Prieš 2 metus
206
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius teigia, kad šiuo metu teisme dėl padidėjusio bylų, susijusių su neteisėtų migrantų klausimais, srauto Lietuvos piliečių bylų nagrinėjimas vėluoja daugiau nei metus. Teismo vadovas rodo į prezidentūrą, kuri, anot jo, neskubėjo spręsti šios problemos, nusispjaudama į teiktus pasiūlymus. Tuo metu prezidento patarėja Jūratė Šovienė atkerta, kad padėtis LVAT signalizuoja apie sistemines bėdas, kurių teisėjų skaičiaus padidinimas neišspręstų.
Praėjusių metų vasarą Lietuvai susidūrus su neteisėtų migrantų iš Baltarusijos krize, teisėjų bendruomenė ėmė kalbėti apie migrantų teisių užtikrinimą, dėl skundžiamų teismų, institucijų sprendimų augsiantį teisėjų darbo krūvį.
LRT.lt kalbintas LVAT pirmininkas G. Kryževičius pasakojo, kad praėjusių metų birželį, atkreipdamas dėmesį į dėl migrantų teisinių ginčų padidėsiantį LVAT darbo krūvį, kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti papildomą finansavimą, kad būtų užtikrinta galimybė teismui priimti nagrinėti didesnį nei įprasta bylų skaičių.
Jis teigė kreipęsis ir į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu laisvus teisėjų etatus iš apygardų administracinių teismų perkelti į LVAT. Tokių tuomet, pasak G. Kryževičiaus, buvo du.
„Parašiau prezidentui raštą, prašiau, kad būtų didinamas teisėjų skaičius, siekiant suvaldyti situaciją, kad netektų stabdyti mūsų eilinių piliečių bylų, t. y. bylų, kurios yra teisme ir laukia savo eilės, nagrinėjimo“, – kalbėjo LVAT vadovas.
Anot G. Kryževičiaus, Vyriausybė pritarė jo siūlymui laisvus teisėjų etatus apygardos administraciniuose teismuose perkelti į LVAT, pastarajame buvo pradėtos šešių teisėjų padėjėjų priėmimo į darbą procedūros. Vis dėlto, pašenkovo teigimu, prezidentūra į jo raštą nereagavo. Praėjus mėnesiui, kaip teigė LVAT pirmininkas, jis pats paskambino prezidento vyriausiajai patarėjai, Teisės grupės vadovei Jūratei Šovienei ir išgirdo, kad prezidentas nepritaria laisvų teisėjų etatų perkėlimui į LVAT.
Pasak G. Kryževičiaus, tąkart J. Šovienė tvirtino, kad didėjančio LVAT darbo krūvio problemą reikia spręsti, laikinai į LVAT perkeliant kelis teisėjus iš Apeliacinio teismo. LVAT vadovas teigė nepritaręs tokiam siūlymui.
„Apeliacinis teismas pats yra užverstas bylomis, ypač Baudžiamasis skyrius. Tai būtų neperspektyvu, kiltų didelės diskusijos sistemos viduje, jie sakys, kad turi didžiulį darbo krūvį. Be to, Apeliaciniame teisme nedaromos teisėjų atrankos į laisvas vietas, tuomet ten buvo septyni laisvi teisėjų etatai“, – tikino G. Kryževičius.
Vėliau, anot pašnekovo, prezidentūra siūlė į LVAT perkelti kelis teisėjus ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT). Vis dėlto, pasak G. Kryževičiaus, sutarimo su prezidentūra surasti nepavyko.
Augant bylų skaičiui, vėl kreipėsi į prezidentūrą
Praėjusių metų rudenį įsigaliojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kuriomis numatyta galimybė Migracijos departamento sprendimus (po apygardos administracinių teismų sprendimų) skųsti ir LVAT.
Kaip pasakojo G. Kryževičius, praėjusių metų spalį darbo krūvis LVAT išaugo maksimaliai, tačiau buvo aišku, kad minėtos pataisos tą krūvį dar labiau padidins.
„Mes skaičiavome, kad apie pusė iš maždaug 4 tūkstančių į Lietuvą atkeliavusių užsieniečių ginčų gali ateiti pas mus į teismą, o mes jau atsiliekame 10–11 mėnesių, kitaip tariant, turime tokią eilę bylų. Mūsų krūvis buvo maksimalus, jo nebuvo galima daugiau didinti.
Tada kreipiausi į Teisėjų tarybą su siūlymu, kad būtų suformuotos dvi papildomos teisėjų kolegijos pas mus, t. y. šeši teisėjai. Gruodį priimtas Teisėjų tarybos nutarimas kreiptis į prezidentą, siūlant padidinti LVAT teisėjų skaičių šešiais teisėjais, nurodant minėtas priežastis“, – teigė G. Kryževičius.
