Lietuva ketina ukrainiečiui atimti leidimą gyventi Lietuvoje – kaltinamas kolaboravimu su rusais

Kasdien į Lietuvą atvyksta po šimtą nuo karo bėgančių ukrainiečių – dalis jų ir iš okupuotų teritorijų. Tad dabar iššūkis valstybės institucijoms tikrinti, ar atvykusieji nebendradarbiavo su okupantais. Būtent dėl to Migracijos departamentas ketina panaikinti leidimą gyventi vienam ukrainiečiui. Tai pirmas toks atvejis. Politologai sako, kad dabar didesnė patikra būtina, tuo metu pabėgusieji iš okupuotų teritorijų sako, kad norint išgyventi, tenka prisitaikyti.

Po mėnesius trukusios Iziumo okupacijos, kai nebuvo, tiesa, ir iki šiol nėra, nei vandens nei elektros. Kai kurie ukrainiečiai perėjo į okupantų, rusų pusę. Bet ne viskas taip paprasta sako į Lietuvą iš okupuotų teritorijų atvykę ukrainiečiai.

„Laikaisi neutraliai, nes kitaip – niekaip. Negali nieko kalbėti – nei už, nei prieš. Negalima, nes tave gali sulaikyti, įmesti, kaip jie sako, į duobę“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja pabėgėlė iš Ukrainos Vitalina.

Tačiau ne visada tai įmanoma, nes esą žmonės neturi kitos išeities.

„Verslininkus verčia mokėti mokesčius Rusijai, Krymui, mokėti mokesčius į tą kasą, ne mums. Jei tu prekiauji, suteiki žmonėms darbą, tai neturi kitos išeities“, – aiškina ukrainietė.

Ji išgyvenimus okupacijoje vadina mėnesius trukusiu siaubu.

„Mano brolis... Tarnavo Ukrainos kariuomenėje ir jis žuvo, negalėjome su juo atsisveikinti... Nieko negalėjome padaryti“, – graudinasi moteris.

Vitalina prieš savaitę atvyko iš okupuoto miesto netoli Chersono - Naujosios Kachovkos. Bėgo per Rusiją, nes per Ukrainą, kaip ji teigia, „vieną automobilį praleidžia, o kitą – sušaudo“.

„Mano pažįstami stovėjo kolonoje. Pirmą automobilį sušaudė, jie suspėjo pabėgti per laukus“, – sako Vitalina.

Kasdien į Lietuvą dabar atvyksta per šimtą Ukrainiečių. Ir tarnybos sako, kad tikrina, ar visi bėga nuo karo. Valstybės saugumo departamentas sako, kad dėl ukrainiečių neigiamų išvadų dar nepateikė.

„Tiriami atskiri atvejai, kai nustatoma, kad Ukrainos pilietis vis dėlto remia Rusijos agresiją prieš Ukrainą ar vykdo kitas veiklas, nesuderinamas su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais“, – rašoma VSD atsakyme.

Išvaduotose teritorijose ukrainiečiai jau aiškinasi, kas bendradarbiavo su okupantais.

„Arba jie bandys bėgti, tik neaišku, ar Rusija įsileis juos į savo teritoriją, nors išdavė pasą, ar kolaborantai bus nuteisti pagal Ukrainos įstatymus“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tačiau ne visada paprasta juos nustatyti, nes žemo lygio kolaboravimas dažniausiai sunkiai pastebimas, o dėl to grėsmės kyla ne tik Ukrainai.

„Tarp tų, kurie bėga nuo karo, teroro apskritai, gali būti įsimaišę ir tokių, kurie gali kelti problemas Europos valstybėse“, – įsitikinęs LRT bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas.

Iš 65 tūkstančių Lietuvoje registruotų ukrainiečių pabėgėlių yra vienas atvejis, kai Migracijos departamentas rengia pirmą sprendimą, atimti leidimą gyventi šalyje, nes įtariama, kad asmuo bėgo ne nuo karo, o nuo teisingumo Ukrainoje.

„Pasakė, kad bėga nuo karo, o panašu, kad jie kolaboravo su okupacinėmis pajėgomis“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Tą nustatyti padėjo ir įrašai socialiniuose tinkluose ir neatitikimai prašant laikinos apsaugos. Politologas siūlo vieną iš tikrinimo būdų.

„Žmogui, kuris bėga nuo karo ir yra patriotas, jam jokios problemos nėra pasirašyti dokumentą apie Ukrainos valstybės teritorinį vientisumą“, – teigia A. Medalinskas.

Tik politologas pabrėžia, kad svarbiausia nekaltinti. Okupuotose teritorijose pasirinkimų nėra daug.