Lietuvos stačiatikių vadovybė lankėsi Maskvoje, kritikai įspėja – mūsų šalis ten tebelaikoma „rusų pasaulio“ dalimi

Antras svarbiausias Lietuvos stačiatikių bendruomenės asmuo Trakų vyskupas Amvrosijus lankėsi Maskvoje, kur susitiko ir su prieštaringai vertinamu patriarchu Kirilu, išreiškusiu palaikymą Rusijos vykdomam karui Ukrainoje. Nors kritikai šį žingsnį pasmerkė, stačiatikiai tvirtina, esą vizitas buvo būtinas.

Sako besiderantys dėl nepriklausomybės

Maskvos patriarchatui priklausančių stačiatikių vadovas Kirilas, kartais vadinamas net prezidento Vladimiro Putino kurstytoju kariauti, dėl savo požiūrio į karą sulaukė pasmerkimo visame pasaulyje, jį dėl politinių pasisakymų įspėjo ir Romos popiežius Pranciškus. Kovo mėnesį su jo nuomone paskelbė nesutinkantis Lietuvos stačiatikių vadovas metropolitas Inokentijus, o Lietuvos diplomatai siekia, kad patriarchas Kirilas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos.

Tačiau šiuo metu patriarcho Kirilo rezidencijoje Maskvoje esančiame Danilovo vienuolyne lankosi kitas svarbus Lietuvos stačiatikių žmogus – Trakų vyskupas Amvrosijus, paviešintame kadre iš susitikimo jie sėdi prie bendro stalo.

Oficiali vizito priežastis – didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato siekis, tačiau sprendimas diskutuoti su Maskva viešojoje erdvėje sulaukė kritikos.

LRT.lt primena, kad pavasarį Lietuvos stačiatikių bendruomenėje kilo skandalas – protestuodami vyskupiją paliko ar buvo atleisti dalis dvasininkų, jie sakė nesutinkantys su tuo, kad kiti kunigai palaiko Rusiją, per pamaldas minimas patriarcho Kirilo vardas.

Vėliau stačiatikių vadovybė pateikė prašymą atsiskirti nuo Maskvos patriarchato, tačiau kritikai sako, jog tai, kaip ir vizitas į Maskvą, – tik priedanga, skirta kilusioms aistroms nuraminti, o realybėje niekas nepasikeis.

„Tai yra organiška Maskvos patriarchijos dalis, todėl nenuostabu, kad jie su ja palaiko glaudžius ir nuolatinius santykius. Būtų naivu įsivaizduoti, kad Maskvos patriarchato dalis, esanti Lietuvoje, turėtų teisę, pajėgtų nuo jų atsiriboti. Be jokios abejonės, jie derina visus žingsnius su Maskva“, – LRT.lt vizitą Maskvoje komentavo profesorius, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas.

Pasak V. Ališausko, Maskva Lietuvai suteiks nebent formalią, administracinę laisvę.

„Net nelabai aišku, ką reiškia ta nepriklausomybės deklaracija. Ir toliau Lietuvoje veikianti Bažnyčia liks priklausoma nuo Maskvos, tik turės šiek tiek daugiau administracinės laisvės. Visi pagrindiniai dalykai bus derinami su Maskva, todėl nematau jokios nepriklausomybės. Tai leidžia jiems sakyti, kad jie – ne visai Maskva. Bet tai tik neišmanantiems žmonėms“, – sakė pašnekovas.

Pasak profesoriaus, tikrai nepriklausoma Lietuvos arkivyskupija galėtų tapti tik tada, kai būtų įkurta nauja bažnytinė struktūra, tačiau tai – sudėtingas procesas. Kaip pavyzdį jis pateikė atskiros nuo Maskvos patriarchato Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios kūrimąsi, trunkantį ne vienerius metus. Tačiau ir toks scenarijus Lietuvoje neįmanomas – čia tiesiog per maža stačiatikių bendruomenė.

„Klausimas kitas: dalis dvasininkų yra linkę rinktis priklausyti Konstantinopolio patriarchatui. Maskva tai traktuoja kaip nusikaltimą, nors istoriškai tai visiškai teisėta, o kita vertus, tai lygiai ta pati Stačiatikių Bažnyčia, kaip ir Maskvos, tik kitas administracinis vienetas“, – sakė V. Ališauskas.

Stačiatikių dvasininkas: lietuviai jiems – „rusų pasaulio“ dalis

Vizitą sukritikavo ir dvasininkai, pavasarį atsiskyrę nuo bendruomenės. Jie išreiškė siekį jungtis prie Konstantinopolio patriarchato, tai palaikė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Kunigas Gintaras Sungaila, kurį stačiatikių valdžia oficialiai pašalino iš šio luomo, LRT.lt sakė, kad, jo manymu, Maskvos patriarchatas laisvės Lietuvai jokiu būdu nesuteiks.

„Maskvos patriarchas turi labai aiškią poziciją ir karo Ukrainoje, ir Ortodoksų Bažnyčios ateities klausimais. Jis remia karą Ukrainoje, yra sakęs, kad „vienos valstybės turi teisę naudoti jėgą prieš kitas, jei šios kelia grėsmę, kad toji grėsmė būtų pašalinta“, ir kad „Tėvynė“, tai yra, Rusija, „niekam nėra padariusi nieko blogo“.

