Landsbergis interpeliaciją ruošiančiai opozicijai: nesuprantu, dėl ko

Užsienio reikalų ministras, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva yra teisės viršenybę gerbianti valstybė, tad turi vykdyti Europos Komisijos (EK) gaires dėl Kaliningrado tranzito.

Pasak G. Landsbergio, EK turi teisę aiškinti sankcijas kitoms valstybėms, skelbdama papildomas gaires. Tai, anot ministro, dėl sankcijų Rusijai, susijusių su tranzitu į Kaliningradą, ji ir padarė.

Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad EK išaiškinimus Lietuva turi vykdyti, nes yra teisės viršenybės principą gerbianti šalis, nesivadovaujanti vien tuo, kas jai patinka ar nepatinka.

„Mano vertinimu, jeigu mes esame teisės viršenybe besivadovaujanti valstybė, kuri pritaiko sankcijas, remdamasi teisiniais išaiškinimais, turi į juos atsižvelgti, kai išaiškinimai yra pakeičiami. Jeigu valstybė tai daro tik politiniu požiūriu, kitaip tariant, kaip man patinka arba nepatinka tai, kas yra parašyta Europos Komisijos, tai reikia suprasti, kad tai yra labai prastas precedentas tiek mūsų šaliai, kuri yra labai stipriai priklausanti nuo teisės viršenybės principo dėl to, kad mes savo principus giname lygiai taip pat, irgi teise, tiek ir kitoms valstybėms, kurios galbūt siektų nevykdyti vienų ar kitų sankcijų, jos lygiai taip pat, matydamos Lietuvos precedentą, politinį vertinimą, galėtų politiškai vertinti tai, kas joms nepatinka“, – penktadienį žurnalistams Seime dėstė G. Landsbergis.

„Lietuva turi vykdyti tai, kas yra teisiškai teisinga“, – pridūrė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad sankcijų vykdymas yra privalomas kiekvienas juridiniam ir fiziniam asmeniui, o sankcijų nevykdymas laikomas teisės aktų pažeidimu.

Antro išaiškinimo EK neprašė

Užsienio reikalų ministras, paklaustas, ar kalbėjo apie sankcijas Rusijai, susijusias ir su prekių tranzitu į Kaliningradą, su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais, tvirtino, kad ryšys su jais palaikomas nuolat.

„Nuolat palaikome ryšį. [...] Patikėkite manimi, sankcijos aptariamos kiekviename susitikime“, – akcentavo G. Landsbergis.

Ministras aiškino, kad ES įvedamų sankcijų aiškinimas yra EK, o ne ES narių atsakomybė. Jis pažymėjo, kad politinio sankcijų taikymo vertinimų norėtų išvengti.

„Jeigu mes pereiname į politinį sankcijų vertinimų lauką, [...] tuomet mes prisiimame nežinau, kokią atsakomybę ar kita sostinė prisiima nežinau, kokią atsakomybę aiškinti sankcijas taip, kaip jiems yra patogu. Supraskime, kokią Pandoros skrynią siūlote atidaryti. Toje skrynioje yra kiekviena valstybė, kuriai galbūt nepatinka įvestos sankcijos ar kokia jų nuostata. [...] Ne sostinių teisė po sankcijų įvedimo jas aiškinti“, – dėstė G. Landsbergis.

Paklaustas, kodėl pasikeitė EK išaiškinimas dėl Rusijos tranzito į Kaliningradą, G. Landsbergis pažymėjo, kad Lietuva papildomų išaiškinimų neprašė.

„Antrasis (EK – LRT.lt) išaiškinimas atėjo gerokai vėliau, mes dėl jo nesikreipėme. [...] Lietuva papildomų išaiškinimų neprašė“, – pabrėžė jis.

G. Landsbergis tvirtino, kad jo nuomonė nesikeičia – jis galvoja, kad pirmasis EK išaiškinimas dėl prekių tranzito į Rusiją buvo pakankamai aiškus, jo pakako. Tiesa, jis neslėpė, kad ir antrasis EK išaiškinimas jam atrodo teisiškai pagrįstas.

„Iš esmės yra įvedamas kvotų režimas, Rusijos Federacijai iš esmės yra suteikiamos kvotos, kiek ji gali tranzitu per Europos Sąjungos valstybes pervežti būtinųjų prekių“, – apie antrąjį EK išaiškinimą dėl Rusijos tranzito į Kaliningradą kalbėjo G. Landsbergis.

Jis priminė, kad iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios tranzitui į Kaliningradą nebuvo iš viso taikomos jokios sankcijos, o dabar jos yra pritaikytos, pasitelkus kvotas.

Nesupranta interpeliacijos esmės

Seimo opozicijos atstovai, vertindami situaciją dėl EK išaiškinimo dėl prekių tranzito į Kaliningradą, kalba apie G. Landsbergio atsakomybę bei užsimena apie interpeliaciją jam.

Pats G. Lanbdsergis tvirtina nesuprantantis interpeliacijos esmės. Anot jo, Vyriausybė visais būdais siekia prieš Ukrainą kariaujančios Rusijos suvaržymo ir tai opozicija, anot jo, turėtų suprasti.

„Geriausia būtų, kad opozicija įvardintų, dėl ko (svarsto interpeliacijos galimybę – LRT.lt). Skaičiau, varčiau, iš visos pusės iki kitos skaičiau, nuo pradžios iki galo ir atvirkščiai – nerandu dėl ko. Koks yra valstybės interesas šiame klausime? Man atrodo, kad čia yra esminis klausimas. Galiu paaiškinti, kaip šita Vyriausybė suvokia valstybės interesą, tai yra kaip suvaržymą Rusijos ir to mes siekiame visais būdais, kuriais galime – įvesdami sankcijas, konsultuodamiesi su komisija, įvesdami ribojimus, siūlydami ribojimus.

Bet lygiai taip pat antras mūsų siekis yra transatlantinės vienybės išlaikymas, nuo kurios priklauso mūsų saugumas“, – dėstė jis.

G. Landsbergis neslėpė, kad niekas iš opozicijos nepasiūlė, kaip kitaip siekti minėti tikslo.

„Jei opozicija galvoja, kad tas interesas yra kitoks, jis turėtų būti įgyvendinamas kitomis priemonėmis, tada tai turėtų būti pasakyta. Kol kas aš to negirdžiu“, – sakė ministras.

G. Landsbergis, paklaustas, ar atsakyts į opozicijus keliamus klausimus dėl tranzito į Kaliningradą, teigė, kad pats prieš kelias savaites, išgirdęs opozicijos abejones ir keliamus klausimus, pats pasisiūlė susitikti ir visa tai aptarti.

„Man apmaudu pripažinti, kad mano pasiūlymas didelio susidomėjimo nelaukė ir net išgirdau tokį komentarą, kad „su slapta informacija mes susipažinti nelabai turime noro“, – pasakojo jis.

Vis dėlto G. Landsbergis teigė ir toliau esantis pasiruošęs atsakyti į politikų klausimus.

EK naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams. Šis sprendimas Lietuvoje buvo sutiktas kritiškai. Ekspertai tikino, kad Maskva tai įvertins kaip silpnumo ženklą, kiti rėžė – tai yra diplomatinė Lietuvos valdžios kapituliacija.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui.