Lietuvos kariuomenės vadas Pentagone: JAV Lietuvai padės modernizuoti kariuomenę, bet laikas pasirengti – ribotas

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys Vašingtone susitiko su aukščiausiu Jungtinių Valstijų generolu ir svarbiausiu prezidento Joe Bideno kariniu patarėju Marku Milley. Lietuva gavo patikinimą dėl nuolatinio amerikiečių karių rengimo, Lietuvos karių apmokymo, bendrų pratybų ir pagalbos modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Vis dėlto amerikiečiai susiduria su iššūkiais: Ukrainai jau perdavė tiek savo kariuomenės ginkluotės, jog kai kurio tipo atsargos ima sekti.

Lietuvos kariuomenės vadą Pentagone priėmė pagal rangą aukščiausias amerikiečių generolas M. Milley. Lietuvai ­– tai dar vienas užtikrinimas dėl amerikiečių karių rotavimo šalyje be pertraukų ir pagalbos Lietuvos kariuomenę modernizuoti lenktyniaujant su laiku – kol Ukrainoje įklimpusi Rusija anksčiau ar vėliau, ko gero, atstatys prarastus dalinius ir ginkluotę.

„Mes turime panaudoti tą laiką, kada tikrai Rusija dar nėra atstačiusi savo pajėgumų ir turbūt yra praradusi kovinę galią šiame kare, bet laikas tikrai yra ribotas”, – LRT Vašingtone sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.

Po susitikimo Pentagone Lietuvos kariuomenės vadas LRT Vašingtone sakė, kad aptartas ne tik ginkluotės iš amerikiečių įsigijimas, bet ir Lietuvos karių rengimas, bendros pratybos, o vienas iš pagrindinių klausimų: JAV karių buvimas Lietuvoje. Amerikiečiai, pasak gen. ltn. V. Rupšio, parodė suprantantys, kad „jų buvimas Lietuvoje yra esminis atgrasymo ir pasirengimo gynybai faktorius”.

„Vienas svarbiausias generolo M. Milley išsakytas patikinimas yra, kad JAV kariai Lietuvoje bus dislokuojami nuolatos“, – trečiadienį kariuomenės išplatintame pranešime cituojamas V. Rupšys.

Jau anksčiau skelbta, kad Lietuva iš JAV už beveik pusę milijardo dolerių planuoja pirkti aštuonias salvinės ugnies raketų sistemas HIMARS: reikalingi leidimai Vašingtone gauti. Pasak gen. ltn. V. Rupšio, su amerikiečiais kalbama ir apie „prieštankines ginklų sistemas, kalbame apie oro erdvės stebėjimo sistemas”.

Amerikiečių ginkluotės gamintojų ribos

Vis dėlto amerikiečių ginkluotės industrija šiuo metu susiduria su tokia paklausa, kad užsakymus laiku išpildyti sunku. Tenka pildyti ir atstatyti ne tik sąjungininkų, bet ir savos, amerikiečių kariuomenės atsargas.

Kaip ir Lietuva, taip ir Jungtinės Valstijos ginkluotę Ukrainai siunčia iš savo kariuomenės atsargų. Iššūkis: išlaikyti ir savų karių aprūpinimą, ir paramos Ukrainai spartą.

Lietuvos kariuomenės vadas ir generolas M. Milley aptarė Ukrainai šiuo metu reikalingiausią paramą. „Pats reikšmingiausias dalykas yra amunicija”, – sako gen. ltn. V. Rupšys.

Vis dėlto LRT kalbintas į atsargą išėjęs amerikiečių pulkininkas, analitinio centro CSIS vyresnysis patarėjas Markas Cancianas sako: tam tikros amerikiečių atsargos, taip pat ir amunicijos, senka.

„Nors jos neišseko, vis dėlto tai reiškia, kad JAV ginkluotę toliau siųsti gali nebent imant ją iš savo kariuomenės dalinių”, – sako M. Cancianas.

Pasak jo, labiausiai senka 155 milimetrų NATO standarto artilerijos sviedinių atsargos. Amerikiečiai, pasak M. Canciano, jų Ukrainai perdavė jau virš 800 tūkstančių.

Pentagonas ieško išeičių

Tą pačią 155 mm artilerijos amuniciją amerikiečiai dabar planuoja pirkti iš Pietų Korėjos, kuri iki šiol atsisako Kyjivą remti ginklais. Iš Pietų Korėjos nupirktus artilerijos sviedinius Vašingtonas planuoja perduoti Ukrainai.

M. Cancianas šioje situacijoje įžvelgia ironiją: „Šiaurės Korėja siunčia artilerijos amuniciją Rusijai, o Pietų Korėja ją netiesiogiai siunčia Ukrainai. Taigi abi Korėjos kariauja su viena kita už aštuonių tūkstančių mylių”

Vien „Javelin“ prieštankinių ginklų ir jų raketų, pavasarį padėjusių atremti rusų puolimą, amerikiečiai Kyjivui persiuntė tiek, kad jų atsargoms atstatyti reikės dviejų metų.

Sprendimas, pasak M. Canciano, rastas toks: Pentagonas Kyjivui siunčia „Tow” prieštankinius pabūklus: jų netrūksta, bet jie sunkesni, mažesnis jų mobilumas.

Paklaustas, ar senkančios atsargos reiškia, kad amerikiečiai Kyjivui siųs mažiau ginkluotės, M. Cancianas atsako: nebūtinai. Vis dėlto tai gali reikšti, kaip prieštankinių pabūklų atveju, kad Pentagonui teks perduoti kiek mažiau efektyvią ginkluotę, kai iki šiol siųsta naujausia ir geriausia.

Tų pačių „Javelin“ prieštankinių pabūklų reikia ir Taivanui: analitikai prognozuoja, kad šį dešimtmetį Kinija gali mėginti jėga užimti šią salą. Amerikiečiai Taivanui vėluoja perduoti ginklų jau už beveik 20 milijardų JAV dolerių.

Tai dar viena paklausos, su kuria susiduria amerikiečių gamintojai, iliustracija. Užsakymai – nuo Lietuvos iki Taivano ir pačių Jungtinių Valstijų. Gamintojų pajėgumas ribotas ir dėl per pandemiją sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, lėtesnė šiuolaikinei ginkluotei reikalingų lustų gamyba.

Lietuva amerikiečių ginkluotę pirks per JAV vyriausybę, dauguma leidimų gauti, bet užsakymų gamyba ir tiekimas gali užtrukti kelis metus.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys sako: „industrija yra tokio pajėgumo, kokia ji dabar yra, todėl tie grafikai ko gero trupučiuką keisis”.