Prieš 1 metus
83
Artėja diena, kai bus patvirtintos atnaujintos bendrojo ugdymo programos. Matematikos bendrojo ugdymo programos projektą analizavę ekspertai iš pradžių siūlė jo netvirtinti ir palikti galioti 2008 metų programą. Tačiau, sulaukę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patikinimo, kad nuo spalio bus pradedama rengti naują programą, o drauge kuriama strategija, kaip bus rengiamos mokymo priemonės ir mokytojai, sutiko su kompromisu.
Didžiausias ekspertų priekaištas – projekte nenutiestas kelias mokykloje ugdyti ne vien matematinį raštingumą, bet ir matematinį samprotavimą, nutiesti kelią vadinamajai grynajai matematikai. Būtent samprotavimo, pasak recenzentų, labiausiai ir stinga mokykloje, šio stygiaus padarinys – prasti matematikos egzamino pažymiai.
Anot vieno iš recenzentų matematikos profesoriaus Rimo Norvaišos, labai gerai, kad pristatant prastus šiųmečio matematikos egzamino rezultatus, kai paaiškėjo, kad 35 proc. laikiusiųjų jo neįveikė, buvo pripažinta, kad mokinių gebėjimai prastėja nuo 2001 metų. Tai tik patvirtino, kad matematikos problema yra ilgalaikė, kad mūsų bėdos tūno švietimo ideologijoje.
R. Norvaiša pabrėžė, kad kai kurios šalys kokybiškos mokyklinės matematikos visiems tikslą arba dėmesio grynajai matematikai skyrimą sieja su šalies nacionaliniu saugumu.
Išvada: projektas prastesnis už galiojančią programą
Programos projekto taisymai dabartinėmis sąlygomis yra neįmanomi, o paviršiniai taisymai yra nepakankami, mano ekspertai, recenzavę matematikos bendrojo ugdymo programą. Be to, anot jų, projekto įgyvendinimas vienu metu nelyginėse klasėse nuo 2023 m. rugsėjo 1 ir lyginėse klasėse nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. yra nepagrįstas ir galimai žalingas.
Recenzentai pasiūlė mokyklose tęsti mokymą pagal 2008 metais atnaujintą matematikos programą.
„Mes priėjome prie išvados, kad naujoji programa savo savybėmis yra dar prastesnė nei ta, kuri šiuo metu galioja“, – reziumavo R. Norvaiša.
Ekspertai, tarp kurių ir matematikos profesorius R. Norvaiša, įsitikinę, kad ateityje reikėtų planuoti atnaujinti matematikos programą taip, kad ji ugdytų mokinių mąstymą, mokymo turinį grindžiant matematiniu samprotavimu.
Gerai, priimkite atnaujintą programą, bet neuždėkite ant jos kokybės ženklo, kad tai nebūtų motyvas nieko nedaryti artimiausią dešimtmetį. Ir iš karto reikia pradėti mąstyti apie naują programą, jai tikrai dešimties metų nepakaks, jei sieksime rimtai dirbti.
Recenzentų teigimu, programos projekto rengėjai nesirėmė ankstesniais metais atliktomis tarptautinėmis analizėmis, kuriose aptariamas ir socialinės lygybės principas – reikli programa suteiktų vienodas galimybes tiek augantiems šeimose, kuriose motyvacijai mokytis neskiriamas deramas dėmesys, tiek vaikams, kurių tėvai tuo rūpinasi.
Be to, anot recenzijos autorių, programoje yra nematematinių ir nesusijusių su matematikos taikymais temų, pradinio ugdymo turinyje yra per daug skirtingų temų ir naujų abstrakčių sąvokų, o tai gali suformuoti netinkamą mokinio santykį su matematikos pagrindais ir lemti tolesnius jo pasiekimus.
Recenzentai priekaištauja ir dėl to, kad, anot jų, atskiros matematikos temos neturi aiškių tikslų, pavyzdžiui, neaišku, ko siekiama geometrijos mokymu, kokie naudojami geometrijos pasiekimų lygiai, visai neaišku, ko siekiama mokant statistikos ar tikimybių.
Ne tik žinoti, bet ir mokėti taikyti
„EBPO ataskaitos rodo, kad grynosios matematikos išmanymas leistų vaikams taikomąjį pobūdį suvokti aukštesniu lygiu. EBPO savo tyrimais parodė, kad jei programa orientuota tik į matematinį raštingumą, pasiekimai kažkiek laiko auga, bet vėliau, pasiekus tam tikrą tašką, ima prastėti“, – savo nuomonę grindė R. Norvaiša.
