Lenkijos, Latvijos ir Rumunijos prezidentus priėmęs Nausėda: po karo grįžti į įprastus santykius su Rusija būtų klaida

Ketvirtadienį Kaune susitikę Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai aptarė NATO rytinio flango stiprinimą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos prezidentas Egils Levits, Lenkijos prezidentas Andrzej Duda ir Rumunijos prezidentas Klaus Iohannis susitiko Vytauto Didžiojo universiteto organizuotame tarptautiniame simpoziume „Europos idėja“.

„Taikos projektas“ negali būti neutralus, bet ir neturi atsakyti karu

Paklaustas, ar ES vis dar yra „Taikos projektas“ ir, ar gali tokia likti, Rumunijos prezidentas K. Iohannisas pabrėžė, kad svarbu įsidėmėti, kad amžiais Europoje buvo siaubingi karai.

„Ir būtent čia politikai nutarė sukurti „Taikos projektą“ – Europos sąjungą. Kai ji atsirado, mes nebeturėjome konfliktų sąjungų, bet turėjome karų.(...) Ką daryti, kai esame „Taikos projekte“? Ar mes turėtume pareikšti neutralumą, sėdėti ir laukti pabaigos? Manau, kad ne. Manau, kad turime būti aktyvūs, bet neturėtume atsakyti karu“, – sakė K. Iohannisas.

Pasak jo, ES neturėtų „šauti atgal“ ir neturėtų priimti karo.

„Tad, ką daryti? Tai, ką daro ES: mes reaguojame į agresorių labai griežtomis sankcijomis ir rodome, kad negalima pulti nepriklausomos valstybės. Taip pat mes solidariai teikiame pagalbą Ukrainai ir ukrainiečiams“, – komentavo Rumunijos prezidentas.

Atsisakymo nuo rusiškų dujų nauda

Lenkijos prezidentas A. Duda teigė, kad ES susidūrė su daug krizių, kurios neatrodė, kad bus tokios sudėtingos. Jis užsiminė, kaip energetikos krizė, kurios priežastis – Rusijos karinė agresija Ukrainoje, sustiprino ES.

„Mes suprantame vienybės svarbą. Vieningas mąstymas sprendžiant energetikos krizę, visos priemonės, kurios reikalingos mūsų energetikos, transporto infrastruktūros, ekonomikos plėtrai yra svarbiausi mūsų saugumą užtikrinantys elementai“, – dėstė A. Duda.

Jis pateikė Lenkijos pavyzdį, kai šalis ėmė nusigręžti nuo rusiškų dujų ir kuo tai tapo dabar.

„Mes ėmėme plėtoti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, nes 20 metų atgal 75 proc. dujų buvo iš Rusijos. Ir po Rusijos šantažo prieš tiek pat metų, Lenkija ėmė galvoti apie naujus partnerius, tiekėjus, nes supratome, kad tai yra labai pavojinga situacija mūsų ateičiai. Dabar aš galiu pasakyti, kad mes turime pakankamai tiekėjų, kurie patenkintų mūsų poreikius ir galėtume tiekti dujas kaimynams, jei reikėtų padėti“, – komentavo Lenkijos prezidentas.

„Tai yra vienas iš svarbiausių privalumų, nes esame vieningi ES“, – pridūrė jis.

Būtų klaida grįžti į įprastus santykius su Rusija po karo

Lietuvos prezidentas G. Nausėda teigė, kad karas Ukrainoje jau keičia Europą.

„Aš galvojau, ar buvo įmanoma rasti algoritmus ir galimas priemones iki karo, kurie sustabdytų Vladimirą Putiną nuo karo? Turbūt taip, bet mes rinkomės kiek kitokį kelią.

Mes daug kartų skambinome Putinui, daug kas jį mėgino įtikinti, kad nepradėti karo. Manau, kad būta gerų kėslų sustabdyti V. Putiną skambinant jam, bet tikriausiai geriausiai būtų suveikęs atgrasymas, paremtas mūsų metodais“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, pripažįstant, kad nepavyko sustabdyti V. Putino, tenka išmokti kelias pamokas. Pirmiausia – dramatiškai pakito kolegų mąstymas. Pavyzdžiui, vos prasidėjus karui, Europos Vadovų Taryboje (EVT) visiems buvo aišku, kad reikia imtis veiksmų.