Kita vertus, daug metų, netgi dešimtmečių jis kalba apie „rusų pasaulį“, būtiną rusų vienybę ir yra kategoriškai prieš, kad <...> Bažnyčios būtų nepriklausomos, arba autokefalinės. Todėl ne tik nepripažįsta Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybės, bet ir nutraukia santykius su visais, kas šią nepriklausomybę pripažįsta. Šiuo požiūriu Lietuvos vyskupiją Maskvos patriarchas mato kaip šio „rusų pasaulio“ dalį, todėl jam kategoriškai nepriimtinas perėjimas į kitos autokefalinės Bažnyčios sudėtį arba tokios nepriklausomybės įgijimas“, – sakė dvasininkas.

G. Sungaila sako prognozuojantis, jog Maskva Lietuvai tepasiūlys savivaldą, tačiau ne nepriklausomybę. Jis sukritikavo stačiatikių vadovų poziciją.

„Kadangi varianto išeiti iš pavaldumo Maskvos patriarchui Kirilui vyskupijos vadovybė net nesvarsto, esmingų pokyčių daryti neketina <...> Visi šie pokyčiai yra kosmetiniai, siekiant užkirsti kelią alternatyvių bendruomenių atsiradimui. Vargu ar patriarchui Kirilui vyskupas Amvrosijus sako, kad „smerkiame Rusijos agresiją Ukrainoje, norime nuo Jūsų atsiriboti“, – pabrėžė pašnekovas.

Vyskupija: vyksta derybos, kvietimo laukėme

Kas šiuo metu aptariama Maskvoje, žiniasklaidai dar nepavyko išsiaiškinti – arkivyskupijos atstovės spaudai Marijos Jakubovskajos teigimu, specialios komisijos susitikimai su Lietuvos atstovais vyksta visą savaitę, dirbama beveik kasdien.

„Vyskupas žada grįžti savaitės gale ir duoti interviu visais klausimais. Raštu siuntėme, sudėtinga gauti tuos atsakymus, nes nėra ryšio, kad paskambintume“, – apie tai, kaip vyksta derybos Maskvoje, LRT.lt sakė M. Jakubovskaja.

Jos teigimu, darbo grupė „nagrinėja Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios klausimą“, ji pabrėžė, kad tai yra sudėtingas procesas.

„Komisija yra parengiamasis darbas klausimui nagrinėti, didesniam nepriklausomybės statusui gauti, tarkime, savavaldės Bažnyčios. Tai būtų toks naujadaras, nes sunku kalbėti, nes nėra precedento. Yra daug aiškinamojo darbo, reikėjo pristatyti daug medžiagos, todėl reikėjo vykti asmeniškai dalyvauti“, – sakė atstovė spaudai.

Paklausus, kokia arkivyskupijos reakcija į kritiką – esą vizitas nieko nelems, kai kurie žmonės, net ir bendruomenės nariai, vizitu pasipiktino, žiniasklaidoje jis netgi vadintas „slaptu“, M. Jakubovskaja sakė, kad yra priešingai – vizitas buvo reikalingas.

„Gavome informaciją, kad numatyta darbo grupė tam klausimui nagrinėti. Kitur sakoma – kaip čia išvyko [į Maskvą], kam: tiesiog buvo sureaguota. Tikrai apsidžiaugėme, kad klausimas pradėtas nagrinėti <...> Buvo svarbu sureaguoti, vykti, nes laukta buvo gana ilgai“, – pažymėjo pašnekovė.

Ji atskleidė ir naują detalę apie galimą Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą – esą prašymas atsiskirti buvo pateiktas dar prieš kylant skandalui dėl nuomonių skirtumų ir esą atleidžiamų kunigų.

„Žymiai anksčiau, tik prasidėjus karui Ukrainoje. Iš karto buvo tokia mūsų Bažnyčios vyresnybės pozicija, iš karto buvo paprašyta tokio statuso. Gan ilgai laukėme reakcijos – tai yra svarbu, nes esame kaltinami, nes tai esą netikra reakcija, netikri veiksmai“, – sakė arkivyskupijos atstovė spaudai.

Tuo metu oficialiame patriarchato puslapyje Lietuva dėl išsakyto nepriklausomybės siekio buvo paraginta „laikytis Konstitucijos“, o anksčiau skelbtas aukšto Maskvos partiarchato pareigūno komentaras leidžia suprasti, kad Maskva Lietuvos žingsnio nesveikina, jis esą nulemtas politikos. Kritika Bažnyčiai vadinama „skaldymu“.

„Lietuvos valdžios palaikymas menkiems atskilėliams, kurių atsirado Lietuvos vyskupijoje, mano nuomone, yra didelė klaida. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prieš kelis metus padarė panašią klaidą, matome, prie ko nuvedė susiskaldymas Ukrainoje“, – sakė metropolitas Hilarionas, vadovaujantis patriarchato išorinių reikalų komitetui.