„Litexpo“ vadovas atsakė į kritiką dėl pirkimų: bus dukart pigiau nei Madride

Artėjant Vilniuje liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, nerimsta diskusijos dėl jam vykdytų viešųjų pirkimų. Trečiadienį situaciją aiškinsis Seimo Antikorupcijos komisija, o kritikos smaigalyje atsidūrusio parodų centro „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius bet kokius kaltinimus neskaidrumu atmeta.

Po dviejų mėnesių – liepos 11-12 dienomis – Vilniuje rinksis visų NATO valstybių ir Aljanso sąjungininkių delegecijos. Numatoma, kad pagrindiniai viršūnių susitikimo renginiai vyks parodų centre „Litexpo“, kuriam jau ne vieną savaitę skamba kritika dėl renginiui reikalingų paslaugų pirkimų.

Tiek savo paslaugas norėjusios teikti įmonės, tiek politikai kritikuoja „Litexpo“, nes pirkimai NATO viršūnių susitikimu vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Tiesa, „Litexpo“ vadovas J. Bortkevičius socialiniame tinkle trečiadienį dėstė, kad kitaip elgtis nebuvo galima.

Kiek anksčiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad neturėtų likti abejonių dėl „Litexpo“ neskelbiamų derybų būdu atlikto konkurso, kuriuo buvo įsigytos NATO viršūnių susitikimui reikalingos ryšio paslaugas, skaidrumo. Tad, anot jos, visos dalyvavusios institucijos ir įmonės turi atsakyti į joms iškeltus klausimus.

„Mano manymu, visos institucijos ir įstaigos, kurios dalyvavo šiame procese, turi atsakyti į visus kylančius klausimus, kad nebūtų jokių abejonių dėl procesų skaidrumo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Sutarčių reikėjo dar pernai

Kaip įraše socialiniame tinkle dėstė J. Bortkevičius, sutartis su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl „Litexpo“ patalpų pritaikymo NATO viršūnių susitikimui buvo pasirašyta kiek daugiau nei prieš devynis mėnesius.

Jis rašė, kad jau nuo pat pradžių tapo aišku, kad pasiruošimas tokio masto renginiui bus ekstremalus, o dar pernai NATO atstovai nustatė, kad tokios „Litexpo“ patalpos, kokios buvo iki šiol, viršūnių susitikimui netinka.

„2022 m. rugsėjo pabaigoje „Litexpo“ apsilankę NATO sekretoriato atstovai apžiūrėjo patalpas, iščiupinėjo konstrukcijas, įvertino saugumą. Jų išvada buvo griežta – tai, ką jie mato, NATO viršūnių susitikimui netinka, tad teks keistis iš esmės: griauti, perstatyti, pritaikyti.

Laukė milžiniški darbai, bet tik po šio vizito sužinojome tikslius poreikius, techninius ir kokybės reikalavimus. Su premjerės suburta darbo grupe kartu pasitvirtinome griežtą darbų planą“, – įraše aiškino J. Bortkevičius.

Pasak jo, praėjusių metų spalis buvo skirtas techninių specifikacijų rašymui pagal NATO kiekvienai renginio erdvei nustatytus aukščiausius saugumo ir išpildymo sudėtingumo reikalavimus. Didžioji dalis pirkimų, jo teigimu, privalėjo būti baigta dar iki 2022-ųjų pabaigos, kad tiekėjai spėtų užsakyti itin specifinius NATO reikalavimus privalančias atitikti prekes.

„Tad ne, pusantrų metų viešiesiems pirkimams „Litexpo“ niekada neturėjo. Didžiajai daliai pirkimų turėjome lygiai du mėnesius, nes pagal darbų grafiką sutartys su tiekėjais privalėjo būti pasirašytos dar 2022 m. pabaigoje. <...>

Kasmet „Litexpo“ atlieka viešųjų pirkimų už maždaug 3 mln. eurų. Neskelbiamų derybų nevykdėme niekada. Natūralu, kad šiandien girdime klausimą – kodėl šįkart turėjo būti neskelbiamos derybos. Tačiau, įvertinę Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas galimybes, visi – „Litexpo“ vadovybė, Bendrovės valdyba, URM ir LRV darbo grupė – vieningai sutarėme, kad ypatinga skuba nepalieka jokio kito pasirinkimo“, – nurodė J. Bortkevičius.

Anot „Litexpo“ vadovo, reikėjo per trumpiausią įmanomą laiką rasti rimčiausius savo srities profesionalus, patikimiausias įmones, kurios preciziškai tiksliai atitiktų NATO kokybės reikalavimus, turėtų nepriekaištingą reputaciją, kaip to reikalauja Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

Be to įmonės ir jų darbuotojai turi gauti Valstybės saugumo departamento (VSD) leidimus dirbti su informacija, žymima „slaptai“.

