LRT trumpai. Po 2023-iųjų kovo merai bus kitokie – ką reikia žinoti?

Seimas palaimino Rinkimų kodeksą ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, o tai reiškia, kad 2023-ųjų pavasarį išrinkti merai jau turės kitokias funkcijas nei pareigas einantys dabar. Portalas LRT.lt primena, ką reikia žinoti.

Konstitucinis Teismas (KT) 2021-ųjų balandį paskelbė nutarimą, jog iki šiol galiojanti merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai. Tuomet pažymėta, kad tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją.

Tad Seimas ėmėsi pagrindinio šalies įstatymo keitimo. Praėjus metams po KT nutarimo – 2022-ųjų balandį – parlamentas priėmė Konstitucijos pataisas, kuriomis įteisinami tiesioginiai merų rinkimai. Tiesa, tuo pokyčiai nesibaigė – Seimui dar reikėjo priimti teisės aktų pakeitimus, numatančius, koks visgi bus mero vaidmuo.

Besibaigiant pavasario sesijai, šių metų birželį, parlamentas palaimino Rinkimų kodeksą bei Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Šie teisės aktai numato ne tik kokios po 2023-aisiais vyksiančių rinkimų bus merų funkcijos, bet ir jų kadencijų skaičių.

Kaip bus renkami merai?

Rinkimų kodekse numatoma merų rinkimų tvarka iš esmės lieka tokia pati, kaip ir iki šiol – meras bus renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje.

Ir toliau vyks du rinkimų turai, o meru taps daugiausiai rinkėjų balsų surinkęs asmuo.

Tačiau atsiranda naujovė – kadencijų skaičiaus ribojimas. Rinkimų kodeksu nustatyta, kad žmogus, mero pareigas ėjęs tris kadencijas iš eilės, negalės būti renkamas meru ketvirtai kadencijai iš eilės.

Ką galės meras ir taryba?

Seimo priimtose Vietos savivaldos įstatymo pataisose numatoma, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.

Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturės savo vadovo. Meras nebebus tarybos narys.

Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, pirmininkaus tiems posėdžiams.

Balsuoti posėdžiuose meras negalės, tačiau jam bus suteikta veto teisė. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.

Jeigu taryba neatsižvelgs į mero motyvus ir iš naujo priims savo sprendimą, šis galės dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.

Mero atostogų ar laikino nedarbingumo metu pavaduos vicemeras, o kai jis ilgesnį laiką negalės eiti pareigų, jį pakeis iš tarybos narių paskirtas asmuo.

Dar viena naujovė savivaldoje – vicemerai ir administracijos direktorius taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirs meras, o vicemerų kandidatūroms reikės ir tarybos pritarimo.

Be to, vicemerų bus galima paskirti daugiau negu dabar leidžia įstatymas.

Merui pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

Naujasis įstatymas numato ir daugiau teisių opozicijai savivaldybių tarybose – numatoma galimybė išsirinkti opozicijos lyderį. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.

Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.

Be to, tarybos mažuma įgijo teisę kartą per pusę metų į vieną savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti jai rūpimus klausimus.

Tiesa, portalas LRT.lt primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Rinkimų kodeksą. Šalies vadovas grąžina įstatymą siūlydamas jį papildyti nuostata, kad reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos nebūtų taikomas per 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.