Lietuvių kelionė į Charkivą: skaudžiai galėjęs pasibaigti eismo įvykis ir įspėjimai apie Rusijos karių taikiniais tampančius paramos vežėjus

Klaipėdiečio Aurimo Mockaus ir jo bendražygių kelionę į Ukrainą lydi netikėtumai ir pavojus. Humanitarinę pagalbą gabenančius lietuvius pirmadienį trumpam sustabdė tragiškai galėjusi pasibaigti avarija, tačiau bėdų išvengti pavyko, komanda jau pasiekė Kyjivą, iš ten trauks į karinių veiksmų vis dar drebinamą Charkivą. Šįkart A. Mockus su bendraminčiais į Ukrainą veža ne tik daugybę įvairiausių daiktų, bet ir keliolika namo grįžti nusprendusių ukrainiečių.

Kelyje patyrė avariją

Ši kelionė į Rusijos karo kamuojamą Ukrainą A. Mockui jau trečia. Šįkart klaipėdietis ir jo bendražygiai humanitarinę pagalbą gabena į Charkivą, bet prieš tai turi užsukti į Lvivą ir Kyjivą.

Kelionę pažymėjo ne tik įprasti smulkūs netikėtumai, bet ir skaudžiai galėjęs baigtis eismo įvykis – paryčiais A. Mockaus vairuojamas automobilis, skirtas Ukrainoje kovojantiems žmonėms, rėžėsi į pakelės medį. Per eismo įvykį niekas nenukentėjo, tačiau transporto priemonė buvo taip apgadinta, kad kelionės ja tęsti nebebuvo galima.

Klaipėdietis pasakojo, kad į šalikelę automobilis nuslydo A. Mockui bandant lenkti benzinvežį – automobilis ėmė slysti jo ratams užvažiavus ant kelkraštyje esančios žemės.

„Dar Nerijus šūktelėjo, kad atsargiai, bet aš jau pats supratau, kad automobilį tempia“, – pasakojo A. Mockus.

Šalikele važiavusi transporto priemonė vieną medį kliudė, o į kitą trenkėsi kaktomuša. Po įvykio buvo matyti, kad dėl susiklosčiusios situacijos A. Mockus krimtosi ir kaltino save.

Nuo Lvivo iki pat Charkivo lietuvius lydinti ukrainiečių komanda padėjo išspręsti automobilio patraukimo iš šalikelės klausimą.

„Tas žmogiškumas pašalino įtampą ir tas emocijas man nuo širdies. Sako: kaip bebūtų, ten – metalo gabalas, svarbu, kad jums nieko nenutiko. Automobilis buvo geras. Gaila, kai nuvažiuoji 1,5 tūkst. km ir taip apmaudžiai įvyksta tokia automobilio netektis. Galėjo daug liūdniau baigtis, jeigu būtų buvęs didesnis greitis“, – sakė A. Mockus. Jis tikisi, kad pavyks rasti kitą automobilį, kurį bus galima atiduoti ukrainiečiams.

Praėjus kelioms valandoms po incidento, A. Mockus juokavo, kad kaskart tikisi iššūkių.

„Kaip mes juokaujame, jeigu nieko nenutinka – jau blogas ženklas“, – prisiminęs, kad ir šįkart vos pradėjus kelionę dėl smulkaus automobilio gedimo pusvalandžiui teko stabtelėti pas Klaipėdos autobusų parko mechanikus, sakė pašnekovas.

Apie Charkive tykančius pavojus jau sulaukė karių įspėjimų

LRT.lt su A. Mockumi pavyko susisiekti pirmadienį priešpiet, kai visa komanda buvo ką tik pasiekusi Ukrainos sostinę. Vaizdai čia, lyginant su matytais per ankstesnę kelionę kovo pabaigoje, pastebimai pasikeitę.

„Įvažiuodamas į Kyjivą pastebiu, kad nėra tų galingų kamščių, kurie buvo. Praėjusį kartą čia sėdėjome tris valandas. Dabar važiuojame pro tas pačias vietas – tuščia. Nėra tokių automobilių kamščių, blokpostai tuštesni, bet jų yra, matyti, kad kariai saugo kai kuriuos postus, bet jų yra daug mažiau. Nebesijaučia tokio chaoso“, – pasakojo klaipėdietis.