Jis pabrėžė, kad vien matematinio raštingumo mokyklose yra per maža, bet jis yra būtinas.
„Kaip turėtų atrodyti programa? Padalinkime ją į dvi dalis. Vieną dalį pavadinkime „turinio žinios“, o kitą – „gebėjimai tomis žiniomis naudotis“. Dabartinėje mūsų programoje, ankstesnėje programoje, taip pat dabartiniame projekte rūpinamasi turinio žiniomis, bet nesirūpinama tuo, kaip jomis naudotis.
Programoje įrašyta „gilus suvokimas“, bet net nėra paaiškinta, ką tai reiškia, o ir nematau, kad būtų numatyta laiko giliam supratimui.
Supratimas reikštų, kad mokinys sugeba pagrįsti tas taisykles ir procedūras, kurias jis naudoja.
Antrasis etapas – žinių naudojimas matematiniam samprotavimui ir nestandartinių uždavinių sprendimui.
Mokymas taikyti žinias būtų ir aukštasis pilotažas mokytojams, ir tikrasis tikslas ugdant mokinius, siekiant jų išsilavinimo“, – paaiškino R. Norvaiša.
Profesorius sakė, kad mes nesame atsakę sau į klausimą, koks mūsų tikslas mokant matematikos ir kaip mes suprantame matematinį išsilavinimą, derėtų aiškiai apibrėžti matematinio išsilavinimo standartą.
„Jei mes skirstome vaikus mokymo lygmenims, kyla pavojus. Juk mes net nežinome, kaip juos skirstyti, juk vaikai kartais atsiskleidžia labai vėlai. O suskirstydami mes nesuteikiame jiems galimybių atsiskleisti“, – kalbėdamas apie mokymąsi pagal bendrąjį ir išplėstinį kursus sakė R. Norvaiša.
Matematikos profesorius pasakojo, kad JAV nacionalinė mokytojų taryba yra parengusi svarbiausius mokyklinės matematikos principus ir standartus, tačiau tai kol kas yra, anot jo, pusgaminis, nes net ir pagrįstai sudėliota matematikos programa turi būti paremta dar dviem svarbiais dalykais – mokymo priemonėmis, t. y. vadovėliais, ir deramai pasirengusiais mokytojais.
„Noriu pasakyti, kad egzistuoja milžiniškas įdirbis. Mūsų atveju, ar mes norėtume kažkuo remtis, ar kurti savo, – didelis klausimas. Nežinau, kas galėtų ir norėtų dirbti šį darbą. Keli žmonės negalėtų to padaryti“, – kalbėjo R. Norvaiša.
Geriau politinė nešlovė nei klaidinanti realybė
R. Norvaiša mano, kad būtų galima griebtis skubiųjų priemonių, kurios padėtų būsimiems dvyliktokams pasiekti geresnių matematikos rezultatų, kad po metų nepasikartotų šiųmetė nesėkmė. Tačiau jis nemano, kad tai būtų prasmingiausias kelias.
Aš eičiau aukštesnio išsilavinimo suteikimo keliu nepaisydamas, kiek man tai kainuotų. Net jei tai reikštų politinę nešlovę.
„Galima tai padaryti. Esu skaitęs, kad kai kuriose šalyse būdavo metamos pajėgos.
Bet aš, ministerijos vietoje, rinkčiausi išsilavinimą. Neleisčiau naudotis per egzaminą skaičiuotuvu, tegul mokiniai atlieka nesinaudodami juo lengviausius uždavinius, tuomet žinotume realią padėtį.
Nepaisydamas to, kokie būtų rezultatai, siūlyčiau mokytojams vaikus rengti taip, kad jie spręstų uždavinius ne tiek siekdami gauti atsakymą, o mokėdami pagrįsti, kaip tą atsakymą gavo. Efektyvus būdas suteikti vaikams žinių yra supratimas. Bet nežinia, kiek mokytojų sugebėtų tai padaryti. Galbūt ir pačius mokytojus reikėtų perkvalifikuoti. Aš eičiau aukštesnio išsilavinimo suteikimo keliu nepaisydamas, kiek man tai kainuotų. Net jei tai reikštų politinę nešlovę“, – aiškino R. Norvaiša.
Darbas užtruktų ilgus metus
Likus vos kelioms dienoms, kai dar galima teikti pastabas dėl atnaujinamų bendrojo ugdymo programų, matematikos profesorius sako: „Gerai, priimkite atnaujintą programą, bet neuždėkite ant jos kokybės ženklo, kad tai nebūtų motyvas nieko nedaryti artimiausią dešimtmetį. Ir iš karto reikia pradėti mąstyti apie naują programą, jai tikrai dešimties metų nepakaks, jei sieksime rimtai dirbti.“
Juolab, anot jo, tai apimtų ir ilgalaikį mokytojų rengimo procesą, juk ne viena jaunų pedagogų karta pati brendo esamos programos pagrindu.
