Prieš 1 metus
83
Gamtoje laiką leidžiančių gyventojų tyko jiems pavojingos erkės. Šių gyvių populiaciją bei sergamumą šių kraujasiurbių platinamomis ligomis Klaipėdoje stebintys specialistai įžvelgia neraminančių tendencijų ir akcentuoja, kad valdant situaciją svarbus tiek pačių gyventojų, tiek už miesto tvarką atsakingų valdininkų ir tarnybų indėlis. Klaipėdos valdžios atstovai tvirtina – uostamiestis Vilniaus pavyzdžiu neseks ir mieste aukštai žolei, kuri yra patogūs namai erkėms, augti neleis.
Praėjusią savaitę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento darbuotojai skaičiavo žaliuosiuose plotuose tūnančias erkes.
Giruliuose, pamiškėje, netoli tako, kur vaikšto žmonės, aptiko 34 šiuos voragyvius. Tarp jų aptiktos 24 erkės-nimfos – tokios erkės, kurios jau netrukus bus suaugusios, tai, anot specialistų rodo, kad erkės ir toliau plis.
Praėjusią savaitę erkės skaičiuotos pačiame mieste esančiuose parkuose, prie tvenkinių, dideliuose žaliuosiuose plotuose, tačiau nebuvo rasta nė vienos.
„Tai yra gerai, tačiau nereiškia, kad jų ten negali būti. Tiesiog galbūt buvo per karšta ar kažkas panašaus“, – pastebėjo NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.
Žmonėms pavojingas erkes NVSC specialistai 1 kilometro ruože skaičiuoja porą arba tris kartus per mėnesį nuo pat kovo iki lapkričio.
Kovą uostamiestyje suskaičiuota 20, balandį – 24, gegužę – 28, birželio pirmoje pusėje – 60, o antroje pusėje – 45.
Specialistus neramina augantis sergamumas erkiniu encefalitu
Žinia, erkės žmonėms yra pavojingos dėl dviejų platinamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos. Pirmoji yra itin pavojinga, mat paveikia centrinę nervų sistemą. Pernai NVSC Klaipėdos departamentas užfiksavo 13 erkinio encefalito atvejus, prie šio skaičiaus artėjama ir šiemet – jau pranešta apie 8 erkinio encefalito atvejus Klaipėdos mieste.
Būtent sergamumas šia liga ir neramina specialistus.
„Tendencija yra labai negera. Žvelgiant į sergamumo rodiklį nuo 2013 m. Iki 2021 m., tai šiuo laikotarpiu tas rodiklis išaugo 4,5 karto“, – pastebėjo R. Grigaliūnas.
Sergamumo Laimo liga kreivėje matyti mažėjimas.
„Bet Laimo liga yra žymiai lengviau persergama, o erkinis encefalito formų būna pakankamai sunkių ir pasekmės gali būti ilgalaikės. Tai yra pakankamai sunki liga, kadangi ji paliečia centrinę nervų sistemą, smegenų dangalus, pačias smegenis ir pan. Tai yra mums svarbus organas, kuris reguliuoja visą organizmą“, – akcentavo pašnekovas.
Specialistai pastebi ir tai, kad nors vakcina nuo erkinio encefalito ir yra, tačiau pastaruoju metu stebimas besiskiepijančių sumažėjimas – pernai pasiskiepijo 9 proc. mažiau žmonių nei 2020 m.
„Tendencija nėra labai gera. Gal čia kažkiek susiję su antivakseriškomis idėjomis. Sunku pasakyti motyvus. Gal šiek tiek COVID-19 užgožė“, – svarstė pašnekovas.
Patraukliausia vieta erkėms – drėgnos teritorijos, aukšta žolė
Akcentuojama, kad išvengti sunkios erkinio encefalito ligos gali padėti skiepai – tai yra pagrindinė apsaugos priemonė.
Taip pat leidžiantis į kelionę mišku, pievomis ar pan. būtina pasirūpinti tinkama apranga – vilkėti šviesius drabužius ant kurių būtų lengva pastebėti ropojančią erkę, taip pat drabužių rankogaliai turėtų gerai priglusti prie riešo ir užkirstų voragyviui kelią patekti po drabužiais. Grįžus iš tokios kelionės būtina persirengti, o naudotus drabužius išskalbti.
„Jeigu žmonės nėra pasiskiepiję – jokiais būdais nelįsti į miškus, pievas, kur aukštos žolės, krūmus ir panašias vietas. Kategoriškai negalima vaikščioti, nes tai yra toks mažas vabaliukas, kuris nuo tos žolės gali lengva užsikabinti ir daug problemų pridaryti“, – pabrėžė R. Grigaliūnas.
Pašnekovas akcentavo, kad erkės įsikuria ten, kur yra drėgmės, joms ypač „nepatinka“ sausos vietos, todėl šie voragyviai paprastai slepiasi aukštos žolės plotuose, krūmynuose.
„Jeigu žolė pjauta, saulė kepina – erkėms nepatinka. Kai žolė aukšta – ji duoda šešėlį, yra trumpesnės žolės žemiau ir ten verda gyvenimas“, – pastebėjo NVSC Klaipėdos departamento direktorius.
Klaipėda Vilniaus pavyzdžiu neseks
Tiesa, mieste ne visur auga tik trumpa veja, pasitaiko teritorijų, kur žolė užauga greičiau nei jos pjauti atvyksta tam miesto pasamdytos įmonės.
Kai kurie gyventojai neslepia, jog daugiabučių namų kiemuose ar kitose gausiai lankomose teritorijose ūgtelėjusi žolė jiems kelia nerimą. Baiminasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl augintinių, kuriems erkės taip pat gali būti pavojingos.
Panašių pastebėjimų sulaukia ir uostamiesčio valdžios atstovai, tačiau akcentuoja, kad Klaipėda neseka Vilniaus pavyzdžiu ir mieste pievų neatsiras.
„Neiname Vilniaus keliu. Visą laiką mieste gali atsirasti vienas ar kitas plotas, kur ta žolė gali atsirasti aukštesnė, bet miestas yra šienaujamas nuolatos. Gali būti įvairių situacijų ir jų pasitaiko. Gauname ir mes įvairios informacijos ir reaguojame į tai – miestas yra šienaujamas jau ketvirtą ar penktą kartą šiais metais. Kai prasidėjo greitas atšilimas ir buvo lietaus, žolė ėmė augti labai greitai. Tam tikrų nusiskundimų iš gyventojų buvo ir anksčiau, bet mes reaguojame greitai, informuojame rangovus“, – patikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobrankis.
Pašnekovas akcentavo, kad vargu, ar uostamiestyje galėtų būti pereita prie sostinės modelio, mat šuo metu net tokių siūlymų nėra.
English (US) ·