Konservatorių idėjai dėl neliečiamybės naikinimo – ir partnerių, ir oponentų kritika: „Neišmano teisės ir neįsivaizduoja, kam ji reikalinga“

Netylant skandalui, į kurį įsisuko dabar jau buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševčius, jį į parlamentą atvedę konservatoriai pasiūlė diskutuoti apie politikų teisinės neliečiamybės naikinimą. Visgi ne visas Seimo frakcijas tokia idėja vilioja, o kai kurie nevyniodami į vatą sako – tokiu siūlymu konservatoriai bando dangstyti savo bėdas.

Savaitės pradžioje Lietuvą supurtė netikėta žinia – su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) į Seimą patekęs K. Bartoševičius figuruoja prokurorų tyrime dėl mažamečių ir nepilnamečių prievartavimo. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė dėl to paprašė naikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę.

Tiesa, naikinti K. Bartoševičiaus teisinio imuniteto Seimui neprireiks, nes dar prieš pasirodant prokuratūros pranešimui apie vykdomą tyrimą, Seimo narys paskelbė mandato atsisakantis savo noru „dėl asmeninių priežasčių“. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vėliau patikslino, kad K. Bartoševičiaus prašymas naikinti mandatą gautas penktadienį 20 val. vakaro.

Nors K. Bartoševičius nėra ir nebuvo konservatorių partijos nariu, ketvirtadienį posėdžiavęs TS-LKD prezidiumas paviešino savo poziciją. Joje, be kita ko, Seimui siūloma imtis diskusijos dėl parlamentarų teisinės neliečiamybės naikinimo.

„Siūlome TS-LKD frakcijai Seime inicijuoti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto panaikinimo. <...> Tikiu, kad ir koalicijos partneriai palankiai žiūrėtų“, – partijos prezidiumo poziciją įgarsino konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Seimo narių teisinė neliečiamybė numatyta Konstitucijoje, tad tam, kad teisinės neliečiamybės nuostata būtų panaikinta arba pakeista, reikalingas dviejų trečdalių Seimo narių pritarimas.

Tačiau sprendžiant iš atsakymų, kuriuos iš Seimo frakcijų atstovų išgirdo portalas LRT.lt, panašu, kad reikiamo palaikymo naikinti parlamentarų teisinę neliečiamybę tokia idėja nesulauktų.

Partnerių palaikymo nesulauktų

Nors partijos prezidiumo pristatęs G. Landsbergis svarstė, kad koalicijos partneriai palankiai žiūrėtų į siūlymą naikinti teisinę neliečiamybę, visgi aiškėja, kad situacija gali būti kiek kitokia. Nei kalbintas Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, nei Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius nepalaikytų visiško teisinės neliečiamybės naikinimo.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Ši nuostata taikoma visoms Baudžiamajame kodekse numatytoms veikoms.

Liberalas E. Gentvilas sakė manantis, jog būtų galima numatyti, kad neliečiamybė taikoma tik su Seimo nario politine veikla susijusiems atvejams.

„Aš palaikyčiau mintį, kad negali būti atiminėjamas imunitetas už pasisakymus Seime, už savo, kaip Seimo nario, veiklą, nes taip galėtų politiniai oponentai pasinaudoti, kad „va, mums nepatinka šitas dalykas ar politikas ir mes pradedame visokius baudžiamuosius veiksmus dėl įžeidaus elgesio ir t.t.“

Bet kai yra kriminaliniai nusikaltimai, pagal BK kitus straipsnius, čia imunitetas tikrai nereikalingas, nes tada tikrai gali kas nors dangstytis, kaip, pavyzdžiui, Petras Gražulis, kai kelerius metus nebuvo leista jį atiduoti prokurorams. Tai buvo leista tik šioje kadencijoje ir paaiškėjo, bent kol kas teismuose matome, kas jis yra padaręs baudžiamąjį nusikaltimą“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Portalas LRT.lt primena, kad Generalinė prokuratūra praėjusioje Seimo kadencijoje kreipėsi į parlamentą su prašymu naikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę dėl jo vaidmens vadinamojoje „Judex“ byloje. Seimas tuomet prašymą atmetė. Dar kartą šis prašymas buvo teiktas jau šioje Seimo kadencijoje ir buvo patenkintas.

