Lukašenka „suka uodegą“ – gyręs karą dabar jo purtosi, bet ekspertai sako: jei ne karas, jis jau būtų patrauktas

Apžvalgininkas sako – jei ne Rusijos karas sukeltas karas Ukrainoje, Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką Maskva jau būtų pakeitusi kitu „lyderiu“. Tuo metu pats neteisėtas prezidentas imasi keisti poziciją. Anksčiau karui pritaręs ir į šalies teritoriją įsileidęs Rusijos kariuomenę, dabar jis teigia nemanęs, kad Maskvos „operacija“ tęsis tiek ilgai. Ekspertai mano, kad tokį pokytį lemia Vakarų sankcijos.

Dar neseniai vienas garsiausiai linksniuojamų klausimų buvo apie tai, ar neteisėtas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka imsis siųsti baltarusių karus į Ukrainą, kuri jau daugiau nei du mėnesius bando atlaikyti neišprovokuotą Rusijos ataką. Nors diktatorius ir neslepia palankumo Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui, panašu, kad savo retoriką A. Lukašenka silpnina.

Kaip sakė portalo LRT.lt pašnekovai, Rusijai užpuolus Ukrainą, Baltarusijos diktatorius laikėsi karingos ir Kremliui palankios retorikos, tačiau dabar jo dainelė keičiasi. Nors gegužės 5-ąją skelbtame intveriu „The Associated Press“ (AP) A. Lukašenka ir vadino Putiną „didžiuoju broliu“, tuo pačiu jis tvirtino nemanęs, kad Maskvos „operacija“ tęsis tiek ilgai.

„Mes bet kokį karą kategoriškai laikome nepriimtinu. Mes darėme ir darome viską, karo nebūtų“, – dabar interviu AP tvirtina A. Lukašenka.

Tačiau portalo LRT.lt kalbinti ekspertai mano, kad diktatoriaus pozicija keičiasi ne dėl meilės taikai, o dėl Baltarusijai pritaikytų Vakarų sankcijų.

„Jis kalba apie taiką, susitelkimo svarbą ir iš tokių, sakykime, antraeilių ženklų galima pastebėti, kad karas A. Lukašenkai yra labai nenaudingas iš finansinės pusės“, – komentavo Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas analitikas Maksimas Milta. Tuo metu apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad jei ne Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, V. Putinas jau būtų pakeitęs A. Lukašenka kitų, širdžiai artimesniu, politiku.

Tai parodo, kad režimo atsparumas išorinei aplinkai nėra toks stiprus ir A. Lukašenka tai suvokia. Todėl jo situacija yra trapesnė, nei buvo iki vasario 24-osios.

M. Milta

Pabūgęs sankcijų „suka uodegą“

Kaip portalui LRT.lt kalbėjo M. Milta, Baltarusijos atsakomybė dėl karo Ukrainoje nėra nė kiek mažesnė nei Rusijos, nes A. Lukašenka suteikė galimybę rusams pulti Ukrainą iš Baltarusijos pusės. Visgi, anot analitiko, panašu, kad Vakarų taikomos sankcijos A. Lukašenką veikia labiau nei V. Putiną. Kaip sakė M. Milta, Baltarusijai pritaikytos sankcijos išryškino A. Lukašenkos trapumą.

„Kiekvieną kartą, kai tarptautinė aplinka tampa radikalesnė ir priverčia A. Lukašenką užimti konkrečias pozicijas, tai silpnina jo gebėjimą laviruoti tarp skirtingų srovių ir iš to laviravimo bandyti išlošti sau kokių nors naudų – ar tai būtų finansinės naudos, ar politinės, susietos su pripažinimu ir pan. <...>

Jei pačioje karo pradžioje matėme jo tokią ganėtinai karingą retoriką, kai jis vos ne atvirai pasisakydavo už karą, jo būtinybę, tai pastarosiomis savaitėmis atvirkščiai – jis kalba apie taiką, susitelkimo svarbą, ir iš tokių, sakykime, antraeilių ženklų galima pastebėti, kad karas A. Lukašenkai yra labai nenaudingas iš finansinės pusės“, – dėstė RESC asocijuotasis analitikas.

