Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – Sausio 13-osios dalyvių prisiminimai: tai įkvėpė mus stovėti iki galo

Prieš 1 metus 66

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse daugelyje Lietuvos miestų vyko minėjimai, vakare liepsnojo atminimo laužai, o Seime surengta iškilminga rikiuotė. Sausio 13-osios sovietų agresiją patyrę gynėjai sako, kad karas Ukrainoje ir prisiminimai apie 1991-ųjų įvykius iš naujo verčia įvertinti pasiaukojimo ir kovos už laisvę kainą.

Metams bėgant, kasmet laisvės gynėjų vis mažiau. Tačiau kasmet jie renkasi prie Seimo vėl pajusti prieš daugiau nei tris dešimtmečius juos telkusią vienybę, kai nuo sovietų agresoriaus reikėjo ginti parlamentą. Ir ketvirtadienį jie – petys petin iškilmingoje rikiuotėje.

Laisvės gynėjas Stasys Ignatavičius sako – svarbiausia, kad tuomet visi vieni kitus palaikė, suprato laisvės kainą, nes tai buvo kova už šalies nepriklausomybę, kurią iškovojus reikia ginti ir branginti.

„Tai ir įkvėpė mus būti, stovėti iki galo. Ir aš matau, kad tas mūsų kelias pradėtas ir toliau tuo keliu žengia mūsų jaunimas. Džiaugiuosi... ir galbūt garbė man, kad aš čia buvau. Ir mano indėlis yra čia paliktas ginant parlamentą ir Lietuvos laisvę“, – teigia laisvės gynėjas S. Ignatavičius.

Tarp laisvės gynėjų – ir Lietuvoje gydomi Ukrainos kariai. Azovo pulko majoras Dmytro čia atvyko į reabilitaciją po karių mainų su Rusija. Jau kitą mėnesį sugrįš atgal.

„Tai yra mano asmeninis noras, nes Mariupolis – mano gimtasis miestas ir aš kariauju jau nuo 2014 m. <...> Puikiai žinau šalies istoriją – karas su Maskva tęsėsi ne vieną šimtmetį. <...> Mano pagrindinis noras, šiuo metu, sugrįžti į Mariupolį ir savo namo vietoje iškelti Ukrainos vėliavą. <...> Negalime pasiduoti vien dėl mūsų draugų, kurie žuvo šiame fronte. Taigi, dėl jų turime pabaigti visą šį reikalą iki pat galo“, – tikina Dmytro.

Laisvės gynėjas Gintas Vilkelis sako, kad per sausio įvykius tarp gynusių parlamentą taip pat buvo ukrainiečių, todėl šiandien reikia grąžinti skolą.

„Į Ukrainą išvykstu rytoj, jau devintą kartą. Dabar greičiausiai mes važiuosime į Charkivą, Iziumą. Ten teko būti, kai tik išvadavo. Ir galbūt į Bachmutą. Jeigu viskas gerai, pasieksime ir Bachmutą“, – sako G. Vilkelis.

Paklaustas, su kokia pagrindine misija į Ukrainą vyksta šį kartą, jis atsako: „Visą laiką vykstame su parama. Vežame kariams to, ko šiandieną labiausiai reikia“.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie televizijos bokšto, Seimo, LRT pastato suliepsnojo laužai, buvo pagerbti gyvybes paaukoję laisvės gynėjai.

Skaityti visą pranešimą