LRT FAKTAI. Narkotikų vartojimas Lietuvoje: auga ar mažėja?

Šią savaitę Lietuvoje vėl kilo debatai dėl narkotikų dekriminalizavimo. Po to, kai visuomenininkė ir verslininkė Živilė Diawara buvo sulaikyta su nedideliu kiekiu kanapių ir haliuciogeninių grybų, viešojoje erdvėje buvo girdimi skirtingi pasisakymai. Vieniems raginant lengvinti atsakomybę už tokius prasižengimus, atsirado ir priešingų argumentų. Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete atkreipė dėmesį, kad narkotikų vartojimas Lietuvoje auga ir pridūrė manantis, kad narkotikų dekriminalizavimas nepadės gerinti visuomenės sveikatos.

„Vis dėlto jei narkotikų vartojimas yra blogai, mes turime didėjančias vartotojų tendencijas, tai gal pradžiai padarykime <...> programas jaunimui, pasižiūrėkime, ar tai veikia, padarykime administracinę baudžiamąją atsakomybę, skatinančią gydytis ir reabilituotis, taip pat prevencines programas“, – sakė G. Ivanauskas ir pridėjo, kad ne laikas „statyti vežimą prieš arklį“.

Tyrimai atliekami kas 4 metus

„Pagal tokį kontekstą per anksti kalbėti apie dekriminalizavimą. 2018 metais kaip valstybė pasiėmėme tam tikrą kryptį, kaip padėti visuomenei gelbėtis nuo narkotikų vartojimo ir nuo šių didėjančių tendencijų“, – sakė jis.

Tačiau ar narkotikų vartojimas Lietuvoje auga? LRT.lt gauti duomenys iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) rodo, kad tokia tendencija iš tiesų stebima.

Lyginant su 2016 m. duomenimis, narkotikų vartojimas Lietuvoje kiek padidėjo: bent kartą gyvenime narkotikų bandė 14,1 proc. gyventojų, tai yra maždaug 3 proc. augimas. Tokios apklausos Lietuvoje atliekamos kas 4 metai.

„Nors Lietuvoje stebimas narkotikų vartojimo paplitimo tarp suaugusių gyventojų didėjimas, tačiau jis vis dar yra dvigubai mažesnis nei ES šalių vidurkis: 14,1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų ir 28,9 proc. ES gyventojų bent kartą gyvenime vartojo kokius nors narkotikus“, – komentavo Rūta Gedminienė, NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė.

Populiariausi narkotikai Lietuvoje – kanapės, kiti labiausiai paplitę narkotikai yra kokainas ir ekstazis gana ženkliai atsilieka. 2021 m. 13,7 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė vartoję kanapes bent kartą gyvenime, tai dažniau nurodė vyrai, o ne moterys. Didžiausias kanapių vartojimo paplitimas stebimas 25–34 metų amžiaus asmenų grupėje – kas ketvirtas šio amžiaus apklaustasis buvo vartojęs kanapių bent kartą gyvenime.

Lietuvoje taip pat atliekami nuotekų tyrimai, kai mėginiuose ieškoma nelegalių stimuliuojančių narkotikų pėdsakų. Šie tyrimai, pasak NTAKD, taip pat rodo augantį kokaino, amfetamino, MDMA (ekstazio) ir metamfetamino vartojimą didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Kriminologas: augimas labai nežymus

LRT.lt kalbintas kriminologas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas sako, kad narkotikų vartojimo tendencijos iš tikrųjų rodo augimą, tačiau jis – nežymus ir sunku pasakyti, ar reikšmingas.

„Matome kažkokį pakilimą, kuris nėra labai žymus, turėtina omenyje, kad ir ankstesnėse apklausose tarp jaunesnių asmenų grupių vartojimas visada buvo gerokai didesnis“, – sako jis.

M. Lankausko teigimu, tyrimai rodo, kad narkotikų bent kartą per gyvenimą pernai metais buvo bandę bent 14 proc. gyventojų, tai daugiau, nei 2016 m. Tačiau, svarsto pašnekovas, gal tiesiog įvyko demografinis pokytis: daugiau jaunų žmonių pabando narkotikų.

