes bijo pilietinio karo ir ultranacionalistinių jėgų atėjimo į valdžią.
Meluoja, kad mobilizacija tik dalinė
V. Putinas šeštadienį pasirašė pataisas, pagal kurias už dezertyravimą, pasidavimą į nelaisvę „be leidimo“, atsisakymą eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą gali būti baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Be to, stiprinama ir sienų apsauga. Tokiomis priemonėmis bandoma sustabdyti masinę migraciją į kaimynines valstybes, kilusią po pranešimo, kad į karo tarnybą bus šaukiama 300 tūkst. karių.
Visgi, šis karių skaičius, kaip supranta ir patys rusai, – galimai tik pradžia. VDU profesorius G. Mažeikis aiškina, kad nėra pagrindo tikėti Kremliaus žodžiais apie dalinę mobilizaciją. Taip, kaip teigiama, kad keturiose Ukrainos teritorijose rengiami referendumai, taip ir dalinė mobilizacija yra fiktyvi.
„Jo žodžiai „dalinė mobilizacija“ jau yra melas. Niekas nežino, kokio didumo ta mobilizacija, – ar ji dalinė, ar visuotinė.
Visi mano, kad ta mobilizacija bus užslėpta ir už 300 tūkstančių gali slėptis ir milijonas, ir du, ir trys, kad ta mobilizacija tęsis nuolatos“, – dėsto ekspertas.
Kiek piliečių, norinčių išvengti karinės tarnybos, jau pabėgo iš Rusijos, anot G. Mažeikio, irgi sunku pasakyti.
„Išties skaičiai negali būti labai tikslūs, nes mes tuos skaičius turime iš tarptautinių rusų organizacijų, į kurias kreipiamasi kertant sienas. Tik pagal tai mes ir sprendžiame, kadangi tai nėra joks sociologinis tyrimas. Mums tenka pasitikėti Rusijos opozicija“, – sako VDU profesorius.
Nieko nedaro jau ne pirmą kartą
Rusijos opozicija, siekdama padėti Rusijos piliečiams išvengti karinės tarybos, dalinasi instrukcijomis, kaip nelegaliai kirsti įvairių užsienio šalių sienas. Įdomus ir opozicijos pasiūlymas, apie kurį LRT RADIJUI pasakoja G. Mažeikis: į tarnybą pašauktam asmeniui rekomenduojama susižinoti, kuriame kariniame komisariate yra laikomi jo dokumentai, ir tą komisariatą padegti. Dėl tokių raginimų praeitą savaitę Rusijoje išleistas įsakymas dvigubai–trigubai padidinti visų komisariatų apsaugą.
Panašu, kad papildomos apsaugos komisariatams tikrai prireiks. Štai pirmadienį ryte susirašinėjimo platformoje „Telegram“ Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas pranešė, kad Rusijos Ust-Ilimsko mieste karinės registracijos ir verbavimo biure 25-erių metų vyras šovė į čia dirbantį biuro vadovą.
Visgi, LRT RADIJO kalbinto G. Mažeikio nuomone, Rusijos visuomenė į tokius Kremliaus sprendimus kaip mobilizacija reaguoja pakankamai abejingai.
„Pilietinės visuomenės nėra, demokratinio protesto nėra, lyderių, kurie organizuotų pilietinį pasipriešinimą, nėra. Prisiminkime, kad jie jau nieko beveik nedaro nuo 2008 metų, kada prasidėjo invazija į Sakartvelą. Ir 2014 metais beveik nieko nedarė. Kada Navalną suiminėjo, taip pat išėjo ne šimtai tūkstančių, o tiktai keliolika tūkstančių ir jų visą laiką mažėjo“, – komentuoja ekspertas.
Mobilizacija virs chaosu
Kaip aiškina G. Mažeikis, mobilizacija Rusijai padarys daugiau žalos nei naudos: išryškės jau ir dabar matomos spragos šalies ekonomikoje, padidės korupcija, nes vienų sričių asmenis bus norima mobilizuoti, o kitų ne.
Taip pat sąmyšis kils ir karinėse pajėgose. Jau ir šiuo metu vidinis nepasitenkinimas ten yra didelis. Karinių komisariatų turi ir privačios karinės organizacijos, ir kariuomenė, taip pat aktyviai veikia savanoriai. Atskiri būriai nesusitaria tarpusavyje, nepasidalina funkcijomis, nesikeičia ginklais.
„Kariuomenė neturi pakankamai nei ekipuotės, nei ginklų, nei kitų dalykų ir siųs [naujus karius] į demoralizuotus dalinius, batalionus, kur [jie] susidurs su jau ten esančiais kriminaliniais asmenimis, žmonėmis, kurie sėdėjo kalėjimuose, žudikais, prievartautojais, vagimis. Atmenant visą šitą organizacinį chaosą ir artėjant žiemai, neabejotinai kils dar didesnis nepasitenkinimas Rusijos ginkluotose pajėgose“, – dėsto VDU profesorius.
Mobilizacija pagreitins Rusijos skilimą ir politine prasme. Anot pašnekovo, šalyje sukils jėgos, abejojančios Kremliaus priimamais sprendimais.
„Pamatysime tokį chaotinį įvairių dešiniųjų, ultrakairiųjų partijų, grupuočių skilinėjimą, chaosą, susidūrimą, kurie laipsniškai gali peraugti į vidinius karinius susidūrimus pačioje Rusijoje“, – kalba G. Mažeikis.
Jo teigimu, tikėtina, kad ultranacionalistai sudaro apie 15 proc. Rusijos visuomenės, jie yra pasirengę kur kas radikalesniems veiksmams. Tik neaišku, kas tas ultradešiniąsias jėgas galėtų mobilizuoti.
Paties V. Putino galia oligarchų ir generolų požiūriu silpsta – jis yra garsiai įžeidinėjamas, Rusijos imperiją palaikančiuose interneto puslapiuose vadinamas „seneliu“.
„Jo vertė tarp „patriotų“ yra labai labai menka ir jis suprantamas tiktai kaip tam tikras laikinas vadovas. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis įvairūs Kremliaus aktyvistai gali galvoti, ir matyti, kad jau galvoja, apie galimas permainas. Mano siūlymas – nesidžiaugti ir negalvoti iš karto, kad jei V. Putiną kas nors nuvers, kad bus tai į gerą“, – komentuoja pašnekovas.
Kaip sako VDU profesorius, Kremlius, akivaizdžiai bijodamas pilietinio karo, neturi kitos išeities, kaip tik medijų, televizijos pagalba palaikyti V. Putino kaip lyderio įvaizdį. Tokia strategija bus pasitelkiama tol, kol bus surastas būdas, kaip išeiti iš dabartinės situacijos.
„Kadangi nėra sprendimo, televizijos vaizdas nepasikeis, nežiūrint to, kad galvose labai greitai viskas kinta“, – situaciją apžvelgia ekspertas.
Viso pokalbio su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu klausykitės laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
English (US) ·