Lietuva šiemet rengiasi priimti dvigubai daugiau pabėgėlių iš Ukrainos – įsigalioja nacionalinis reagavimo planas

Pradedamas įgyvendinti nacionalinis reagavimo į Ukrainos pabėgėlių situaciją planas, kuris leis Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms pritraukti daugiau lėšų, kurių reikia priimant ir integruojant pabėgėlius iš Ukrainos. Jų Lietuvoje registruota per 72 tūkst., o šiais metais prognozuojama, kad jų atvyks antra tiek – apie 150 tūkst.

Atvykę į Lietuvą ukrainiečiai registruotis gali tik viename Alytaus registracijos centre. Per savaitę atvykta apie 30 žmonių, daugiausia iš okupuotų teritorijų.

„Kai kure atvyksta nieko nežinodami, beje, daug kas atvyksta iš Lenkijos, pirmiausia ten papuola ir tada atvyksta iki mūsų. Tai dalis ukrainiečių iš karto čia ieško pagalbos, ir apgyvendinimo, ir galbūt kažkokio tai darbo“, – pasakoja Alytaus savivaldybės skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.

Tik čia atvykę ukrainiečiai gauna higienos reikmenų, maisto davinių. „Maisto banko“ atstovė Dovilė Kovalskytė sako, kad ir toliau siekia kiekvieną į Lietuvą atvykusį ukrainietį pasitikti skirdami maisto produktų bent kelioms dienoms. Jos teigimu, šiuo metu pastebima, kad regionuose ukrainiečiai nesulaukia tokios pagalbos, kaip didmiesčiuose.

„Mes norime suteikti pagalbą maistu regionuose atidarant labdaros valgyklas, kur jie galėtų bent kurį laiką vaikščiot ir gauti karštą maistą. <...> Panevėžys, Marijampolė, kažkur Šiaulių regione – tai būtų naujos labdaros valgyklos“, – teigia atstovė.

Raudonasis Kryžius teigia laukęs antros pabėgėlių bangos žiemą, tačiau prognozės nepasitvirtino. Nors atvykstančių ukrainiečių srautas sumažėjęs, tai nereiškia, kad pagalbos visai nebereikia.

„Kryptys, kuriose buvome numatę lėšų ir vis dar tikimės, tai yra laikinas apgyvendinimas žmonių, nes visi puikiai suvokiame, kad Lietuvoje apgyvendinimas didžiąja dalimi yra privačiuose namuose“, – tikina Raudonojo Kryžiaus atstovė Eglė Samuchovaitė.

Lėšų, pavyzdžiui, labdaros valgykloms ar apgyvendinimui Lietuva jau gali gauti artimiausiais mėnesiais. Ji, kartu su dešimčia šalių, yra įtraukta į Jungtinių Tautų (JT) regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą. Tai atveria galimybę surinkti beveik 17 mln. eurų pabėgėlių būtiniesiems poreikiams.

„Turime užtikrinti ,kad žmonės, kurie atvyksta į šalį, būtų prijungti prie bendruomenių, viešųjų tarnybų ir viešųjų paslaugų. Iš pradžių visi tikėjosi, kad karas baigsis labai greitai, bet dabar matome, kad prasidės kitas etapas, kai daugybė pabėgėlių turi skubių poreikių“, – aiškina JT pabėgėlių agentūros atstovas Henrikas Mygdalis Nordentoftas.

Lietuva iš Baltijos ir Šiaurės šalių yra priėmusi daugiausia Ukrainos karo pabėgėlių. Šiuo metu čia gyvena per 70 tūkst. ukrainiečių, Latvijoje ir Estijoje – po daugiau nei 40 tūkst.

„Plano tikslas papildyti valstybės pastangas reaguojant į Ukrainos pabėgėliams kylančius iššūkius ir sudaryti galimybę Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms gauti papildomą finansavimą iš tarptautinių donorų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

JT parengtame plane pabrėžiama, kad Lietuvai vienas didžiausių sunkumų buvo įtraukti ukrainiečių vaikus į bendrą švietimo sistemą. Teigiama, kad švietimo sistemai tenka prisitaikyti prie susidariusios situacijos itin greitai ir dideliu mastu.