Matonis kritikuoja ministro siūlymą trumpinti privalomosios karinės tarnybos trukmę: to tiesiog neužtenka

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje buvo sudarinėjami šauktinių sąrašai 2023 metams. Ministras Arvydas Anušauskas pareiškė siūlantis privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusmečio, o šauktinių skaičių didinti. LRT TELEVIZIJOS laidai kalbėjęs laidos „Mūšio laukas“ redaktorius Aleksandras Matonis šią idėją kritikuoja, kadangi tokio laiko tarpo paruošti kariui paprasčiausiai neužteks. 

Komentuodamas A. Anušausko siūlymus, A. Matonis įžvelgia tris problemas, kurias šiais pasiūlymais norėta spręsti.

„Problema – tai kovos vienetų užpildymas taikos metu. Didesnė antroji problema – aktyviojo rezervo sukaupimas. Aktyvusis rezervas – tai tie žmonės, kurie atliko karinę tarnybą ir kurie gali būti pašaukti tam, kad užpildytų atsiradusias nišas kariuomenėje. Pagal tam tikrą priimtą tradiciją, aktyvusis rezervas turi būti tris kartus didesnis negu reguliari kariuomenė“, – dėsto ekspertas.

Jis skaičiuoja, kad rezervą Lietuvoje turėtų sudaryti maždaug 60 tūkst. žmonių, o dabar jį sudaro apie viso labo 27 tūkst. Tačiau didžiausia problema, anot laidos pašnekovo, yra kovinio parengimo skirtumai.

„Dabar šauktinių kovinė parengtis po 9 mėnesių tarnybos yra netolygi – priklausomai nuo to, kur jie tarnavo, kokie jų buvo kuopos vadai, kokios jų buvo treniravimosi sąlygos, kiek turi poligonų, kiek jie galėjo iššauti“, – vardija A. Matonis.

Jis įsitikinęs – nė vienai iš šių trijų problemų sprendimų A. Anušauskas ketvirtadienį nepateikė.

„Išskyrus tai, kad aktyvųjį rezervą galbūt pavyktų užpildyti skaičiumi. Tačiau mes matome pagal šiuo metu vykstantį karą Ukrainoje <...> – Rusijos pusėję mes matome [karių – LRT.lt] skaičių, bet kokybė Ukrainos pusėje lemia [karo eigą – LRT.lt]“, – akcentuoja ekspertas.

Atsakydamas į klausimą, kiek laiko reikia kariui suteikti karinį parengimą, A. Matonis pabrėžia, kad jau nustatytas 9 mėnesių laikotarpis yra kompromisinis.

„Visi supranta, kad tik po 12 mėnesių galima išleisti kažką panašaus į parengtą lengvąjį pėstininką be ypatingų specializacijų“, – aiškina jis.

Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje minimus kai kurių Europos šalių visuotinio šaukimo į kariuomenę modelių pavyzdžius, A. Matonis primena, kad šios šalys jau daugelį metų nekariavo realiame intensyvaus pobūdžio kare.

„Kalbėkime apie Izraelį, kuris apsuptas priešų ir nuolat kariauja. Ir ten, priklausomai nuo įvairios pasirinktos tarnybos, trunka 2 ar 3 metus ir privaloma visiems – vyrams ir moterims“, – sako A. Matonis.

A. Anušauskas pasiūlė pertvarkyti šaukimą į kariuomenę taip, kad pagrindinė tarnyba truktų pusmetį, o iš viso šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkstančius.

Krašto apsaugos ministras siūlo, kad pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai ir įgytų specializaciją, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Pertvarkai priimti reikės keisti įstatymus, juos Seimui ketinama teikti pavasario sesijoje. Pokyčiai palaipsniui įsigaliotų nuo 2024 metų.