Lietuvos lenkai jau keičia pavardes originaliais rašmenimis – Vilniuje pateikta 10 prašymų

Nuo gegužės įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti originaliais rašmenimis, pirmieji Lietuvos lenkai teikia prašymus pakeisti įrašus pase. Aktyviausiai to siekia Vilniaus miesto gyventojai – Civilinės metrikacijos skyrius jau gavo 10 prašymų. Būtinas reikalavimas – turėti įrašą apie tautybę Registrų centre ir įrodyti, kad tokią pavardę turėjo tėvai, seneliai ar protėviai.

Su LRT radijo klausytojais gimtąja lenkų kalba bendraujanti žurnalistė Evelina Mokšecka laukia dienos, kai jos tautybė bus ne tik tapatybės dalis ar įrašas pase, bet matysis ir visuose oficialiuose dokumentuose.

„Aš per 38 metus negalėjau susidraugauti su ta Evelina per V lietuvišką ir Š, nes įsivaizduoju save su lenkišku vardu ir pavarde“, – sako LRT tautinių bendrijų grupės Evelina Mokšecka.

Sulietuvintą pavardę į originalią planuojanti keisti Evelina sako – didelei daliai Lietuvos lenkų tokia galimybė – vertybiškai svarbi.

„Mano močiutė, kuriai 84 m., planuoja pakeisti savo vardą ir pavardę. Ji sako, kad nori atsisveikinti su pasauliu būdama su tikra savo pavarde“, – nurodo E. Mokšecka.

Vilnietis Danielius Ilkevičius taip pat džiaugiasi, kad pagaliau nebereikės aplinkiniams aiškinti, kad tikra jo pavardė rašoma kitaip, negu dabar matyti dokumentuose. Vaikinas planuoja keistis pavardę, nors tai ir gali užtrukti.

„Savo asmens tapatybės dokumente neturiu būtent tautybės įrašo. Reiškia pirmiausia turiu pagrįsti kažkokiu būdu, jog esu lenkas. Bet tą padaryti man nebus sunku, kadangi mano tėvai turi tautybės įrašą“, – aiškina D. Ilkevičius.

Būtent deklaruota tautybė bei įrodymai, kad lenkiškai užrašytą pavardę turėjo tėvai, seneliai ar protėviai yra svarbiausias reikalavimas. Tokių įrodymų neturintieji, bet savo šaknis žinantys, gali kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, saugantį visus metrikų įrašus. Archyvo specialistė sako, išrašų paieškos trukmė priklauso nuo pateiktų duomenų tikslumo.

„Jeigu žmogus tikrai nurodė, kad, pavyzdžiui, Jonas gimė 1933 m. ir krikštytas Nemenčinės bažnyčioje – tai mes ten ir ieškom“, – aiškina Valstybės istorijos archyvo specialistė Neringa Češkevičiūtė.

Asmenvardžių rašyba originalo kalba leidžiama nuo gegužės 1-osios. Aktyviausiai to siekia Vilniaus gyventojai – metrikacijos skyrius jau gavo 10 prašymų.

„Tokių prašymų nagrinėjimas yra iki 2 mėn., nes prašymas yra pateikiamas gyventojų metrikacijos įstaigai, tada įstaiga nagrinėja, surašo išvada ir išvada pateikiama Teisingumo ministerijai patvirtinti“, – nurodo Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.

Pasikeisti pavardę į originalią kol kas galės ne visi lenkai. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė į asmens dokumentus rašyti diakritinius ženklus.