„Jeigu partrenkiau gatvėje žmogų ar kyšį ėmiau ir pan., imuniteto atiminėti nereikėtų, teisėsauga galėtų iš karto imtis veiksmų. O jei jau yra politinės veiklos dalykai, tada įsijungia imunitetas, teisėsauga negalėtų pradėti veiksmų, turėtų laukti Seimo sutikimo“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Norint įgyvendinti tokią idėją, kaip sakė E. Gentvilas, nereikėtų keisti Konstitucijos, užtektų pokyčių Seimo statute.

Visai kitokios pozicijos laikosi Laisvės frakcijos narys T. V. Raskevičius. Jis teigė, kad su frakcija šio klausimo dar neaptarė, tačiau pats idėjos naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę nepalaikytų.

„Labai kritiškai vertinu pasiūlymus ir iniciatyvas, kurie teisėkūros srityje yra siūlomi reaguojant į ad hoc atvejus, o ypač kai kalbama apie Konstitucijoje įtvirtintus principus. Todėl aš tokį pasiūlymą vertinčiau kritiškai ir nelabai suprantu, kokią pridėtinę vertę jis kuria. Mano tokie pasiūlymai skamba kaip per platūs užmojai“, – tvirtino T. V. Raskevičius.

Anot jo, pateikus kaltinimus Seimo nariui, jis pats turėtų priimti atsakomybę ir netrukdyti teisiniams procesams, kitaip tariant, savo noru atsisakyti apsaugos nuo baudžiamojo proceso veiksmų. Be to, pasak Laisvės frakcijos nario, reikia kalbėti apie viso Seimo, kaip institucijos, politinę atsakomybę.

„Matome atvejį dėl neliečiamybės, netrukus turėsime atvejį, kai Seimo narį bus siūloma apkaltos būdu šalinti iš Seimo už Konstitucijos pažeidimus. Tai yra Seimo, kaip politinės institucijos, prestižo klausimas ir Seimo nariai kolektyviai yra už tai atsakingi“, – komentavo T. V. Raskevičius.

Visišką naikinimą palaiko tik socialdemokratai

Aiškėja, kad vieninteliai opoziciniai socialdemokratai palaikytų idėją visiškai atsisakyti Seimo narių teisinės neliečiamybės. Jų atstovas Gintautas Paluckas portalui LRT.lt teigė, kad tokia nuostata buvo reikalinga nepriklausomybės pradžioje, o dabar ji nebėra aktuali.

„Manau, kad palaikytume, nes teisinės neliečiamybės instrumentas arba politinės veiklos apsaugos nuo politiškai inspiruoto teisėsaugos institucijų persekiojimo buvo aktualesnis nepriklausomybės atkūrimo aušroje.

Tuo metu buvo kuriamos ir perkuriamos institucijos, galbūt buvo abejonių dėl vieno ar kito asmens ar asmenų grupės lojalumo valstybei. Todėl Konstitucijoje buvo atsiradusi šita nuostata“, – sakė G. Paluckas.

Pasak jo, praktika, kai parlamento nariai apsaugoti teisinės neliečiamybės, taikomi ir kitose šalyse, tačiau ir ten akcentuojama, kad ji reikalinga tam, jog politikai nebūtų persekiojami dėl politinės veiklos.

„Bet šiandien situacija yra gerokai pakitusi. Esame demokratinė valstybė, man atrodo, kad grėsmės demokratijai tikrai nėra. Todėl ta vadinama absoliuti neliečiamybė dėl paprastų, elementarių tyrimų, kai turi prokurorai ateiti į Seimą ir prašyti leisti tą neliečiamybę atimti, manau, yra truputį atgyvena“, – komentavo socialdemokratas.

Diskusijoms būtų pasiryžę ir Lietuvos regionų partijos nariai, tačiau, kaip sakė partijos vadovas, šiuo metu negalima nei visiškai pritarti, nei visiškai prieštarauti neliečiamybės naikinimui.

„Girdėjau, kad toks pasiūlymas gali būti, bet jo dar nėra. Tai reikalauja gilios diskusijos. Nes, viena vertus, lyg ir paprasčiau būtų, kad nereikėtų eiti prokurorams į Seimą, bet iš kitos pusės, gali būti įvairūs susidorojimai. Reikėtų išgirsti kitą pusę. Vienareikšmiško atsakymo neturiu“, – portalui LRT.lt sakė Lietuvos regionų partijos atstovas Seime Jonas Pinskus.