„Taip, būtent – visos įmonės ir visi jų darbuotojai, kurie turės prieigą prie įrangos ar patalpų, kur posėdžiaus NATO lyderiai, privalės turėti VSD leidimus. Kas susidūrė, žino – vien šių leidimų gavimas gali užtrukti iki pusės metų.

Tad nuo pirmos dienos iki pat dabar esu tikras dėl mūsų sprendimų – turime juos pagrindžiančius argumentus ir bet kada pateiksime juos atsakingoms kontroliuojančioms institucijoms, taip pat ir dokumentus, kurie dėl saugumo reikalavimų negali būti skelbiami viešai“, – tvirtino J. Bortkevičius.

Jis dėstė, kad jautri informacija ir NATO keliami konfidencialumo reikalavimai yra viena priežasčių, kodėl negalima viešai nagrinėti techninių specifikacijų, kurios didžiąja dalimi nulemia kainas.

„Litexpo“ vadovas teigė, kad lyginti NATO viršūnių susitikimą su M.A.M.A. apdovanojimais yra neprofesionalu, jis vadino tai „elementari spekuliacija“.

„Aukščiausios kokybės įrangą nuomojame daugiau nei mėnesiui, beveik visa ji bus atvežta iš užsienio, jau nekalbant apie tai, kad vasara yra pats karščiausias kitų renginių sezonas. Birželio 30 d. „Litexpo“ privalo būti šimtu procentu paruošta priimti svečius ir, kaip suprantate, tokia įranga paskutinę akimirką nesuvažiuos.

Ar galėjo būti pigiau? Taip, padarėme viską, kad būtų. Kaip nurodo vieši ispaniški šaltiniai, kongresų centro Madride IFEMA pritaikymui NATO viršūnių susitikimui pernai prireikė 35,8 mln. eurų. Mes „Litexpo“ perstatysime ir renginiui parengsime už 17 mln. eurų. Ar laukiame dvigubai mažiau svečių?

Tikrai ne – delegacijų, kortežų, apsaugos, žurnalistų ir pan. skaičius toks pat įspūdingas kaip ir Madride.
Kiekvieno pirkimo atveju ieškojome geriausios įmanomos galimybės – apklausėme bent kelis tiekėjus, darėme rinkos tyrimus. Tai ir atsispindi šiuose skaičiuose“, – įraše aiškino J. Bortkevičius.

Galiausiai jis nurodė, kad šis, Lietuvai išskirtinis renginys bei su juo susiję organizaciniai darbai, taip pat ir viešieji pirkimai, privalo laikytis nulinės tolerancijos bet kokiai nesėkmei, o tai pirmiausia reiškia ir nulinę toleranciją rizikai gauti nekokybišką paslaugą ar visai jos negauti konkrečiu laiku.

„Kalbame apie maksimalias apkrovas, aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus. Bet koks „feilas“ lemtų nenusakomo dydžio žalą Lietuvos valstybės reputacijai“, – socialiniame tinklė dėstė „Litexpo“ vadovas.

Siūlė ir nesvarstyti, ir svarstyti už uždarų durų

Situaciją nagrinėti besiėmusi Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį pirmiausia įsivėlė į diskusijas, ar apskritai tokio klausimo imtis. Konservatorius Bronislovas Matelis svarstė, kad nagrinėti įvykusius pirkimus reikėtų po NATO viršūnių susitikimo, bet tam nepritarė nė vienas kitas komisijos narys.

Kitas konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad jei klausimas bus svarstomas, tai turi būti daroma uždarame komisijos posėdyje.

„Informacija tikrai yra jautri ir tos techninės specifikacijos, pats projekto sudėtingumas, patikėkite, nereikalauja jokio viešumo. Jis gali būti aptarinėjamas uždarame posėdyje su tarnybomis“, – aiškino A. Kupčinskas.

Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis teigė, kad bus nagrinėjami aspektai, kurie yra jautrūs ir neturėtų būti viešinami, tuomet posėdis bus uždaras. Tačiau, pasak jo, visas svarstymas būti uždaras neturėtų.

„Bent jau šiandien mes vertinsime tą informaciją, kuri šiandien jau taip ar taip yra viešumoje paskelbta. Nesiūlau eiti į konkrečias specifikacijas ir pradėti jas vertinti. Kaži, ar čia mūsų ir paskirtis būtų komisijos, todėl galėtume viešai svarstyti“, – kalbėjo A. Stončaitis.

