Prieš 1 metus
54
Kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad situacija šalyje gerėja, rodo naujausia apklausa. Tiesa, palankiau lietuviai žiūri į savivaldą – daugiau nei pusė respondentų teigė, kad jų mieste ar rajone padėtis gerėja. Politologo Vytauto Dumbliausko manymu, pokyčiai savivaldoje gyventojams labiau apčiuopiami, o nacionalinės problemos dažniausiai piešiamos itin niūriomis spalvomis.
2023 metų sausio mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“, kuris nuo 1993 metų vyko jau 349 kartą. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2023 m. sausio 19 – 31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Apklausos metu gyventojų buvo prašoma įvertinti padėti šalyje, įvardinti savo požiūrį į visuomenės institutus bei visuomenės veikėjus ir įvardinti, kurią partiją rinktųsi rinkimuose į parlamentą, jei šie vyktų ateinantį sekmadienį.
Geriau vertina padėtį savivaldybėse
Sausio antrojoje pusėje vykdytos apklausos metu respondentų, be kita ko, buvo klausiamą ir apie padėtį valstybėje. Jiems užduotas klausimas „Ar pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją ar į blogąją pusę?“.
Kaip parodė apklausa, 20 proc. apklaustųjų mano, kad reikalai šalyje krypsta į gerąją pusę, o tuo metu 79 proc. galvoja priešingai ir teigė, kad reikalai valstybėje krypsta į blogąją pusę. Tiesa, palyginti su paskutinės apklausos, vykdytos lapkritį, rezultatais, respondentų, manančių, kad šalyje padėtis gerėja, padaugėjo.
Kai tas pats klausimas gyventojams buvo užduotas lapkritį, vos 12 proc. jų nurodė manantys, kad reikalai juda į gerąją pusę, o 87 proc. teigė, kad padėtis šalyje blogėja. Kitaip tariant, manančių, kad reikalai juda į gerąją pusę, padaugėjo 8 proc. Lyginant su apklausa, vykdyta prieš metus – 2020-ųjų sausį – vertinančių, kad situacija šalyje gerėja, padaugėjo 5 proc.
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunesni nei 50 metų žmonės, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų gyventojai
Tuo metu, kad reikalai šalyje blogėja, kiek dažniau už kitus nurodė respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, darbininkai ir ūkininkai, lenkų ir rusų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Dabartinę padėtį šalyje geriau už kitus vertina trijų valdančiųjų partijų rinkėjai, o Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjai yra vienintelė gyventojų grupė šalyje, kurioje yra daugiau optimistų (52 proc. mano, kad padėtis paskutiniu metu gerėja) nei pesimistų (44 proc. šios partijos rėmėjų mano, kad padėtis blogėja).
Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki savivaldybių rinkimų, vyksiančių kovo 5-ąją, respondentų buvo klausimą ir apie tai, į kurią pusę, jų nuomone, pastaruoju metu krypsta reikalai jų savivaldybėje – į gerąją ar į blogąją.
Atsakydami į šį klausimą gyventojai buvo nusiteikę labiau optimistiškai – 54 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų mieste ar rajone reikalai juda geryn. Kad situacija prastėja teigė 29 proc. respondentų, o 17 proc. teigė, kad neturi nuomonės.
Ir savivaldybių rodiklis linkęs gerėti. Prieš tris mėnesius vykdytos apklausos metu teigiančių, kad reikalai juda geryn buvo 52 proc., o sakančių padėtis juda į blogąją pusę – 34 proc. Neapsiprendusių buvo 14 proc.
Didžiausias pasitikėjimas – kariuomene
Apklausos dalyviams taip pat buvo pateikta dešimt visuomenės institutų ir klausta, ar jie jais pasitiki. Didžiausią palankumą respondentai išreiškė Lietuvos kariuomene, kuria pasitikintys nurodė 74 proc. respondentų. Dar 19 proc. nurodė, kad kariuomene nepasitiki, o 7 proc. atsakė neturintys nuomonės.
Nežymiai nuo kariuomenės atslieka policija, kuria pasitiki 72 proc. gyventojų. Prezidento institucija pasitiki 65 proc., o Bažnyčia ir „Sodra“ – po 64 proc. apklaustųjų.
Mažiausią pasitikėjimą gyventojai išreiškė valdžios institucjomis – parlamentu ir Vyriausybe. Pastarąja pasitiki 30 proc., o nepasitiki 65 proc. respondentų. Tuo metu, kad pasitiki Seimu, nurodė 22 proc. apklausos dalyvių, o kad nepasitiki – 74 proc.
Kaip parodė tyrimas, per paskutinius 2 mėnesius 3 proc. sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos kariuomene, dalis. Kitų institucijų vertinimai nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio nepakito.
Į pirmąjį penketuką iškopė V. Blinkevičiūtė
Apklausos metu gyventojų buvo klausiama ir kokius visuomenės veikėjus jie vertina palankiai ar nepalankiai. Pirmosiose pozicijose esančios pavardės ir toliau nesikeičia – palankiausiai gyventojai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (79 proc.).