LVAT vadovo teigimu, po Teisėjų tarybos kreipimosi prezidentūra tylėjo apie du mėnesius.
„Per tą laiką vyko susitikimai su prezidento Teisės grupės žmonėmis, bet ėmė vis didesnė neviltis. Sakiau, kad artėjame prie tokios dienos, kai sustos visos mūsų piliečių nagrinėtinos bylos ir bus nagrinėjamos tik užsieniečių bylos, nes mes būsime nepajėgūs. Taip ir įvyko – mes jau antrą mėnesį nagrinėjame tik užsieniečių bylas“, – aiškino G. Kryževičius.
Bylos vėluoja daugiau negu metus
Pasak G. Kryževičiaus, nesulaukus prezidentūros pritarimo dėl papildomų teisėjų etatų LVAT skyrimo, Teisėjų taryba šių metų kovą kreipėsi į šalies vadovą, siūlydama laikinai perkelti į LVAT po tris teisėjus iš LAT ir Apeliacinio teismo.
Prezidentūra pritarė šiai iniciatyvai, Seime nutarimai, kuriais būtų įgyvendinti šie laikini (trijų mėnesių laikotarpiui) teisėjų perkėlimai į LVAT, jau pradėti svarstyti.
Vis dėlto G. Kryževičius neslėpė esantis pasipiktinęs tuo, kad išeities dėl LVAT darbo krūvio sumažinimo teko ieškoti daugiau negu 10 mėnesių, iki šiol teismo teisėjų skaičius, anot jo, nepaisant dėl migrantų krizės išaugusio bylų skaičiaus, taip ir nėra padidintas.
G. Kryževičius atkreipė dėmesį, kad teisėjų etatų perkėlimas iš apygardos administracinių teismų į LVAT būtų įgyvendintas daug greičiau, kadangi šiam veiksmui, kitaip negu laikinam teisėjų perkėlimui iš LAT ir Apeliacinio teismo, nereikia Seimo sprendimo.
Mes skaičiavome, kad apie pusė iš maždaug 4 tūkstančių į Lietuvą atkeliavusių užsieniečių ginčų gali ateiti pas mus į teismą, o mes jau atsiliekame 10–11 mėnesių, kitaip tariant, turime tokią eilę bylų.
G. Kryževičius
„Seime procedūros yra ir formalizuotos, ir ilgos. Kai Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai kažkur pajuda, reikia ne tik prezidento dekretų, bet ir Seimo nutarimų. Tad, žinoma, tai užtruks ir mes geriausiu atveju balandžio pabaigoje turėsime papildomus teisėjus. Ir mes juos turėsime ne ilgam laikui, o tik trims mėnesiams. Be to, jei tai būtų nuspręsta anksčiau, nuo vasario mėnesio, tai neapimtų atostogų laikotarpio, o dabar liepą, rugpjūtį mes negalime teisėjams liepti sėdėti darbe, nagrinėti bylas, kai yra atostogų metas, visi juk turi teisę į atostogas“, – aiškino G. Kryževičius.
Jis kartojo, kad šiuo metu LVAT prioriteto tvarka nagrinėja neteisėtų migrantų teisinius ginčus (dėl prieglobsčio suteikimo, dėl taikomų laisvės apribojimų ir pan.) su valstybe. Teisme dirba 17 teisėjų, kasdien kiekvienam jų tenka nagrinėti po penkias minėto pobūdžio bylas, todėl Lietuvos piliečių bylų nagrinėjimas, pasak G. Kryževičiaus, vėluoja daugiau negu metus.
„Administraciniuose teismuose efektyvus teisingumas reikštų, kad apeliacinis skundas arba kai kurių bylų, kai mūsų teismas yra vienintelė instancija, skundas būtų išnagrinėtas per 2–3 mėnesius. Tai atitiktų ir mūsų žmonių, ir valstybės interesus. […] Dabar bylų nagrinėjimas vėluoja 12–14 mėnesių“, – komentavo jis.
Svarstė galimybę dėl prezidentūros kreiptis į teismą
LVAT pirmininkas G. Kryževičius neslėpė, kad su kolegomis teisme, reaguodamas į šalies vadovo G. Nausėdos patarėjų veiksmus, mėginant spręsti teisėjų darbo krūvio problemą, svarstė galimybę dėl prezidentūros veiksmų kreiptis į teismą. Pasak jo, būta net minčių dėl prezidentūros, kuri, G. Kryževičiaus manymu, neužtikrinta efektyvaus teismų darbo, kreiptis ir į tarptautinį arbitražą.