„Jei mes nutartume siekti gilesnio išsilavinimo visiems, turėtume užtikrinti kitokį mokytojų rengimą. Šios problemos, tarkime, ir Amerika neišsprendžia, nes yra didelė ir gana marga. Mes, būdami maži, galėtume greičiau to pasiekti.
Amerikiečiai vasaros metu surenka mokytojus dviem savaitėms į specialius kursus. Esmė – ne vienkartinis seminaras kartą per mėnesį, bet savaitę ar dvi dirbti nuosekliai. Ir po kelių mėnesių vėl rengiami analogiški kursai“, – sakė R. Norvaiša.
Pastabas galima teikti iki liepos 22 d.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) parengti visų 48 atnaujinamų programų projektai paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Planuojama, kad programų projektai bus patvirtinti iki rudens, o iki liepos 22 dienos dar galima teikti pastebėjimus bei pasiūlymus.
Kaip teigia NŠA, svarbiausiais ugdymo turinio atnaujinimo aspektais laikomos kompetencijos ir jų ugdymas, dėmesys mokinių amžiaus tarpsnių specifikai mokymosi procese, pasitikėjimas mokytoju, sudarant jam sąlygas iki 30 proc. ugdymo turinio pasirinkti pačiam, tikslesnis pasiekimų lygių apibrėžimas ir integruojamųjų programų įtraukimas į bendrąsias programas.
Buvo pasiektas sutarimas, kad programa bus tvirtinama
Kaip savo komentare rašo už bendrojo ugdymo programas atsakingos Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai, atnaujinant matematikos, kaip ir kitų mokomųjų dalykų, bendrąją programą, buvo vykdomos iki šiol galiojančios programos (patvirtintos 2008 metais), tarptautinių tyrimų, šalies mokinių pasiekimų rezultatų bei užsienio šalių ugdymo programų analizės. Pasak NŠA, prie atnaujinamos programos dirbo skirtingos programų atnaujinimo grupės, vyko dešimtys konsultacijų su matematikų bendruomene, organizuojami vieši programos projekto pristatymai visuomenei. Šių metų birželio mėnesį programos projektui pritarė ir Bendrojo ugdymo taryba.
„Matematikos programos projektą yra peržiūrėję ir minimi nepriklausomi recenzentai. Tokia praktika buvo taikoma ir gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos), istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, priešmokyklinio ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo procese.
Remiantis gautomis pastabomis ir pasiūlymais, programos projektas buvo tobulinamas ir su tikslinėmis, ekspertinėmis grupėmis bei minimais recenzentais buvo pasiektas bendras sutarimas, jog programa gali būti tvirtinama.
Svarbiausiais ugdymo turinio atnaujinimo aspektais išliko kompetencijos ir jų ugdymas, dėmesys mokinių amžiaus tarpsnių specifikai mokymosi procese, pasitikėjimas mokytoju, sudarant jam sąlygas iki 30 proc. ugdymo turinio pasirinkti pačiam, tikslesnis pasiekimų lygių apibrėžimas ir integruojamųjų programų atsiradimas. Projekte apibrėžta, kad ir toliau bus ugdomas matematinis ir loginis mąstymas, joje akcentuojamas ir matematinis samprotavimas.
Neliko pamirštas ir sėkmingo diegimo klausimas. Išskirta, kad įgyvendinant programą reikia naujos kartos vadovėlių, nuolatinės mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos, laiku suteiktos pagalbos mokiniui, jei atsiranda mokymosi spragų. Taip pat pakankamo dalyko mokymosi laiko, kuris apibrėžiamas ne tik konkrečiu valandų skaičiumi, bet ir jų santykiu su kitiems mokomiesiems dalykams ir veikloms skirtu laiku.
Palaikome matematikos bendrosios programos projekto recenzentų nuomonę, kad atnaujintos programos įgyvendinimą turi nuolat lydėti moksliniai tyrimai bei matematikos didaktikos atnaujinimas. Esame tikri, kad patvirtinus atnaujintas programas ne tik ekspertiškai vertinsime, kaip sekasi įgyvendinti programą, bet kartu su dalykų bendruomenėmis formuosime supratimą, kad pokyčiams programoje nereikia laukti visuotinio programų atnaujinimo, o ji gali būti tikslinama ir koreguojama dėl įvairių aplinkos pokyčių“, – teigia NŠA.
English (US) ·