Antrojoje vietoje rikiuojasi prezidentas Gitanas Nausėda, kuri palankiai vertina 72 proc. gyventojų, trečiojoje – vienintelis valdančiųjų atstovas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kurį, kaip ir kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, palankiai vertina 60 proc. respondentų. Tiesa, D. Grybauskaitei bendrame sąraše atitenka 4-oji vieta, nes ją nepalankiai vertina vos daugiau gyventojų nei A. Anušauską.
Į geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų penketuką, aplenkusi Remigijų Žemaitaitį, iškopė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Kad ją vertina palankiai teigė 53 proc. apklausos dalyvių, kad nepalankiai – 35 proc. Likę apie ją neturėjo nuomonės.
Mažiausio gyventojų palankumo sulaukė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Laisvės partijos vadovę palankiai vertina 16 proc. apklausos dalyvių, nepalankiai – 77 proc. Vos geresnio rezultato sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsberbis, kurį palankiai vertina 17 proc. gyventojų, o nepalankiai – 77 proc.
Trejetukas nesikeičia
Galiausiai, respondentų buvo klausta, už kurią politinę partiją jie balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį. Didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurią rinktųsi 14,7 proc. apklaustųjų. Pirmojoje vietoje ši partija buvo ir lapkritį, tačiau tuomet ją būtų rinkęsi 12,5 proc. gyventojų.
Beveik 4 proc. – nuo 10,7 iki 14,4 proc. – augo gyventojų palaikymas Lietuvos socialdemokratų partijai.
Nors apklausa vyko jau įsisukus galimo vaikų tvirkinimo ir galimo informacijos nutekinimo skandalui Seime, valdančiųjų konservatorių reitingai taip pat augo. Lapkritį palaikymą jiems išreiškė 8,1 proc. respondentų, o sausį 11,7 proc.
Jei rinkimai į Seimą vyktų šį sekmadienį, būtiną 5 proc. ribą perkoptų dar trys partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,2 proc.), Darbo partija (5,9 proc.) ir Liberalų sąjūdis (5,3 proc.). Visos kitos partijos į Seimą nepatektų.
Pokyčiai savivaldoje – artimesni
Už maždaug dviejų savaičių Lietuvos gyventojai trauks prie balsadėžių – bus renkami merai ir savivaldybių tarybos. Apklausa parodė, kad padėtį savo savivaldybėse gyventojai linkę vertinti geriau nei bendrą situaciją valstybėje.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorius Vytautas Dumbliauskas portalui LRT.lt teigė, kad tokių rezultatų priežastis paprasta – žmonės savivaldoje pokyčius mato aiškiau.
„Žmonės savo kailiu, savo kasdienybe ir kokybe jaučia [pokyčius mieste ar rajone]. Tarkime, mes, vilniečiai, jaučiame, kad siaurinamos gatvės. O šalies mastu esančią situaciją, manau, žmonės mato iš žiniasklaidos, o žiniasklaida linkusi spalvas sutirštinti. Todėl žmonės nežino, kokia realiai padėtis šalyje, kaip su ta ekonomika, ką valdžia su švietimu daro ir pan.“, – komentavo V. Dumbliauskas.
Pasak jo, savo miestuose ar rajonuose gyventojai mato asfaltuojamas gatves, tvarkomus parkus ar statomas mokyklas ir tai leidžia jiems kalbėti apie gerėjančią situaciją. Netrukdo jiems, anot MRU lektoriaus, ir tai, kad kai kurių merų pavardės mirga, pavyzdžiui, korupcijos ar ryšių su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija skandaluose.
„Čia iškalbingas Visvaldo Matijošaičio pavyzdys. Žinome, kaip jis elgiasi, dabar su visa šeima eina į tarybą ir, manau, jis laimės. Žmonėms tas korupcinis elementas yra antroje vietoje. Jie žiūri, kad jis gerai ūkio reikaluose tvarkosi. Tada iškyla vertybės prieš pragmatizmą ir tai, kad Matijošaičių verslas neišeina iš Rusijos, nublanksta, nors yra amoralu vykdyti ten verslą, kai rusai ukrainiečius žudo.
Tai vertybiniai dalykai, bet žmonės mėtosi, yra pragmatinis išskaičiavimas ir dauguma žmonių vadovaujasi ne vertybėmis, o žiūri, ar jis gerai miesto ūkyje tvarkosi“, – teigė ekspertas.
V. Dumbliauskas taip pat svarstė, kad žmonių nusivylimui padėtimi valstybėje turi ir politiniai skandalai bei rietenos. Anot jo, akivaizdu, kad pasitikėjimas Seimu yra pasiekęs žemumas, o tai lemia ir gyventojų požiūrį į valstybę bendrai.
„Publiką, kuri nelabai domisi politika, tokie dalykai erzina“, – portalui LRT.lt teigė politologas V. Dumbliauskas.
English (US) ·