„Buvo rengiamas ieškinys (į Vilniaus apygardos administracinį teismą – LRT.lt), kuriame numatėme galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą preliminaraus sprendimo.
Europos Sąjungos sutartyje, Žmogaus teisių chartijoje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi užtikrinti efektyvią teisminę sistemą“, – aiškino G. Kryževičius.
Vis dėlto, LVAT pirmininko teigimu, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, nutarta atsisakyti idėjos dėl ieškinio rengimo.
„Tas ieškinys buvo rengiamas, bet, prasidėjus karui Ukrainoje, iš pragmatinių sumetimų pagalvojau, kad dar pradėti peštynes tarp valdžių Lietuvoje būtų negerai. Man nekilo ranka pradėti su prezidentūra tokio pobūdžio ginčus, kai vyksta karas“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, G. Kryževičius pažymėjo, kad bendradarbiavimas su prezidentūra pastaruoju metu yra tapęs itin komplikuotas. Teisėjas tvirtino, kad G. Nausėdos komanda, sprendžiant teismų problemas, neįsiklauso į teisėjų argumentus, ignoruoja teikiamus pasiūlymus.
„Jeigu kalbėtume apie mūsų diskusijų su prezidentūra turinį, man susidaro toks įspūdis, kad teismų sistemoje yra įvestas tiesioginis valdymas. Prezidento patarėjai elgiasi maždaug kaip pagrindinio akcininko atstovai valstybinėje įmonėje. […]
Bendravimas yra visiškai nenormalus. Mano galva, tai yra noras valdyti, tai nėra konstitucinių partnerių ryšys, jis yra nutrūkęs, nes dabar „kaip pasakė, taip ir bus, kitaip nebus“ – su tokiu tonu ateinama į pasitarimus, kuriuose kalbame apie esminius dalykus“, – dėstė G. Kryževičius.
Prezidento patarėja: turime stiprinti teismus, bet ne teisėjų skaičiumi
Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja, prezidentūros Teisės grupės vadovė J. Šovienė LRT.lt tvirtino, kad padidėjęs darbo krūvis dėl migrantų bylų turėtų būti sprendžiamas laikinomis priemonėmis, t. y. laikinai perkeliant teisėjų iš vieno teismo į kitą.
Pasak jos, jei LVAT problema dėl darbo krūvio yra sisteminė, būtina rasti šios problemos priežastis. J. Šovienės teigimu, pagal LVAT statistinius praeitų metų rezultatus, net 25 proc. bylų sudaro bylos dėl bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų, vadinamosios nuteistųjų bylos dėl kalinimo sąlygų, 15 proc. bylų – dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, bylos dėl mokesčių ir muitinės veiklos – 10 proc. bylų.
„Šiuo aspektu pirmiausia reikėtų analizuoti priežastis, kodėl atsiranda tokie skaičiai vienarūšių bylų, ir jas naikinti, pavyzdžiui, sudaryti tinkamas ir įstatymuose numatytus standartus atitinkančias sąlygas bausmę atliekantiems asmenims. Juk tiek bylinėjimasis teisme, tiek priteisiama žala valstybei brangiai kainuoja visų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Be to, reikėtų svarstyti optimalų tokių bylų nagrinėjimo reglamentavimą. Pavyzdžiui, vienasmenį nesudėtingų administracinių bylų nagrinėjimo nustatymą Vyriausiajame administraciniame teisme ar tokioms byloms įvesti ikiteisminį nagrinėjimą, taip pat apylinkių teismų dėl migrantų sulaikymo sprendimų skundimą apeliacine instancija ne LVAT, o apygardų administraciniams teismams“, – LRT.lt raštu pateiktuose atsakymuose sakė J. Šovienė.
Prezidento patarėja pabrėžė, kad būtina maksimaliai panaudoti ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institutą, svarstyti ribotos apeliacijos įvedimą, siekiant sumažinti į LVAT patenkančių bylų srautą.
„LVAT neturi būti trečia apeliacinė instancija, jeigu byla jau buvo nagrinėta ikiteismine tvarka. Šį teismą turėtų pasiekti ne standartinės bylos, o sudėtingos, reikšmingos įvairiais teisės taikymo aspektais, reikalaujančios formuoti trūkstamą teismų praktiką, bylos dėl norminių teisės aktų teisėtumo ir kitos, kurios pagal teisinių santykių reikšmę ir sudėtingumą nagrinėtinos tokio lygio teisme“, – komentavo J. Šovienė.
Šalies vadovo patarėja teigė nepritarianti pozicijai, kad reikėtų didinti teisėjų skaičių LVAT. Pasak J. Šovienės, visų pirma, bendras bylų skaičius Lietuvoje mažėja nuolat (kasmet vidutiniškai po 7 proc.). Be to, jos teigimu, Lietuvoje statistiškai yra per didelis bendras teisėjų skaičius ir reikšmingai per didelis aukštųjų teismų teisėjų skaičius, palyginti su kitomis ES valstybėmis.
