Lietuvoje daugėja laikinai gyvenančių Rusijos piliečių: leidimai dažniausiai suteikiami dėl šeimos sujungimo arba darbo

Lietuvos užsienio reikalų ministerija solidarizuodamasi su Ukraina ir jos žmonėmis, patiriančiais Rusijos karinę agresiją, jau prieš metus sustabdė vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Tačiau Migracijos departamentas pripažįsta, kad pastaruoju metu smarkiai padaugėjo Rusijos piliečių, kurie paprašė ir gavo leidimus gyventi Lietuvoje.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš Maskvos į Lietuvą atvykę vyras viešai nenori rodyti savo veido, nes sako, kad tai gali pakenkti Rusijoje likusiems artimiesiems. Jis mokosi lietuvių kalbos „Carito“ rengiamuose kursuose.

„Labai svarbu mokėti lietuvių kalbos, nes reikia integruotis, reikia turėti pagarbą šitoje šalyje“, – nurodo Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis.

Jis sako, kad turėjo Šengeno vizą, todėl atvykti, pasak jo, nebuvo sunku. O emigravęs teigia dėl politinių priežasčių.

„Pasirinkau Lietuvą natūraliai, čia jaučiuosi saugiausiai. Tai šalis, kuri supranta, kad dabartinė politika neleistina ir jau seniai įspėjo Europą bei pasaulį apie Rusijos režimo keliamus pavojus“, – aiškina vyras.

Lietuvių kalbos mokytojas sako, kad jo mokomi Rusijos piliečiai išsiskiria iš kitų užsieniečių.

„Tikrai noriai [mokosi], kaip čia pasakyti – klasės pirmūnai“, – tvirtina Lietuvių kalbos mokytojas Tomas Marcinkevičius.

„Tai yra žmonės, kurie tikrai planuoja savo ateitį čia, Lietuvoje, nes tie, kurie neaktualu, kuri turi planų išvykti į kitą šalį, jie tiesiog nesimoko“, – priduria „Carito“ užsieniečių integracijos programos vadovė Eglė Masevičiūtė.

Migracijos departamento duomenimis, 2022 metais, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, leidimo gyventi Lietuvoje paprašė dvigubai daugiau Rusijos piliečių nei 2021 metais – beveik 4 000. Padvigubėjo ir gavusiųjų leidimus skaičius – maždaug per keturis šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo beveik 1 000 Rusijos piliečių. Kai kurie leidimai išduoti šiemet, nors prašymas pateiktas pernai.

„Jeigu žiūrėtumėm apskritai, kiek Rusijos piliečių gyveno tais pačiais 2021 metais, tai jų buvo mažiau nei 13 000, o jau šių metų pradžioje buvo beveik 16 000. Tai matome, tas augimas nėra labai drastiškas, bet nuosekliai vykstantis“, – teigia Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Rusijos piliečių šalyje daugėja, nors Lietuvos užsienio reikalų ministerija dar pernai gegužę paskelbė stabdanti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, solidarizuojantis su Ukraina.

„Būdavo tokių variantų, kad gaudavo, pavyzdžiui, Italijos vizą, atvykdavo į Lietuvą ir tada jau kreipdavosi dėl leidimo gyventi išdavimo. Kadangi to apribojimo nebuvo, tai leidimą gyventi Lietuvoje buvo galima gauti“, – aiškina E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamento vadovė sako, kad dažniausiai nurodomas pagrindas, pagal kurį Rusijos piliečiai prašo leidimo gyventi Lietuvoje, – šeimos susijungimas arba darbas.

„Nemažai Rusijos piliečių dirba ir tuos paprastus darbus, kurie reikalingi pas mus – vairuotojai, statybininkai, bet ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai, IT srityje nagingi, darbštūs žmonės“, – sako E. Gudzinskaitė.

„Viena vertus, tai galbūt yra jau besitraukiantys nuo [Vladimiro] Putino režimo, kita vertus, tai aišku kažkokį savo asmeninį saugumą matantys žmonės, kurie, be jokios abejonės, gali kelti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui, nes per tokias diasporas Rusijos struktūros ir toliau gali dirbti“, – komentuoja Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Komiteto pirmininkas sako, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas, draudžiantis Rusijos piliečiams metus prašyti leidimo gyventi Lietuvoje, išskyrus tuos, dėl kurių tarpininkaus Užsienio reikalų ministerija, išspręs šias problemas.

„Aš puikiai suprantu, kad kažkokius ribojimus Lietuva priversta įvesti, turint omeny saugumo klausimus, ir tai, kiek gali būti imigrantų iš Rusijos – Lietuva nėra didžiausia šalis. Aš tikiuosi, optimalaus sprendimo – balanso tarp saugumo ir sveiko proto“, – dalijasi Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis.

Migracijos departamento vadovė sako, kad pernai 50 procentų daugiau Rusijos piliečių panoro įgyti Lietuvos pilietybę pagal lietuviškas šaknis.