Lietuva ketina įsigyti lietuviškų žvalgybinių įrenginių, mokslininkai sako galintys ir pagaminti garsųjį „Bayraktar“

Krašto apsaugos ministerija nori įsigyti žvalgybinių bepiločių. Tačiau ne užsienietiškų, o pagamintų Lietuvoje. Pasak ministro, karo Ukrainoje tendencijos rodo, kad dronai ne tik padeda žvalgyti teritorijas ir planuoti veiksmus, bet ir yra tapę dideliais taikiniais, todėl norint užsitikrinti nuolatinį tiekimą ir nepermokėti, svarstoma kreiptis į Lietuvos gamintojus.

Lietuvos gamintojai jau siūlo produkcijos

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto mokslininkai jau ne vienus metus darbuojasi kurdami bepilotes skraidykles. Daugiausiai užsakymų – iš valstybės. Pareigūnai, kariai skraidyklėmis naudojasi net ir dabar. Bepiločiai naudojami žvalgybai, stebėjimams, pratybose, integruojamos kameros galinčios fiksuoti viską ir dieną, ir naktį. Vienas svarbiausių akcentų – atsparumas elektroninėms atakoms.

„Paprastai poreikis toks: pasižiūrėjo kažkur tai, ką daro amerikiečiai arba ką jie naudoja, ir sako, kad nori to paties. Tik pigiau. Gerokai pigiau, gerokai greičiau ir kad dar būtų vietoje pagaminta. O po to išeina taip, kad galima tuos poreikius, reikalavimus paderinti“, – aiškino Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas.

D. Bručas sako, gamintojai stebi, kaip klostosi karas, technologijos tobulinamos, tačiau skraidyklių nauda nekelia abejonių. Ir dabar kariai tiek vienoje, tiek kitoje pusėje koordinuoja atakas remdamiesi bepiločių surenkama informacija, kai kuriais atvejais – ir puola.

Daug, greitai ir pigiau nei užsienyje

Vienas „Azovo“ karių sako: su bepiločiais turi dirbti greitai, jie – nuolatiniai taikiniai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad, Lietuvai matant ukrainiečių patirtis kare, svarstoma įsigyti žvalgybai tinkamų, atsparių priešų elektroninėms atakoms bepiločių. Tačiau ministras atkreipia dėmesį – kare Ukrainoje dronai krenta vienas po kito, todėl jų reikės tikrai ne vieno norint sukaupti rezervą. Siekiant mažinti išlaidas ir užsitikrinti greitą tiekimą, ieškoma, kas Lietuvoje galėtų reikalavimus atitinkančias skraidykles gaminti.

„Įvairių siūlymų yra. Tai aš manau, kad reikės tiesiog ieškoti kas realiai dabar, dabartiniu laiku, galėtų pasiūlyti tokią gamybą technologiškai, sakyčiau, pažangią. Ne bet kokią, o skraidančio aparato, galinčio apsiginti nuo elektroninių kovos priemonių. Ir kas galėtų tai daryti Lietuvoje“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Lietuvoje galima pagaminti ir sėkmės kare Ukrainoje sulaukusį ir apdainuotą „Bayraktar“ bepiločio atitikmenį, sako D. Bručas. Tačiau viską galiausiai lemia ryžtas – ar valstybė atvers piniginę.

„Pasivyti kokybes prasme amerikiečius, ar kokį Izraelį – be šansų. Iš esmės neįmanoma, nes jie prie to dirba daug ilgiau, investuota ten žymiai daugiau. Tačiau daryti panašius daiktus, su panašiomis charakteristikomis, galbūt kažkiek prastesnėmis, už daug mažesnę kainą, ir gaminant visą tai vietoje, tai yra tikrai įmanoma“, – aiškino D. Bručas.

Lietuviškų žvalgybinių skraidyklių paieškos tik prasideda. Kol kas tyrinėjama rinka, galimybės, tačiau permainos neišvengiamos. Lietuvai teks kuo nors pakeisti ankščiau įsigytus šimtus kinų gamybos dronų, turinčių saugumo spragų.