„Aš manau, kad mes buvome per lėti, galėjome užtikrinčiau priimti sankcijas ir imtis didesnių žingsnių. Supratau, kad palikome erdvės veiksmams, jei karas plistų, bet kol kas tai nedavė smūgio Rusijos ekonomikai, kuri, atrodo, vis dar veikia. Todėl mes kreipėmės į EK, kad įvertintų reguliariai situaciją ir žiūrėtų, kaip veikia sankcijos ir, reikalui esant, jas keisti, stiprinti“, – dėstė Lietuvos prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, būtų didelė klaida po karo sugrįžti į santykius su Rusija lyg niekur nieko, galvojant, kad šalis yra stabili partnerė.

„Mes neturėtume pamiršti šio karo ir jo pasekmių, kol nebus pasikeitęs Rusijos režimas. Tai yra kriminalinis režimas ir turėtų prisiimti visas atsakomybes už karą“, – pridūrė jis.

Jis darkart pabrėžė, kad Europoje turėtų būti atgrasymo priemonės, kad toks karas nepasikartotų.

Europos idėja nėra krizėje

Latvijos prezidentas E. Levitas pabrėžė, kad Europos identitetą sudaro trys elementai: politinės vertybės, kultūrinės šaknys bei geografija.

„Kai sienos yra atviros, tai karas Ukrainoje parodė, kad Ukraina irgi yra Europos šalis: ji yra demokratinė, kultūrinės šaknys yra europietiškos bei geografiškai yra žemyne. Duodami kandidatės į ES statusą parodė, kad Ukraina yra Europos dalis. Tai įmanoma pakeisti Europą ir mes ją keičiame“, – komentavo E. Levitas.

Matome, kad europiešitkos vertybės domina ir kitas šalis, pavyzdžiui, Sakartvelą“, – pridūrė jis.

Latvijos prezidento teigimu, karas Ukrainoje parodė, kaip išreiškiamos Europos vertybės.

„Tai reiškia, kad Europa kaip idėja yra stipri ir plečiasi. Mes esame skirtingose krizėse, bet Europos idėja nėra krizėje“, – teigė E. Levitas.

Briuselis ar Baltijos šalys?

Pasiteiravus apie mažų valstybių galią šiuolainiame pasaulyje, diskusijoje kalbėję prezidentai minėjo pavyzdžius, kai valstybės, paprastai nepriskiriamos prie pasaulio galingųjų, gali lemti pokyčius. Vienu iš pavyzdžių buvo nurodoma Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderystė siekiant ES palaikymo Ukrainai.

E. Levito teigimu, nuo didelių galių jėgos petekliaus saugo tarptautinė teisė, kuri numato, kad visos valstybės turi tas pačias teises, nors pripažino, kad ir ES egzistuoja valstybių nelygumai – kai kurios valstybės turi daugiau galios.

„Turime būti, sakyčiau, gudresni šiose tarptautinėse diskusijoje. [Karo metu] gravitacijos centras pasislinko link rytų, Lenkijos, Baltijos valstybių, nes mes į naują situaciją sureagavome greičiau. O kiti sekė mums iš paskos“, – sakė Latvijos prezidentas.

G. Nausėda atkreipė dėmesį į Rusijos retoriką, kuri, jo teigimu, klojo kelią pradėtam karui ir kelia nerimo Baltijos valstybėms. Jo teigimu, siekiant priešintis Rusijos propaganda reikia daugiau kalbėti apie istoriją ir Sovietų Sąjungos nusikaltimus. Pavyzdžiui, G. Nausėdos teigimu, daugiau žmonių Europoje galėtų žinoti apie Holodomorą – sovietinėje Ukrainoje tyčia sukeltą badą, kurį Ukraina siekia pripažinti genocidu.

„Rusija pradėjo nuo kalbų apie Ukrainos identitetą, skleidė juokelius apie ukraineičių kalbą, sakė, kad ši valstybė neturi šaknų, istorijos. O tik po to prasidėjo agresija“, – sakė jis.

G. Nausėdos teigimu, net jei problemą kelia tik kelios ES valstybės, tai nereiškia, kad ji netaps svarbiu darbotvarkės klausimu.

„Pavyzdžiui, ES kandidatės statuso suteikimas Ukrainai prasidėjo nuo kelių valstybių“, – pavyzdį paminėjo G. Nausėda.

A. Duda paminėjo, kad regiono valstybėms svarbus solidarumas su Vakarų valstybėmis.

„Tai yra vienintelis kelias mums likti laisviems ir nepriklausomiems, išlaikyti suverenumą. Šiandien tai suprantame daug geriau, nei bet kada“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.