Kodėl biologijos egzamino šimtukų derlius šiemet menkas ir kodėl abiturientai dažnai sakė: „tikėjausi aukštesnių rezultatų“?

Iš biologijos egzamino gauta tik 20 šimtukų visoje Lietuvoje ir surinktas mažiausias taškų vidurkis egzamino istorijoje nuo naujos programos paskelbimo 2011 m. Taip pat šį egzaminą išlaikė mažiausiai mokinių per pastaruosius 5 metus. 100 balų iš egzamino galima surinkti padarius net 7 klaidas, tačiau mažiau nei 7 klaidas padarė tik 20 abiturientų visoje Lietuvoje, o aukščiausią pasiekimų lygį pasiekė 432 abiturientai.

Apžvelgus vertinimo instrukciją susidaro įspūdis, jog šio egzamino metu buvo svarbiau atkartoti (atspėti) instrukcijoje parašytą mintį, o ne pateikti teisingą argumentą. Užduotys, kaip ir kasmet, neskatino kūrybiškumo, o gebėjimus tikrinantys klausimai dažniau buvo išmoktos (iškaltos) teorijos atkartojimas.

Vertinimo instrukcija baudė kitaip mąstančius (pvz., pateikiamos alternatyvios atsakymo idėjos) ar giliau mąstančius mokinius. Dėl šios priežasties šiemet viena dažniausių abiturientų frazių: „tikėjausi aukštesnių rezultatų“.

Šimtukų (ar aukščiausią pasiekimų lygį pasiekusių mokinių skaičius) skaičius dažnai priklauso nuo to, ar atsakymuose pateikiama daug šabloniškų sąsąjų ir kas egzamino laikymo metais yra svarbiau – tiksliai atkartoti instrukcijoje parašytą mintį ar pateikti teisingą argumentą. Šių metų rezultatus galėjo nulemti didesnis daugiataškių klausimų kiekis. Būtent šių klausimų vertinimas yra sudėtingiausias, nes mokinys turi tiksliai pateikti 2 ar 3 vertinimo instrukcijoje pateiktas mintis.

Ar užduotys buvo sunkios ir kokios priežastys, nulėmusios mažą šimtukų skaičių?

Per pastaruosius 5 metus biologijos egzamine pateikiama vidutiniškai 2900 žodžių. Šių metų egzamine pateikti net 3392 žodžiai. Vadinasi, šiais metais mokiniai užtruko ilgiau skaitydami užduočių sąlygas. Dėl ilgų užduoties sąlygų savo energiją mokiniai išnaudojo ne geriausio atsakymo suformulavimui, o bandymui suvokti užduočių sąlygas. Taip pat šis egzaminas dažniau skatino spėlioti, kokio atsakymo bus tikimąsi, todėl daugelio mokinių sėkmė priklausė tik nuo vertinimo instrukcijos išsamumo.

Kai kurios užduočių formuluotės ne tik išskirtinai ilgos, bet ir painios. 5 klausimuose užduočių sąlygos buvo tokios abstrakčios, kad užduočių rengėjai bandė jas patikslinti su žodžių santrumpa „t.y“. Vadinasi, pusę sąlygos sudaro abstrakcijos, kurias užduočių rengėjai privalėjo tikslinti. Dalies testo klausimų formuluotės yra ilgesnės už daugelio buvusių egzaminų III dalies klausimus.

Testinėje dalyje net 7 iš 20 klausimų buvo prašoma pažymėti teisingą teiginį. Vadinasi, net 35 proc. testo klausimų tikrina tik gebėjimą išrinkti teisingą teiginį.

Šiais metais padaugėjo užduočių, kurios vertos 2-3 taškų, todėl gautas kur kas mažesnis šimtukų skaičius. Egzamino sunkumas nebūtinai priklauso tik nuo užduočių pobūdžio ar temų įvairovės, bet taip pat nuo vertinimo instrukcijos išsamumo ir daugiataškių klausimų kiekio.

Šių metų egzaminas išsiskiria daugiataškių klausimų įvairove, kai dažnai buvo prašoma sukurti paaiškinimą, vertą 2-3 taškų. Kita vertus, šis egzaminas yra temiškai heterogeniškas, todėl aukščiausius rezultatus pasiekė labai maža dvyliktokų dalis. Ši idėja pateikti labai skirtingas temas (nuo augalų, genų inžinerijos, gyvūnų iki žmogaus) yra sveikintina.

Šiuo metu Lietuvoje laikomas bendrinės biologijos egzaminas, o ne žmogaus biologijos egzaminas. Šių metų biologijos egzaminas puikiai iliustruoja, jog tik ankstesnių egzamino užduočių sprendimas nebūtinai atskleidžia temų ar užduočių tendencijas, kuriomis galime pasikliauti. Kita vertus, tam tikras turinio vientisumas turėtų būti siekiamybė, nes praeitų metų egzamino pagrindą sudarė žmogaus temos, o šių metų egzamine dvyliktokams galėjo kilti klausimas: kur tos žmogaus temos?

Temų pasirinkimo prasme užduočių rengėjai nebuvo supratingi: egzamino užduočių pagrindą sudaro 11 klasės temos, per kurias kandidatai į brandos atestatą mokėsi nuotoliniu būdu. Kyla klausimas, ar tikslinga buvo lengvinti praėjusių metų egzaminą ir ilginti užduočių išsprendimo trukmę, o šiais metais grąžinti senąją 3 val. trukmę, sukurti daugybę užduočių iš 11 klasės kurso su ilgiausiomis visų laikų sąlygomis. Šių metų mokiniai prasimokę net 2 metus nuotoliniu būdu gavo tikrai labai sunkų biologijos egzaminą.

Nemanau, kad daug mokinių mokyklose analizuoja filogenetinius medžius, nes paprasčiausiai ši tema nėra įvardijama egzamino programoje. Su evoliucijos tema užduočių rengėjai sau leidžia itin daug eksperimentuoti, ir tai yra įrodymas, kad kiekvienas egzamino programos punktas gali būti suvokiamas labai plačiai. Galbūt egzamino programa ir suteikia mokymosi gaires, tačiau neatskleidžia būsimų užduočių pobūdžio.