„Pokytis labai nežymus, sunku pasakyti, ar galėtų būti kažkokie kitokie paaiškinimai. Politika nesikeitė daug metų ir tas nežymus pakilimas, mano nuomone, nėra susijęs su teisiniais dalykais, nes jų ir nebuvo pastaraisiais metais. Gal ir yra tas kilimas, tačiau jis nėra išskirtinis, nes ir kitose Vakarų valstybėse [kilimas] dar stipresnis būdavo ir dar seniau įvykęs“, – sakė jis.

Kriminologas taip pat pažymėjo, kad nuotekų tyrimai rodo narkotikų vartojimo augimą, tačiau tai gali reikšti ir tai, kad Lietuvą pasiekia grynesni narkotikai – dėl to jų koncentracija didesnė. Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai narkotikus vartojo daugiau kartų. M. Lankausko teigimu, kartais augantis narkotikų vartojimas nuslūgsta, pavyzdžiui, Olandijoje prieš 50 metų buvo didelė heroino vartojimo problema, tačiau ji išnyko.

Augančią narkotikų vartojimo tendenciją, pasak M. Lankausko, galėjo lemti ir nuo 2018 m. sunkiau prieinamas alkoholis, tačiau tai tik prielaida. O pasaulyje narkotikų vartojimo augimą lemia prekybos keliai.

Keičiasi ir narkotinių medžiagų vartojimo mados: vis mažiau populiarūs opiatai, opioidai, intraveniniai narkotikai, tačiau atsiranda vadinamosios naujosios psichoaktyviosios medžiagos, gaminamos Kinijoje ir sunkiai kontroliuojamos – šie preparatai rinkoje atsiranda greičiau, nei spėjami uždrausti.

Populiariausia nelegali medžiaga visose pasaulio valstybėse tebėra kanapės.

Skeptiškas dėl politikos poveikio

M. Lankausko nuomone, politika įtakos narkotikų vartojimui neturi – nebent padarius kurią nors medžiagą visiškai legalia, padidėja jos populiarumas.

„Politika neturi didelės įtakos [narkotikų vartojimui]. Mados reikalas, gyvenimo stilius, pavyzdžiui, kai devyniasdešimtaisiais atsirado technomuzikos scena, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose staiga išpopuliarėjo ekstazis, kuris iki tol nebuvo populiarus. Bet jis buvo labai tinkamas tai aplinkai: muzikai, suintensyvina pojūčius“, – kalbėjo kriminologas.

Jis kritiškai žiūri į argumentą, esą narkotikų dekriminalizavimas reiškia, kad daugiau žmonių ims vartoti narkotikus.

„Jei žmonės tai sieja su vartojimo augimu, sako, kad dekriminalizavimas negerai, nes vartojimas auga, tai kaip ir patys sau prieštarauja. Jei baudžiamoji politika visą laiką buvo griežta, kodėl vartojimas auga? Klausimas, ar ji veikia?“, – sakė M. Lankauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad bausmės už narkotikų platinimą Lietuvoje panašios į bausmes už sunkius ir smurtinius nusikaltimus. Pasak jo, Vakarų Europos valstybėse, jei sankcija už nusikaltimą yra didelė, apatinė riba – minimali bausmė – yra nedidelė, pavyzdžiui, nuo 1 iki 10 metų, todėl teisme skiriant bausmę galima atsižvelgti proporcingai.

„Yra pavyzdžių, kur yra tas „rankų kapojimas“ [neveikia]. Yra Iranas, pavyzdžiui, kur yra vienas didžiausių intraveninių narkotikų vartojimo lygių, ir Rusija, kur įstatymai tokio griežtumo, kaip Lietuvoje, nes lietuviški baudžiamieji įstatymai buvo nukopijuoti nuo sovietinių, liko tokie patys. Rusija turi labai daug intraveninių narkotikų vartotojų, panašiai, kaip Iranas <...> Jei kalbame, kad griežtos bausmės gerai, kodėl nebaksnoja pirštu į Rusiją, nesako, koks tai puikus baudžiamosios politikos pavyzdys?“, – į paradoksą atkreipė dėmesį kriminologas.

Gyventojų apklausos duomenimis, narkotikų vartojimas Lietuvoje iš tiesų auga – lyginant su 2016 m., pernai bent kartą gyvenime bandžiusiųjų narkotikų skaičius padidėjo 3 proc. Populiariausias narkotikas Lietuvoje – kanapės. Kriminologas M. Lankauskas atkreipia dėmesį, kad tyrimų rezultatai rodo nedidelį augimą, kuris neleidžia daryti platesnių išvadų.