Kubilius apie EK išaiškinimą dėl tranzito į Kaliningradą: galime spėti, kad mūsų laukia dar didesni pavojai

Europos Komisija trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams, o tokį žingsnį europarlamentaras Andrius Kubilius vadina itin pavojingu – Kremlius, pajutęs, jog gali spausti EK, tikėtina tikrai nesustos ir gali reikalauti tik dar daugiau lengvatų.

„Mes tą sakėme nuo pat pradžių, kad didžiausias pavojus yra ne tai, ar vešime per Lietuvą kažkokius pieno gaminius ar alkoholį, kurio Kaliningradui labai reikia, bet didžioji problema yra, kad Kremlius džiaugsis, jog pagąsdino Europos Komisiją ir ši išleido tokias nuostatas, kurios jau keičia pačios ES reglamentais patvirtintas taisykles, kuriose nebuvo numatyta tokių išimčių. Iš to galime spėti, kad mūsų laukia dar didesni pavojai, nes Kremlius pajutęs, kad savo spaudimu gali kažką pasiekti, paprastai tokį spaudimą tik didina. Todėl čia ir yra didysis pavojus, kad Kremlius gali pradėti greitai reikalauti, ką jau yra pasakęs ir Kaliningrado gubernatorius, visiškai laisvo koridoriaus tranzito. Tam turime būti pasiruošę“, – LRT RADIJUI komentavo A. Kubilius.

Politikas tikisi, kad ir Lietuvos politikai, prezidentas būtent tokią žinia „neša“ ES vadovams, o tai jau bus ir jų atsakomybė išvengti Kremliaus veiksmų, kurios tokios nuolaidos gali tik paskatinti.

Politikas neryžo spėti, ar Vakarų Europos šalys galėjo pasiduoti Kremliaus energetiniam spaudimui, tačiau ženklų, kad šis įrankis buvo naudojamas, pastarosiomis savaitėmis, anot A. Kubiliaus, buvo galima matyti.

„Sunku pasakyti, nesu dar perskaitęs tų nuostatų atidžiau, galime tik spėlioti. Yra įvairių problemų, Vokietijai trūksta dujų, kaip tik Kremlius pridarė „Nord Stream“ vamzdį, galbūt Vokietijai tai sukelia daug nerimo, gal vyksta derybos dėl to, bet šiuo atveju Lietuva neturi galimybių kažkaip įtakoti EK sprendimų, ji savarankiška institucija, gali tokias nuostatas skelbti, tik jos neturi prieštarauti ketvirtajam sankcijų paketui, kuris buvo patvirtintas dar kovo mėnesį ir kuriame buvo nusakytas visas reglamentas“, – situaciją apie tai, kodėl Europa galėjo pasiduoti Rusijos spaudimui analizavo A. Kubilius.

Ar Lietuva galėjo šiuo klausimu turėti griežtesnę poziciją ir išsakyti EK tvirtesnę bei prieštaraujančią poziciją, A. Kubilius sako, kad mūsų šalis dėjo visas pastangas, kad įrodytų ES institucijoms, koks pavojus gali slypėti už tai, jei Kremliaus režimui bus nusileista ir palengvintos vienos ar kitos sankcijų sąlygos.

„Lietuvos interesas yra vienas, kad EK ar kitos ES institucijos nepasiduotų Kremliaus šantažui. Kaip galima būtų apsaugoti jas nuo tokios klaidos, sunku pasakyti. Lietuva dėjo daug pastangų, kad įrodytų tokio žingsnio galimus pavojus ir čia atsakomybė tenka ES institucijoms pasirūpinti, kad tie galimi pavojai, jog Kremliaus toliau sieks nuolaidų ir šantažo Lietuvos ar ES institucijų, netaptų realybe“, – pastebi A. Kubilius.

Laurinavičius: tai yra diplomatinė Lietuvos valdžios kapituliacija

Apžvalgininkas Marius Laurinavičius primena, kad kai kurios šalys, šiuo atveju Vokietija, padarė spaudimą EK, kad pastaroji pakeistų jau buvusį reglamentą ir sugalvotų naują.

„Girdėjau, ką jūs sakėte apie amerikiečių neva spaudimą, aš šiek tiek abejočiau dėl to, nesakau, kad taip negali būti, bet šiek tiek abejočiau, nes grynai procedūriškai tai yra ES reikalas. Amerikiečiai galbūt galėjo konsultuojantis su partneriais, kas yra visiškai natūralu, Lietuvai sakyti, kad gal jūs neeskaluokite, galbūt tokia galėjo būti pozicija.

Bet mes prisiminkime visą procedūrą, tas reglamentas buvo, kaip teisingai minėjo ponas A. Kubilius, dabar jis yra keičiamas, tai tokį veiksmą gali atlikti tik EK, o kai kurios šalys, nebijokim įvardinti, šiuo atveju tai yra Vokietija, kuri ir viešai tą labai aiškiai komunikavo, tiesiog padarė spaudimą EK, kad pakeistų jau buvusį reglamentą ir sugalvotų naują“, – LRT RADIJUI sako M. Laurinavičius.

Apžvalgininko teigimu, šis atvejis galbūt nėra tokia rimta kapituliacija, kokia būna kare, bet tai vis tiek yra diplomatinė kapituliacija.

„Tai yra diplomatinė kapituliacija būtent Lietuvos valdžios. (...) Turime konstatuoti, kad Lietuvis valdžia priėmė kapituliacijos poziciją. (...) Na, ir, aišku, reikėtų įvardinti Landsbergio atostogas šiame kontekste. Aš tikrai niekados to nekomentavau, nes nesvarbu, ar vienas, ar kitas žmogus, ministras turi teisę atostogauti, bet tas išėjimas atostogų ir dabartinis rezultatas dėl tranzito rodo, kad ponas Landsbergi buvo su tuo susitaikęs“, – primena jis.

M. Laurinavičiaus manymu, šiuo atveju nėra vienos institucijos ar vieno asmens, turinčio prisiimti atsakomybę dėl situacijos, visa Lietuvos valdžia turi prisiimti atsakomybę.

„Be Lietuvos sutikimo šis sprendimas negalėjo būti priimtas. Techniškai galėjo, o politiškai – ne“, – atsako jis.