Kad sankcijos verčia A. Lukašenką sunerimti, anot M. Miltos, rodo ir švelnėjanti pozicija kontrsankcijų klausimų. Kaip aiškino analitikas, į Vakarų sankcijas Baltarusija reagavo įvesdama kontrsankcijas, pavyzdžiui, uždrausdama kai kurių produktų importą. „Tarkime, buvo uždrausta importuoti lenkiškus obuolius į Baltarusiją“, – sakė M. Milta.

Tačiau dabar matyti, kad prekių, kurių importas į Baltarusiją buvo uždraustas, sąrašas ne ilgėja, o priešingai – darosi trumpesnis. RESC analitiko manymu, ekonomis spaudimas verčia Baltarusijos diktatorių ieškoti sprendimų: „Tai parodo, kad režimo atsparumas išorinei aplinkai nėra toks stiprus ir A. Lukašenka tai suvokia. Todėl jo situacija yra trapesnė, nei buvo iki vasario 24-osios.“

Karas pagelbėjo A. Lukašenkai?

Paklaustas, ar besikeičiant retorikai A. Lukašenka vis dar bėra naudingas V. Putinui, M. Milta patikino – šimtu procentų. Visgi, anot analitiko, reikia suprasti, jog V. Putinas ir A. Lukašenka nėra patys artimiausi bičiuliai, o tarp Kremliaus ir Minsko yra nemažai kritinių taškų, dėl kurių jie nesutinka.

„Labai dažnu atveju Minskas nebuvo patikimiausias partneris Maskvai. Bet nepaisant viso to, neįmanoma yra numatyti kitokio scenarijaus, nei glaudžios sąveikos tarp Maskvos ir Minsko, kuri egzistuoja iki šiol. Pirmiausia, žiūrint grynai infrastruktūriškai ir kaip funkcionuoja ekonomikos bei, aišku, gynybos sektoriai, Baltarusijos integracija į Rusiją vystėsi nuo 1994 metų.

Todėl ir nepaisant trumpalaikių nepasitenkinimų ir kliūčių, kurias A. Lukašenka ir sąmoningai kuria tam, kad išloštų dar didesnes kompensacijas ar palankesnes finansines injekcijas iš Maskvos, A. Lukašenkai nėra kito pasirinkimo kaip tik Maskva. Tiesą pasakius, ir Maskvai nėra kito pasirinkimo nei A. Lukašenka“, – komentavo RESC analitikas.

Anot M. Miltos, Baltarusija bus itin reikalinga Rusijai siekiant apeiti jiems taikomas sankcijas, taip pat ieškant alternatyvių kelių verslui, eksporto bazės diversifikavimui. Todėl, kaip sakė M. Milta, režimams nėra kito kelio, kaip tik eiti ranka rankon.

„Objektyvios priežasties, kodėl A. Lukašenka dabartiniu laikotarpiu turėtų nerimauti, kad V. Putinas ji gali norėti pakeisti, nėra. Bet tai nereiškia, kad A. Lukašenka gali būti visiškai ramus, nes Maskvos potencialas dėl įsiveržimo į Baltarusijos vidaus politiką, išlieka labai didelis.

Ne taip seniai Maskva pakeitė ambasadorių Baltarusijoje, dabar juo yra Borisas Gryzlovas, kuris yra kur kas proaktyvesnė figūra, turi didelį politinį svorį Rusijoje, yra vienas pagrindinių žmonių „Vieningosios Rusijos“ partijoje. Ne visada Minsko santykiai su Rusijos paskirtais ambasadoriais buvo taikūs ir tokio kalibro žmogaus paskyrimas Baltarusijoje nėra atsitiktinis sprendimas“, – portalui LRT.lt komentavo M. Milta.