Tiesa, Charkive, kuris ir yra pagrindinis šios ekspedicijos tikslas, ne taip ramu. Žemėlapiuose šis miestas vis dar žymimas raudona spalva, čia vyksta mūšiai ir karių susirėmimai, tad ir lietuvių komanda jau sulaukė tam tikrų įspėjimų ir nurodymų, kaip turėtų elgtis, kai pasieks Charkivą.

„Per daug dramos nepučiant, kiekvienas gali pasižiūrėti žemėlapyje, kur yra Charkivas. Jis dar yra raudonas, tai reiškia, kad ten reguliariai vyksta mūšiai. Kaip supratau, didesnę įtaką prieigose turi rusų kariuomenė, bet jis jau nėra visiškai atkirstas. Mums sakė, kad patekti įmanoma, bet jau gauname visokių signalų. Buvome sutikę Marių Skripkiūną (Ukrainoje kovojantį lietuvį – LRT.lt), teko trumpai su juo pakalbėti, tai jis sako: būkite atsargūs, ten gali nutikti visko. Ypač kai pamato, kad yra užsienietiški IP adresai, į tokius humanitarinius krovinius taikosi su labai dideliu malonumu. Matysime“, – dėstė A. Mockus.

Klaipėdiečiui yra tekę lankytis ne viename karštajame taške, tačiau vyras neslepia – situacija Ukrainoje yra išskirtinė.

„Teko iš vidaus stebėti konfliktą Kalnų Karabache. Buvau pakliuvęs į patį paliaubų laikotarpį, atrodo, aktyvios mūšių fazės buvo pasibaigusios, bet lankantis sostinėje girdėjosi pavieniai šūviai ir pan., gyventojų ten buvo labai mažai, gal koks 10 ar 15 proc. likusių. Ukrainoje, kai buvome paskutinį kartą, tai virš galvų net ir priešraketinė gynyba numušinėjo raketas, buvo girdėti, kaip artilerija dirba, pabūklai nuolat sprogdina apie 10–15 km nuo mūsų, kažkas kiemuose su automatais šaudydavosi, bet čia gyventojų daug daugiau“, – sakė A. Mockus. Jis akcentavo, kad nors karo veiksmai ir aštresni, nemažai gyventojų lieka savo namuose, ir pridūrė, kad niekam nelinkėtų patekti į tokią atmosferą, kokią Ukrainoje sukūrė fašistinė Rusija.

Pašnekovas neslėpė, kad ukrainiečiai tiesiog spinduliuoja pykčiu ir neapykanta okupantams. Anot A. Mockaus, nuo darželinukų iki kareivių – visi nekenčia rusų už tai, ką jie padarė su Ukraina ir šios šalies žmonėmis.

Į tėvynę parvežė 16 Lietuvoje buvusių ukrainiečių

Lietuvių komanda į Ukrainą gabena įvairių kariškiams ir civiliams reikalingų daiktų. A. Mockus pastebėjo, kad žmonės noriai aukoja lėšas „Vakarų istorijos fondui“. Tenka pristatyti už surenkamas lėšas nupirktus daiktus, todėl nebuvo galima apsiriboti viena ekspedicija.

„Susikomplektavę mes taip, kad galvojome, jog žmonės netilps. Šįkart žmonės labai aukojo – ir iš Norvegijos lietuviai, ir iš Amerikos lietuviai labai daug pinigų skiria, vaistų paramai. Visi pinigai išleisti tikslingai. Dabar tikrinau sąskaitą, matau, kad vėl priaukota pinigų, reikės galvoti, ką pirkti, kaip vežti. Greičiausiai, bus dar vienas važiavimas“, – sakė A. Mockus.

Į Ukrainą parama gabenama ne tik jau minėtu į incidentą patekusiu automobiliu, vyksta ir keleivinis autobusas, tad, pasiekus tikslą ir atidavus vežamą paramą, į mūsų šalį bus vežami nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Praėjusį kartą tilpo ne visi, norėję vykti į Lietuvą, tad šįkart nuspręsta vykti didesniu autobusu.

A. Mockus teigė, kad laisvų vietų autobuse dar yra, tad norintieji išvykti iš šalies gali skambinti Karoliui, jo telefono numeris +37067518981.

Tiesa, šįkart Ukrainoje liks ne tik atvežami daiktai – su A. Mockumi ir jo bendražygiais į nuo okupantų besiginančią šalį vyksta ir 16 karo pabėgėlių, kurį laiką buvusių Lietuvoje ir nusprendusių grįžti namo.