„Turime stiprinti teismus, bet ne teisėjų skaičiumi. Teismų sistemoje turi įvykti sisteminiai pokyčiai: optimizuota teismų veikla, atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų, nustatyti objektyvūs teisėjo darbo krūvių rodikliai, išlyginti krūviai tarp tos pačios grandies teismų, teisėjams taikomi aukščiausi profesionalumo ir reputacijos reikalavimai ir už tai mokamas konkurencingas darbo užmokestis“, – dėstė G. Nausėdos patarėja.
Turime stiprinti teismus, bet ne teisėjų skaičiumi.
J. Šovienė
Rudėnaitė: situacija LVAT nėra normali, teisėjai išeina iš darbo, nesulaukę pensinio amžiaus
LRT.lt kalbinta Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė tvirtino, kad šiuo metu situacija LVAT yra nenormali, teisėjų darbo krūvis nėra adekvatus.
„Iš esmės situacija LVAT ir administraciniuose teismuose yra bloga. Ten teisėjų darbo krūvis nėra adekvatus, nors administracinių teismų idėja yra, kad bylinėtis su valdžia reikia greitai, operatyviai, bet LVAT bylų nagrinėjimo terminai yra praktiškai ilgesni už bet kokio kito teismo, o darbo krūvis iš tikrųjų labai didelis, palyginti su visais kitais teismais“, – tvirtino S. Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos vadovė tvirtino, kad taryba palaikė LVAT pirmininko G. Kryževičiaus siūlymus didinti teisėjų skaičių teisme, tačiau prezidentūra su tokiomis iniciatyvomis nesutiko. Anot S. Rudėnaitės, prezidentūrai buvo siūlyta vietoj laikinų teisėjų perkėlimo padidinti LVAT teisėjų skaičių, laisvus etatus perkeliant iš kai kurių apylinkių teismų. Tiesa, pasak pašnekovės, ir ši idėja prezidentūrai netiko.
„Mes palaikėme jų (LVAT – LRT.lt) iniciatyvas dėl etatų didinimo, bet mums nepavyko įtikinti prezidento, kad to reikėtų, kad situacija teisme dėl migrantų nėra normali ne tik šiandien, bet ir iš principo – kad bylų nagrinėjimo terminai yra per ilgi. Net jei tie migrantai baigsis, situacija vis tiek nebus gera. [...]
Apylinkių teismuose yra nemažai seniai neužimtų etatų ir niekas nenukentėtų, jei mes perskirstytume juos, bet mums nepavyko gauti prezidentūros pritarimo“, – dėstė Teisėjų tarybos pirmininkė.
S. Rudėnaitės įsitikinimu, laikinas teisėjų perkėlimas į LVAT iš kitų teismų situacijos esmės nepakeis.
„Po trijų mėnesių grįšime į tą pačią situaciją – bylos pas juos (LVAT – LRT.lt) bus susikaupusios, tai yra tos, kurios dabar nebuvo nagrinėtos, o ar pabėgėlių problema greitai būtų išspręsta, dar didelis klausimas. Laikomės pozicijos, kad situacija, jeigu ir ne pabėgėliai, teisme nėra normali.
Iš LVAT išėjo keli teisėjai, nesulaukę pensinio amžiaus. Vienas teisėjas iš viso išvažiavo į Klaipėdą, ten pradėjo dirbti žemesnės instancijos teisme. Matyt, ten mažesnis darbo krūvis“, – kalbėjo S. Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos vadovė, paklausta, kaip vertina prezidentūros veiksmus, siekiant spręsti LVAT krūvio problemą, kartojo, jog su G. Nausėdos komanda, nors esą buvo kalbėta ir su pačiu šalies vadovu, kompromiso surasti nepavyko. Priežasčių, kodėl taip nutiko, S. Rudėnaitė teigė nelinkusi spėlioti.
„Man nepavyko rasti bendro požiūrio. Aš net buvau pas ekscelenciją audiencijos, bandžiau dėstyti savo poziciją, bet pritrūko mums ir įtikinėjimo dovanos, ir argumentų, nors kaip teisininkai galvojom, kad savo siūlymus motyvuoti galime. Bet tai nėra ta situacija, kurios norėtųsi, bendradarbiaujant su kitomis valdžiomis. LVAT situacija yra prasto mūsų bendradarbiavimo (su prezidentūra – LRT.lt) pavyzdys“, – nusivylimo neslėpė Teisėjų tarybos pirmininkė.
English (US) ·