Įžvelgia dangstymąsi

Tačiau dauguma Seimo opozicinių frakcijų idėjos naikinti teisinę neliečiamybę neskubėtų palaikyti. Be to, jų atstovai portalui LRT.lt teigė manantis, kad kalbėdami apie poreikį naikinti Seimo narių teisinį imunitetą, konservatoriai bando pridengti jų gretose kilusį skandalą.

„Siūlyčiau diskutuoti ne apie teisinės neliečiamybės naikinimo, o apie tai, kas nutekino ponui Bartoševičiui informacija apie tai, kad generalinė prokurorė ateina į Seimą prašyti jo neliečiamybės naikinimo“, – kalbėjo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Portalas LRT.lt primena, kad svarstymai apie tai, jog K. Bartoševičius galėjo būti iš anksto informuotas apie prokuratūros atliekamą tyrimą ir dėl to atsisakė mandato, pasigirdo trečiadienį. Konservatoriai bet kokias kalbas apie tai, kad K. Bartoševičių informavo partijos kolegos, kategoriškai neigia.

Kad siūlydami diskutuoti apie teisinės neliečiamybės naikinimą konservatoriai siekia nukreipti dėmesį nuo kilusio skandalo, svarstė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga.

„Labai įdomus pasiūlymas, nežinau, kodėl jiems tokia mintis atėjo į galvą. Kaži, ar čia nėra bandymas, mintis nukreipti temą nuo tos problemos, kuri juos ištiko. Kai tik prasidėjo ši istorija, sakiau, kad jie bandys rasti kažkokį kitą dalyką, į kurį bandys nukreipti dėmesį. Idealiu atveju, sukurs kokį skandalą ar pan. Panašu, kad čia kažkas tokio ir yra“, – svarstė A. Veryga.

Pasak „valstiečio“, politikams taikoma teisinė neliečiamybė dažnai yra mistifikuojama ir perdedama. Kaip sakė A. Veryga, iškilus tokiems klausimams, kai Seimo narį reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn, dažniausiai Seimas tą neliečiamybę panaikina.

„O pati neliečiamybė yra sukurta, kad nebūtų politinio persekiojimo, kad nebūtų baimės, susidorojimo su žmonėmis, kurie balsuoja, priima sunkius sprendimus ir pan. <...> Mes turime suprasti, kodėl ji yra atsiradusi. Tai nereiškia, kad Seimo nariai yra apskritai neliečiami. Jie net labiau nei liečiami nei likę visuomenės nariai.

Tas neliečiamumas yra išpūstas ir svarbu, kad apie jį diskutuojant neatsirastų prielaidų politiniams susidorojimams ir persekiojimams, kad išrinktas parlamentars nebijotų balsuoti, nebijotų, kad su juo kažkas susidoros, nebijotų, kad įvyks kažkas tokio, kas vyksta nedemokratinėse valstybėse“, – komentavo LVŽS atstovas.

Neliečiamybė suteikia visuomenei teisę žinoti

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis portalui LRT.lt taip pat sakė manantis, kad į viešumą keldami Seimo narių teisinės neliečiamybės idėją, konservatoriai bando nukreipti dėmesį nuo jų partiją purtančio skandalo.

„Taip gali kalbėti žmonės, kurie nėra susipažinę su teise, su konstitucine teise ir neįsivaizduoja, kam reikalinga neliečiamybė. Pabrėžiu, kad kalbame ne tik apie Seimo narius, bet ir apie prezidentą, apie ministrą pirmininką, Vyriausybės narius, teisėjus.

Teisinė neliečiamybė reikalinga tam, kad nebūtų daromas teisėsaugos institucijų arba per teisėsaugos institucijas atitinkamų politinių jėgų poveikis politiniams procesams, kad nebūtų galima daryti įtakos arba šantažuoti politiko, teisėjo, prezidento“, – aiškino S. Skvernelis.

Pasak jo, teisinės neliečiamybės institutas veikia visose demokratinėse valstybėse, kaip yra ir aiškus mechanizmas, kada toji neliečiamybė gali būti naikinama. Jis kalbėjo, kad nėra didelių problemų panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę, jei įtariama, kad jis padarė kriminalinį nusikaltimą ir aišku, kad tai nėra persekiojimas dėl politinės veiklos.