Tiesa, A. Kupčinskas teigė, kad būtent projekto specifikacijos ir numato perkamų paslaugų kainą. Tačiau komisijos narė Asta Kubilienė atsakė, kad svarstyti ketinama ne slaptas technologijas, o tai, kaip ir kam išleisti biudžeto pinigai.

„Pinigai nėra kažkas slapto“, – sakė ji.

Kritiką vadina įžūlia spekuliacija

Posėdyje A. Stončaitis kalbėjo ne tik apie pirkimus, bet ir apie tai, kad „Litexpo“ valdyboje yra asmuo, kuris vadovauja ir vienos iš bendrovių, laimėjusių pirkimus, vadovas. Kaip dėstė komisijos pirmininkas, laimėti pirkimai už 3 mln. eurų, nors kita įmonė esą siūliusi paslaugas už kone trečdaliu mažesnę sumą.

Kalbėdamas apie tai A. Stončaitis omenyje turėjo pirkimus laimėjusią „Telia Lietuva“ ir dėl to skundą Viešųjų pirkimų tarnybai parengusią „Bitė Lietuva“.

Pastaroji bendrovė kaltina „Litexpo“ tuo, kad konkurse telekomunikacijų paslaugoms NATO susitikimo metu pirkti dalyvauti leista tik „Telia Lietuva“, kurios vienas vadovų Aleksandras Golod priklauso „Litexpo“ valdybai. „Bitė“ tikina galėjusi paslaugas suteikti 900 tūkst. eurų pigiau.

„Matyt, kad reikėtų pasinagrinėti ir duoti atsakymus pagal visus viešuosius pirkimus, ten, kur nėra grifuotų dalykų. Juos reikia turėti, negalime spekuliuoti. <...> Prašau suprasti apie kokį renginį kalbame. Kitas dalykas, nes tokį pasvarstymą Lietuvoje turėjome tik 2009 metais“, – aiškino A. Stončaitis.

Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavęs „Telia Lietuva“ Verslo padalinio vadovas Daniel Karpovič kalbėjo, kad į jo atstovaujamą įmonę nukreipta kritika gali būti vertinama tik kaip įžūli spekuliacija.

„Kitaip to nemoku pavadinti. Pirma, apie A. Golod, kuris yra mano tiesioginis pavaldinys. Nuo pat pirmos dienos, kai nusprendė dalyvauti „Litexpo“ veikloje, jis yra deklaravęs visus interesus kaip ir pas mus, taip ir kitoje pusėje. Jis buvo pilnai nusišalinęs.

Antras dalykas, kalbant apie Aleksandrą, jis niekada ir nedirbo su viešuoju sektoriumi. Manau, kad tai yra svarbiausia, nes mes esame kaltinami, kad šis žmogus galėjo turėti poveikį. Negalėjo, nes su viešuoju sektoriumi dirba visiškai kiti žmonės ir kitas skyrius. Aleksandras dirba su privačiu sektoriumi ir su kitu segmentu“, – pabrėžė „Telia Lietuva“ atstovas.

Jis taip pat teigė, kad kalbama yra ne apie mobilaus ryšio pirkimo konkursą, o apie aukšto lygio IT sprendimo, su daug saugumo elementų, pirkimas. Tiesa, detalių dėl saugumo specifikacijų jis atskleisti negalėjo.

„Kalbant apie reikšmingiausią dalį, kurią žmonės mato viešumoje, tą kainą, kad galėjo padaryti beveik milijonu pigiau. Čia ir yra pati įžūliausia spekuliacija, nežinau, kodėl tai yra daroma, ne man spręsti, tam yra tarnybos. Kaip galima pateikti bet kokią kainą, jei žinai tik tam tikrus bendrus sutarties dalykus ar kategorijas? <...>

Tik pasirašius sutartį, jau dalyvaujant, buvo gauta detali NATO instrukcija, kuri yra 89 puslapių, kuri pasako, kodėl yra būtent taip ir ne kitaip“, – aiškino D. Karpovič.

Tačiau „Bitė Lietuva“ reguliavimo reikalų vadovas Vitalijus Kirvaitis dėstė, jog jų viešai komunikuota kaina, t.y., kad paslaugas galėtų teikti beveik milijonu pigiau, buvo paskaičiuota iš informacijos, kuri buvo nurodyta sutartyje.

„Natūralu, kad mes kadangi nebuvo pakviesti nei į derybas, nei į bet kokį kitą kontaktą su perkančiąja organizacija, detaliau paskaičiuoti ir negalėjome, nes tų specifikacijų neturėjome, negalėjome jų gauti. Natūralu. Iš to, ką matėme, iš to ir skaičiavome“, – sakė V. Kirvaitis.

