Lietuva yra sukaupusi apie pusę maisto rezervo, pasigendama didesnės pagalbos iš privataus sektoriaus

Žemės ūkio ministerija teigia, kad Lietuva yra sukaupusi maždaug pusę maisto rezervo, kuris būtų naudojamas kilus karui ar susiklosčius kitai sudėtingai situacijai. Kovą Seimas pakoregavo rezervo kaupimo tvarką ir dabar valstybei padėti kaupti rezervą gali ir verslas. Tačiau Vyriausybė kritikuojama, esą rezervo kaupimas gerokai vėluoja.

Karas Ukrainoje paspartino kaupimą

Ukrainą užpuolusi Rusija taikėsi ir tebesitaiko ne tik į Ukrainos gynėjus, ne tik į karinę techniką ar gyventojus, bet ir į kritinę infrastruktūrą. Taikiniais tampa ne tik kuro saugyklos, bet ir sandėliai. Taikomasi siekiant sunaikinti galimai ten laikomą ginkluotę, bet kartu pelenais virsta ir maisto atsargos. Tad kaupti maisto rezervą reikia apgalvotai, ne vienoje vietoje ir geriausia ten, kur ir raketų smūgiai sandėlių nenušluotų. Bet svarbiausia – rezervą reikia kaupti. Tokią išvadą pradėjus karui padarė ir Lietuva.

„Esame surinkę apie pusę, ką buvome suplanavę. Jau turime sutartis. Ir šiuo metu yra kaip tik nagrinėjama dar kita dalis. Bet kokiu atveju, liks, tikrai galime pripažinti, pora produktų, kurių nepakaks. Jų gamintojai nepateikė“, – sako Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė dr. Virginija Žoštautienė.

Iki karo Ukrainoje Lietuvos maisto rezervas buvo skurdus – realiai tik grūdai. Tačiau dabar valdžia susigriebė ir žada, kad per mėnesį reikalingas rezervas bus sukauptas. Buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Giedrius Surplys teigia, jog dar jam einant pareigas tuometė Vyriausybė siekdama sumažinti rezervui išlaikyti reikalingas išlaidas norėjo, kad prisidėtų ir verslas.

„Kuo labiau išplėstos bus mūsų saugomos vietos, tuo saugesni mes būsime. Lietuva yra maža teritorija, tai labai svarbu, kad mes turėtume galbūt kiekvienoje apskrityje, galbūt netgi kiekvienoje savivaldybėje galimybes skubiai aprūpinti žmones maistu. Mane nustebino Žemės ūkio ministerijos pranešimas, kad valstybė neturi tikslo užsigarantuoti aprūpinimą maistu, karo atveju, kiekvienam Lietuvos gyventojui“, – teigia Seimo narys G. Surplys.

Į pagalbą – privatus sektorius

Kovo pradžioje Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį valstybei kaupti rezervą kartu su verslu. Įmonės ir ūkininkai neatmeta galimybės įsitraukti į rezervo kaupimą, tačiau tikina – trūksta informacijos. Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika teigia, kad ūkininkai galėtų prisidėti ir saugotų tam tikrus produktus, tačiau nori turėti iš valstybės garantijų.

„Ūkininkai, žmonės, kurie saugo grūdus, jie sako, kad bet kuriuo atveju parduodant grūdus perpardavinėtojams ar tiems, kurie turi sandėlius, yra mokama už saugojimą kiekvieną mėnesį tam tikra pinigų suma. Iš esmės ūkininkus tenkintų tai, kad būtų tam tikra garantija, tarkim, tų metų vidutinė grūdų kaina“, – aiškina Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika.

Žemės ūkio ministerija pripažįsta – iš privataus sektoriaus tikėjosi didesnio aktyvumo.

„Atsiliepė privatus sektorius. Tačiau tikrai ne tokiomis apimtimis ir ne tokiais, sakykime, kiekiais, kokius ketintumėme rezervuoti“, – komentuoja dr. V. Žoštautienė.

Tačiau Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valstybei sudarant sutartis su verslu vis vien išlieka rizikų, jei kiltų karas Lietuvoje. Esą įstatyme buvo diegiami papildomi saugikliai.

„Užtikrinant sutartimis yra labai aiškios, objektyvios rizikos, kad jos karo metu gali būti neįgyvendintos, todėl labai svarbu, kad produktai būtų Lietuvoje, jie būtų atskirtose patalpose, produktų, karo atveju, įmonės negalėtų naudoti be Vyriausybės leidimo ir juos fiziškai galėtų patikrinti ir patikrintų ne rečiau kaip du kartus per metus“, – teigia M. Majauskas.

Rezervą sudaro maisto produktai, medicinos priemonės, susisiekimo srities atsargos, bet kur saugoma – laikoma paslaptyje.