Kylant naujai grėsmei dėl hibridinių atakų prie Lietuvos išorės sienos, atsaku taps stebėjimo sistema

„Iki šių metų pabaigos planuojama visą pasienio su Baltarusija perimetrą padengti stebėjimo kameromis, taip įrengiant pažangiausią pasienio stebėjimo infrastruktūrą visos ES mastu“, – trečiadienį pristatytą informaciją apie neteisėtos migracijos padėtį Lietuvoje komentuoja vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Trečiadienį Seimo Europos reikalų komiteto posėdžio metu akcentuota, kad neteisėtos migracijos situacija Lietuvoje valdoma efektyviai. 2022 m. 1–3 ketv. stebėtas padidėjęs neteisėtai valstybės sieną kertančių ir Lietuvoje prieglobsčio prašančių migrantų skaičius, šiuo metu yra šiek tiek sumažėjęs, tikėtina, dėl šaltojo sezono pradžios, rašoma komiteto pranešime žiniasklaidai.

Pagal A. Abramavičių, vienu iš lemiamų veiksnių, skatinančių neteisėtą migraciją iš Baltarusijos, išlieka Baltarusijos režimo palankių sąlygų užsieniečiams nekliudomai kirsti valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą sudarymas: Baltarusijos pareigūnai ir toliau prisideda prie neteisėtos migracijos.

Viceministras pabrėžia, kad įtaką neteisėtai migracijai padarė ir Rusijos Federacijos pradėta vykdyti atvira karinė agresija prieš Ukrainą, taip pat ir savo piliečių dalinė mobilizacija, kuri paskatino dalį Rusijos ir Rusijos režimą palaikančios Baltarusijos piliečių palikti savo šalį ir pasirinkti neteisėtą atvykimą į Lietuvą, turint tikslą gauti prieglobstį.

„Nuo šių metų pradžios bandžiusių neteisėtai kirsti Lietuvos sieną skaičius siekia 10 267 ir jau viršija 2021 m. duomenis“, – pažymima pranešime.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas atkreipia dėmesį, kad išlieka neatmestina naujų hibridinių atakų ar kitų bet kokio pobūdžio provokacijų prieš Lietuvą tikimybė.

Vieni iš pagrindinių hibridinių atakų grėsmę keliančių veiksnių – tai Baltarusijos oro vežėjo „Belavia“ planai nuo šių metų gruodžio 1 d. atnaujinti skrydžius maršrutu Minskas – Dubajus ir spalio 1 d. Kaliningrado Chrabrovo oro uoste dvejiems metams įvestas atviros oro erdvės režimas, leisiantis išplėsti skrydžių iš regiono geografiją ir pritraukti naujų oro vežėjų.

„Vis dėlto, valstybės pasienio infrastruktūros modernizavimas – per rekordiškai trumpą laiką įrengtas 520 km ilgio fizinis barjeras ir įdiegtos sienos stebėjimo sistemos – reikšmingai prisidėjo prie valstybės sienos pažeidžiamumo sumažinimo“, – akcentuojama pranešime.

Pagalbos Ukrainai kontekste viceministras taip pat pažymi, kad nuo karo pradžios jau registruota daugiau nei 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų daugiau kaip 24 tūkst. yra nepilnamečiai. Šiuo metu laikinoji apsauga suteikta per 63,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių.

Pasak viceministro, Lietuva deda visas pastangas, kad būtų užtikrintas kuo geresnis Ukrainos pabėgėlių priėmimas ir atitinkamos gyvenimo sąlygos. Šiuo metu su Ukrainos kolegomis aktyviai dirbama ties dvišaliu susitarimu dėl vairuotojų pažymėjimų pripažinimo, kuris leistų abiejų šalių piliečiams keisti B kategorijos vairuotojų pažymėjimus be egzaminų laikymo.