Jis taip pat atsakė į svarstymus, kad tik „Telia Lietuva“ turi tam tikro pajėgumo saugumo operacijų centrą, kurio kiti mobilieji operatoriai neturi. Pasak jo, susidaro įspūdis, kad „Telia“ laisvai vaikšto po kitų operatorių tinklų valdymo centrus ir žino, kokia įranga ten stovi, kokie saugumo parametrai naudojami.

„Tai yra šiek tiek keista. Mūsų bandymas dalyvauti šitame konkurse labai gerai atsispindi mūsų atstovų komunikacijoje su pačiu „Litexpo“, kai yra visa eilė el. pašto pranešimų mūsų ir atsakymų „Litexpo“, kur mes visaip įkyriai bandome klausti, kad bus NATO susitikimo organizavimo konkursai, apie kuriuos žinome nuo 2022 metų vidurio ir mums arba atsakoma, kad nežinoma, apie kokius konkursus eina kalba, arba nukreipiama į žmogų, kurio neįmanoma pasiekti.

Ir galiausiai mes, būdami labai įkyrūs pardavėjai, nusiunčiame savo bendro pobūdžio paslaugų prezentaciją, kuri vėliau viešai vadinama pasiūlymu, kurią „Litexpo“ peržiūrėję mus atmetė kaip potencialų kandidatą ir toliau nekvietė“, – teigė „Bitė Lietuva“ atstovas.

„Litexpo“ sąmata po NATO atstovų vizito išaugo 6 mln. eurų

„Litexpo“ Išlaidų sąmata po NATO atstovų vizito vertinant centro tinkamumą Vilniaus viršūnių susitikimui išaugo 6 mln. eurų, sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas.

„Sąmata po tos NATO misijos, kada jie nuėjo, sienas pabaksnojo, pasižiūrėjo, ko čia reikia „Litexpo“, kad jie gautų, jinai pabrango šešias milijonais. Mes buvom planavę, kad užteks mums už 11 milijonų eurų, tai virto 17 milijonų“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo R. Kriščiūnas.

„Tai yra, daugiau nei per pusę pabrango vien „Litexpo“ pritaikymas prie NATO standarto“, – pridūrė jis.

NATO sekretoriato atstovai „Litexpo“ lankėsi pernai rugsėjo pabaigoje.

Komisijos posėdyje nagrinėtas klausimas po viešojoje erdvėje pastarosiomis savaitėmis kilusių diskusijų dėl neskelbiamų derybų būdu artėjančiam NATO viršūnių susitikimui perkamų paslaugų kainų.

NATO viršūnių susitikimo susitikimas Lietuvai iš viso kainuos 38 mln. eurų.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas posėdyje pakartojo, kad tarnyba atlieka vertinimą dėl ryšio paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, bet tikina, kad skaidrumui būtinos sąlygos buvo išlaikytos.

„Čia, matyt, apie kitą aspektą mes kalbam, ar pats procesas ir pasirengimo viešumas buvo skaidrus ir atitiko lūkesčius tiek rinkos dalyvių, tiek kontroliuojančių institucijų (...) Tarnyba, atlikusi vertinimą, tą tikrai pasakys ir viešai paskelbs“, – sakė jis.

BNS yra skelbęs, jog rinkos dalyviai suabejojo, ar „Litexpo“ skaidriai perka ryšio paslaugas ir įrangą – nutarta, kad už beveik 3 mln. eurų ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ balandžio pabaigoje prašė ištirti, ar „Litexpo“ skaidriai įsigijo viršūnių susitikimui reikalingas ryšio paslaugas ir įrangą. Abejojant šiuo sprendimu taip pat prašyta iš centro valdybos atšaukti „Telia Lietuvos“ Stambaus verslo pardavimų padalinio vadovą Aleksandrą Golodą.

Tuo metu „Telia Lietuva“ tokius teiginius atmetė ir sakė, kad A. Golodas nuo pirkimo buvo nusišalinęs.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, stebėjosi nurodytų paslaugų pirkimų kainomis, teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.

„Garso įrangą už 553 tūkst. eurų nuomos įmonė „Up Records“, kurios metinės pajamos yra 120 tūkst. eurų ir 2021 metais ji patyrė 50 tūkst. eurų nuostolio. Konstrukcijas už 630 tūkst. eurų nuomos įmonė „Topaz“, kurios metinės pajamos yra 409 tūkst. eurų“, – savo feisbuke rašė jis.

Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ atmeta abejones dėl skaidrumo, sakydamas, kad visi pirkimai derinti su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis.