Prieš 1 metus
137
Ne kūrybiškumą, loginį mąstymą ugdyti mokant matematikos, o tiesiog, sprendžiant uždavinius iš rinkoje paklausių knygelių, ruošti egzaminui. Toks yra esminis ydingas ugdymo tikslas. Šitaip esamą padėtį apibūdino du patyrę matematikos mokytojai. Pasak jų, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl vis prastėja matematikos žinios, ką rodo ir valstybinis egzaminas. Pedagogams pritarė ir matematikai gabi abiturientė, kuri neįveikė skandalu tapusio 27 uždavinio.
Valstybinio matematikos brandos egzamino uždavinys, sukėlęs daug diskusijų ir kritikos, buvo įveikiamas tiems, kas tiesiog ruošėsi spręsdamas populiarias pasirengimo egzaminui knygeles.
Tiesiog įsiminę sprendimo taktiką, jie išlošė egzamino loterijoje, o tie, kurių mokytojai ugdo matematinį kūrybiškumą, galimai pralaimėjo. Tokia ydinga tvarka jau kuris laikas susiformavusi Lietuvos mokyklose, sako Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Zina Šiaulienė ir Vilniaus universiteto matematikos doktorantas Vytautas Miežys, dešimt metų mokęs vaikus bendrojo ugdymo mokyklose.
Jiedu pabrėžė, kad 27 uždavinys neatitinka mokyklinės matematikos kurso, tačiau dalis mokinių analogišką galėjo surasti populiariose knygelėse.
Egzamino trukmė man neleido per egzaminą pademonstruoti matematinio mąstymo, logikos – tam paprasčiausiai nėra laiko, kai per 3 valandas turi įveikti 27 uždavinius.
S. Akavickytė
Pedagogai įžvelgia ir daugiau bėdų, kurios susijusios tiek su valstybiniu egzaminu, tiek su matematikos mokymu. Anot jų, vyresnėse klasėse kur kas labiau susitelkiama ne į tai, ko privalu išmokyti, o aklai į matematikos egzamino išlaikymą.
Abiturientė: matematika motyvuoto mokinio akyse praranda grožį
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos abiturientė Saulė Akavickytė – gabi jaunoji matematikė. Jai nepavyko įveikti 27 uždavinio.
„Egzamino trukmė man neleido per egzaminą pademonstruoti matematinio mąstymo, logikos – tam paprasčiausiai nėra laiko, kai per 3 valandas turi įveikti 27 uždavinius. Tačiau matematika motyvuoto mokinio akyse iš viso praranda savo grožį, kai pasiruošimo egzaminui pagrindiniu uždaviniu tampa tik išspręsti populiarius uždavinių rinkinius, nes kitaip, jų nematęs, tiesiog nespėsi pabaigti užduočių ir patikrinti savo sprendimų egzamino dieną“, – aiškino Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) absolventė S. Akavickytė.
Gimnazijoje matematiką ji mokėsi aukščiausiais pažymiais.
„Visada buvau labai smalsi mokinė, kuri jaučia pažinimo džiaugsmą, visuomet nuosekliai mokiausi, todėl ir mano įvertinimai mokykloje – aukščiausi“, – aiškino mergina.
Esmė – tik rengti egzaminui
„Jau tampa tradicija pateikti mokiniams formules be išvedimų, naujos temos faktus be pagrindimo, be įrodymų, nes to neprireiks per egzaminus. Svarbiausia išspręsti kuo daugiau uždavinių iš V. Mockaus ir kitų knygelių, siekiant ugdyti įdirbį prieš egzaminą. Dažnu atveju vaikai tiesiog iškala sprendimus“, – apie matematikos mokymo bėdas kalbėjo Z. Šiaulienė.
Pasak jos, laikantis tokio mokymo būdo, aukojamas kūrybiškumo, kritinio, analitinio ir loginio mąstymo ugdymas.
Jai pritaria ir Vilniaus universiteto matematikos doktorantas V. Miežys, dešimtmetį mokęs vaikus matematikos bendrojo ugdymo mokyklose.
Abu matematikai sako pastaraisiais metais vis pastebintys, kad egzamino uždavinių kūrėjai nemažai idėjų semiasi iš populiarių pasirengimo egzaminui knygelių, tad egzamino loterijoje išlošia tie, kas įsigijo tokias ir uoliai ruošėsi, kartu su mokytojais pamiršdami ugdymo programą.
Pasak Z. Šiaulienės ir V. Miežio, tokia situacija, paviršutiniškas mokymas, susifokusuojant vien į tikslą – egzaminus, prisideda prie vis prastėjančių matematikos žinių.
27 uždavinys buvo ne pagal matematikos ugdymo programą. Dviejų kintamųjų lygčių nemokoma pagal mokyklinį kursą.
Z. Šiaulienė
„Mokyklų vadovai, mokytojai valstybiniu lygiu nėra skatinami ugdyti kūrybišką asmenybę, nes kol kas turime vienintelį darbo kokybės matuoklį – valstybinius brandos egzaminus. Mokyklos reitinguojamos neatsižvelgiant į mokinių pažangą, į socialines problemas, į mokinių, atstovaujančių Lietuvai tarptautinėse olimpiadose, skaičių. Ar taip įsivaizdavome mokytojo misiją – ruošti valstybiniam brandos egzaminui, kai rinkomės šią specialybę?“ – apgailestavo patyrusi pedagogė.
Mokytoja: uždavinys ne iš mokyklinio kurso
Pasak Z. Šiaulienės, gabiems matematikai, daug pastangų dėjusiems abiturientams šių metų egzaminas buvo sunkus.
„Jie tiesiog nespėjo. Labiausiai taip nutiko dėl to paskutinio 27 uždavinio, jis buvo ne pagal matematikos ugdymo programą. Dviejų kintamųjų lygčių nemokoma pagal mokyklinį kursą, bet pasiruošimo knygelėse identiškas uždavinys buvo. Tad abiturientams buvo sudarytos nevienodos sąlygos. Tie, kas sprendė uždavinius iš rinkoje esančių knygelių, skirtų ruoštis egzaminui, uždavinį matė. O kiti nematė.
Nesinori tikėti, kad užduoties rengėjai sąmoningai reklamavo pasiruošimo egzaminams leidinius, greičiau jiems trūko kompetencijos parinkti egzaminui originalų uždavinį, kuris atitiktų ugdymo programą“, – svarstė matematikos mokytoja.
Z. Šiaulienė mano, kad 27 uždavinys galėjo būti įveikiamas ir tiems mokiniams, kurie gabūs, nors ir nematę tokių uždavinių, tačiau tai jiems galėjo „suryti“ kad ir pusvalandį iš viso egzaminui numatyto laiko – trijų valandų.
„Egzamino metu, skaičiuojant su a, b, c dalimis, buvo 39 uždaviniai. Išspręsti tiek ir dar sugalvoti sprendimo būdą uždaviniui, kurio nėra mokykliniame kurse, trijų valandų per maža“, – mano pedagogė.
Z. Šiaulienė pati, dirbdama su gabiais matematikai mokiniais, per pamokas sprendė dviejų kintamųjų lygtis ir žino, kad tarp jos mokinių yra išsprendusių ir paskutinį uždavinį, dėl kurio kilo nemenkas šurmulys.
Į tai, kas yra matematikos siela, numojama ranka
Dešimt metų su mokiniais bendrojo ugdymo mokyklose dirbantis Vilniaus universiteto matematikos doktorantas Vytautas Miežys taip pat mano, kad šiemet sąlygos per matematikos egzaminą buvo nelygios.
Esi suinteresuotas numoti ranka į įrodymus, teoremas, kas yra matematikos siela. Juk ir mokytojai yra vertinami pagal tai, kiek vaikai pelnė balų.
V. Miežys
„Dalis mokinių, kurie nesprendė tų knygelių, kurios nėra vadovėliai, nėra oficiali mokymo medžiaga, nukentėjo. Dabar de facto geriausia strategija pasiruošti egzaminui yra spręsti kuo daugiau uždavinių knygelių. Ir visi mokytojai, kurie laikosi kitokios strategijos, nukenčia. Mokiniai, kurie nematę tokių uždavinių, nukenčia. Žinoma, gabus moksleivis išspręs, bet jis užtruks pusvalandį, vadinasi, nespės išspręsti kitų uždavinių.
Tokia strategija yra ydinga – jei bandai ugdyti vaikų matematinį kūrybiškumą, nukenti“, – kalbėjo V. Miežys.
Jis pabrėžė, kad esant tokiai padėčiai matematikos mokytojai yra suinteresuoti numoti ranka į kūrybiškumo ugdymą ir griebtis elementaraus rengimo egzaminui.
„Esi suinteresuotas numoti ranka į įrodymus, teoremas, kas yra matematikos siela. Juk ir mokytojai yra vertinami pagal tai, kiek vaikai pelnė balų“, – padėties klampumą apibūdino V. Miežys.
Sunkūs, bet turi atitikti ugdymo programą
Egzamino užduotyje uždaviniai skyla į tris dalis: pirmoje – lengviausiai, paprasčiausi, trečiojoje – patys sunkiausi, problemų sprendimo.
„Mano nuomone, problemų sprendimo grupės uždaviniai turėtų būti originalūs ir ne per sunkūs, kad mokiniai egzamino metu spėtų sugalvoti sprendimą ir jį užrašyti. Apskritai mokiniai, ypač išskirtinių gebėjimų, tie, kurie domisi matematika arba įdeda daug darbo ruošdamiesi, tikisi sąžiningo ir teisingo egzamino visiems jį laikantiems. Tikiu, kad valstybinio egzamino užduočių rengėjai ateityje atsižvelgs į šią pastabą“, – kalbėjo Z. Šiaulienė.
V. Miežys mano, kad užduočių rengėjai galėtų laikytis taisyklės, jog du paskutiniai uždaviniai turėtų būti originalūs, sunkūs, bet būtinai atitikti programą. Pasak jo, galima būtų parengti ir viešai prieinamą egzamino uždavinių platformą, kurioje būtų pateikiami, tarkime, 5000 uždavinių, pagal kuriuos rengiami egzaminai, – tokiu atveju padėtis iš esmės liktų tokia, kokia yra dabar, bet sąlygos visiems būtų vienodos.
Antra, pasak V. Miežio, derėtų keisti egzamino formą – galbūt rengti egzaminą žodžiu ar įvesti matematikos aplanko modelį.
English (US) ·