KT vertins, ar teisėjų atlyginimų reglamentavimas nepažeidžia jų nepriklausomumo

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti prašymus ištirti, ar esamas teisėjų atlyginimų reglamentavimas nepažeidžia jų nepriklausomumo.

Kaip trečiadienį pranešė Konstitucinis Teismas, bus vertinama, ar pagrindiniam valstybės įstatymui neprieštarauja teisėjų apmokėjimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama neatsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus ar ekonominius rodiklius.

Prašymą pateikė Regionų apygardos administracinis teismas, sustabdęs dvi bylas dėl turtinės žalos, kurią teisėjai sieja su 2019–2022 metais negauta teisėjo atlyginimo, skaičiuojamo pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, dalimi.

Kaip yra skelbęs šis teismas, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo numatytas netinkamas teisėjų atlyginimo skaičiavimo teisinis reguliavimas sudaro valdžios institucijoms, tokioms kaip Seimas ar Vyriausybė, sąlygas nevaržomai, savo nuožiūra ir be jokio teisėto pagrindo nustatyti ir tvirtinti teisėjų atlyginimo skaičiavimo pagrindinių svertų dydžius – bazinio atlyginimo dydį ir koeficientą.

Tai, pareiškėjo vertinimu, pažeidžia teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą, šis „turi būti teisinėmis priemonėmis apsaugotas nuo įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios galimo išorinio poveikio ir įtakos“, o tai apima ir materialinį nepriklausomumą.

Kaip skelbia KT, pareiškėjo manymu, teisėjų atlyginimo apskaičiavimas turi būti susietas su konkrečiu santykiniu dydžiu, skaičiuotinu nuo valstybėje objektyviai nustatyto tam tikro ekonominio rodiklio, pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio, nes priešingu atveju sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai teisėjų atlyginimai proporcingai nedidinami tokiu mastu, kaip didėja atitinkami rodikliai.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2013 metų, kai šalyje buvo sparčiai keliamas minimalus bei didėjo vidutinis atlyginimas, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad tokia situacija, jo manymu, yra nesuderinama su teisėjo profesijos orumu ir teisėjui tenkančia atsakomybe.

KT konstatavo, kad teismo prašymai yra pagrįsti teisiniais argumentais, ir priėmė juos nagrinėti.