Net ir prorusiškai nusiteikę baltarusiai nesuprastų ir dabar nelabai supranta, ką ten Baltarusija turėtų daryti. O juolabiau nesuprastų, jei pradėtų grįžti karstai.

M. Laurinavičius

Tuo metu apžvalgininkas M. Laurinavičius teigė, kad būtent Rusijos sukeltas karas Ukrainoje išgelbėjo A. Lukašenką nuo pakeitimo V. Putinui tinkamesniu „lyderiu“. Kaip dėstė M. Laurinavičius, valdžios tranzito procesas Baltarusijoje jau buvo prasidėjęs, tačiau jis sustojo V. Putinui nutarus atakuoti Ukrainą.

„Rusai ruošėsi karui, jiems tos nestabilios padėties, kurią sukelia bent koks valdžios keitimas, nereikėjo, jiems tai buvo pavojinga. Bet tai nereiškia, kad A. Lukašenka atgavo kokias nors savo galias. Jis tuo „gubernatoriaus“ statusu veiks, matyt, pakankamai ilgai, nes šiuo metu Rusijai yra nenaudinga, neparanku ir net pavojinga ką nors daryti Baltarusijoje“, – aiškino M. Laurinavičius.

A. Lukašenka manevro laisvės nebeturi

Pasak jo, tai, kad formaliai Baltarusija nėra įsitraukusi į karą, yra ne A. Lukašenkos, o būtent V. Putino sprendimas, nes bijoma destabilizacijos pačioje Baltarusijoje: „Padėtis Baltarusijos viduje labai smarkiai skiriasi nuo padėties Rusijoje, kuri sugeba valdyti mases ir net masiškai grįžtantys karstai kol kas jokių didesnių problemų nesukėlė, nors tikrai manė, kad sukels. Tai Baltarusijoje padėtis yra tikrai kitokia, kaip ir žmonių nusiteikimas.

Tai yra natūralus dalykas, nes Rusija savo visuomenę karui ruošė seniai, bent nuo 2014 metų, o gal ir dar anksčiau pradėjo visuomenę sistemingai ruošti karui. Bet Baltarusijoje padėtis yra visiškai kitokia. Net ir prorusiškai nusiteikę baltarusiai nesuprastų ir dabar nelabai supranta, ką ten Baltarusija turėtų daryti. O juolabiau nesuprastų, jei pradėtų grįžti karstai. Destabilizacijos grėsmė Baltarusijoje yra pakankamai didelė“, – komentavo M. Laurinavičius.

Anot jo, Rusija save jau įsispraudė į kampą, todėl destabilizacija Baltarusijoje jiems būtų dar labiau grėsmingesnė, nes tuomet gyventojai vėl galėtų išeiti į gatves ir sieti režimo nuvertimo, o tai atsilieptų ir Rusijai. Pasak apžvalgininko, šiuo metu keisti A. Lukašenką Rusijai būtų gerokai daugiau žalos nei naudos.

„Aišku, karo situacijoje to nepasitikėjimo ar A. Lukašenkos žaidimų klausimai, kai jis bando sau kažko išsiderėti, yra atidėti į šoną. A. Lukašenka dabar pats supranta, kad jis apskritai nebeturi manevro laisvės ir vykdo tai, ką Maskva jam sako. Ir tikrai jokių nei viešai, nei privačiai jokių jo nepaklusnumo ar bandymo žaisti savarankiškumą, ženklų nėra“, – portalui LRT.lt sakė apžvalgininkas.

Pasak M. Laurinavičiaus, V. Putinas anksčiau tikrai norėjo pakeisti Baltarusijos lyderį, tačiau šiuo metu Kremliui palankiau turėti paklusnų A. Lukašenką nei destabilizuoti padėtį šalyje jį keičiant.