„Aišku, kalbant apie atskirus asmenis, kiekviena situacija yra individuali. Kalbant apie neliečiamybės nepanaikinimą P. Gražuliui, tai greičiausiai neįtikino, kad tos veikos [kurias įvardino prokurorai] buvo padarytos ir kelia grėsmę“, – sakė parlamentaras.

S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad teisinės neliečiamybės egzistavimas saugo demokratiją ir, be to, visuomenei suteikia teisę sužinoti apie Seimo nariui reiškiamus įtarimus.

„Visi veiksmai iš valdančiųjų buvo galimai daromi, kad tas žmogus būtų jau atsisakęs Seimo nario mandato, būtų privačiu asmeniu ir apie tą ikiteisminį tyrimą ar atitinkamus veiksmus niekas nesužinotų.

Šiuo atveju tas institutas išgelbėjo visuomenės teisę žinoti, kad politikas įtariamas rimtu ir sunkiu rezonansiniu nusikaltimu. Pabrėšiu, kad įtariamas, tai dar nereiškia, kad kaltas. Jeigu neliečiamybės nebūtų, viskas būtų užglaistyta. Toks tikslas galimai ir buvo – gavus nutekintą informaciją iš teisėsaugos ją nusiųsti į Čilę savo bičiuliui, kad jis padarytų žingsnius, kurie padėtų išvengti viešumo“, – portalui LRT.lt kalbėjo S. Skvernelis.

Žalimas: nereikia kurti luominės visuomenės

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas mano, kad Lietuvoje būtų galima panaikinti teisinę parlamentarų neliečiamybę, nes maža tikimybė, kad su jais būtų susidorota dėl politinės veiklos.

Jis komentavo, kad parlamentarų teisinės neliečiamybės statusas yra įprastas daugeliui šalių. Teisinis imunitetas pradėtas suteikti nuo laikų, kada atsirado parlamentai, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ minėjo D. Žalimas.

„Teisinė neliečiamybė buvo suprasta kaip būtina parlamentarui, kad šis būtų nepriklausomas nuo vykdomosios valdžios. Tais laikais, kai nebuvo stiprių teisinės valstybės pagrindų, nepriklausomų teismų ir teisėsaugos, būdavo visiškai reali grėsmė, kad su parlamentaru gali būti susidorota, pradedant baudžiamąjį persekiojimą. <...> Imuniteto prasmė paprasta – jeigu parlamentas (išskyrus tuos atvejus, kai aptinkamas nusikaltimo vietoje) įtariamas nusikaltimo padarymu, tam, kad būtų patrauktas atsakomybėn <...> ir būtų skiriama bausmė, reikia parlamento sutikimo“, – paaiškino jis.

Užsienio valstybėse pastaruoju metu svarstomos rekomendacijos parlamentarų teisinį imunitetą siaurinti arba jo iš viso atsisakyti, pažymėjo pašnekovas.

„Kad Lietuvoje apie tai pradedama diskutuoti, pakankamai normalu. Tačiau reikia turėti omenyje, kad Lietuva būtų viena iš nedaugelio valstybių, kurioje nebūtų tokio imuniteto. <...> Žvelgiant racionaliai, nėra didelio poreikio tokį imunitetą turėti, jeigu teisėsauga racionaliai dirba – nepriklausomai, nevienašališkai ir objektyviai pradeda tyrimus ir tiria bylas.“, – minėjo D. Žalimas.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai teisiniu imunitetu piktnaudžiaujama, siekiant išvengti arba atidėti patraukimą atsakomybėn.

„Turime Seimo narį Petrą Gražulį. Parlamentas tik iš antro karto sutiko, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. <...> Matant tai, logiška, kad nereikia kurti luominės visuomenės. Nėra didelio pagrindo ypatingai išskirti parlamento narių, nes tikrai mažai tikėtina, kad mūsų teisėsauga bus panaudota susidorojimui už politinę veiklą“, – apibendrino D. Žalimas.

Norint Lietuvoje panaikinti teisinę Seimo narių neliečiamybę, reikėtų priimti Konstitucijos pataisą.