Klaipėdos mero kėdės siekiančių politikų diskusijoje – rakto paieškos nuo opios miesto bėdos: kaip suvaldyti taršą mieste?

Artėjančiuose rinkimuose Klaipėdos mero posto siekiantys kandidatai dėsto atradę ne vienerius metus uostamiestį kamuojančių problemų sprendimus. Nacionalinio transliuotojo eteryje surengtoje diskusijoje antroji kandidatų į minėtą postą grupė aiškino, kaip pažabotų gyventojų vis akcentuojamą uosto įmonių taršos problemą, sustabdytų gyventojų nutekėjimą į kaimynines savivaldybes, pritrauktų turistų ir pan. Diskusijos metu nemažai kritikos žerta dabartinei miesto valdžiai.

Didžiųjų miestų merų rinkimams skirtos laidos laikas ir dalyviai buvo parinkti atsitiktine tvarka – burtų keliu. Klaipėdos mero posto siekiančių kandidatų, kurie buvo paskirstyti į dvi grupes, diskusijoms skirtos dvi laidos įvyko vasario 15 ir 20 d.

Šią savaitę apie miesto problemas diskutavo ir į laidos vedėjo Deivido Jursevičiaus pateiktus klausimus atsakinėjo antroji kandidatų grupė: Birutė Andruškaitė (Laisvės partija), Saulius Budinas (Liberalų sąjūdis), Naglis Puteikis (Tautos ir teisingumo sąjunga) ir Remigijus Žemaitaitis („Laisvė ir teisingumas“). Į laidą kviestas buvo iš Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas, dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, tačiau jis diskusijoje nedalyvavo.

Į miestą vilios subsidijomis, ugdymo įstaigomis arba siūlys kaimyninėms savivaldybės tapti Klaipėdos dalimi

Diskusiją politikai pradėjo nuo klaipėdiečių nutekėjimo į kaimynines savivaldybes klausimo. Jau ne vienerius metus stebima tendencija, kad miestiečių sąskaitai itin sparčiai plečiasi Klaipėdos rajonas. Akcentuojama, kad gyventojai išsikelia į užmiestį, kur statosi namus, moka mokesčius, nors dauguma Klaipėdos pašonėje įsikūrusiųjų dirba mieste.

Laisvės partijos kandidatė į Klaipėdos mero postą B. Andruškaitė aiškino, kad Klaipėdoa, kaip ir dauguma kitų pasaulio miestų, jaučia spurgo efektą – tuštėja miesto centras.

„Mūsų sprendimas šiai problemai – subsidijos jauniems žmonėms, įsigyjantiems pirmą būstą. Nacionalinė politika įgyvendina tą patį sprendimą, tačiau kviečiant jaunas šeimas įsikurti regionuose. Mes manome, kad reikia tuos žmones prisikviesti į miestą“, – dėstė B. Andruškaitė ir pridūrė, kad Klaipėdoje būtina įkvėpti daugiau gyvybės miesto centrui, išsaugoti čia veikiantį urbanistinio meno centrą bei skirti gatvių tik pėstiesiems.

Liberalas S. Budinas teigė, kad pastaruoju metu gyventojų migracija į kaimyninę savivaldybę jau yra kiek sustojusi, tačiau problema jaučiama.

„Labiausia pikta, kad išsikėlė jauni žmonės. Tai yra potencialūs mokesčių mokėtojai, kurie šiuo metu sumoka mokesčius Klaipėdos rajone. Bet niekada neskirsčiau žmonių į klaipėdiečius ir Klaipėdos rajono gyventojus, nes kasdien į Klaipėdos miestą atvažiuoja iki 15 tūkst. žmonių dirbti, atveža vaikus į darželius ir mokyklas“, – aiškino S. Budinas.

Jis taip pat akcentavo, kad šiuo metu uostamiestyje stinga jaunus žmones čia kurti motyvuojančių dalykų, nes pastaraisiais metais nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su teritorijomis, kur gyventojai galėtų kurtis.

„Paminėsiu Medelyno kvartalą, kurio techninis projektas buvo pradėtas rengti dar man dirbant administracijos direktoriumi. Deja, per šiuos 4 metus reikalai nepasistūmėjo į priekį. Mes nepasiūlome reikalingų plotų ir sklypų kurtis jaunoms šeimoms“, – akcentavo S. Budinas.

Tautos ir teisingumo sąjungos kandidato N. Puteikio nuomone, gyventojus į miestą pritraukti galėtų mokyklos ir darželiai bei jau minėtos teritorijos, kur galėtų dygti būstai.

Politikas taip pat kaltino dabartinę miesto valdžia sustabdžius Klaipėdai svarbius projektus ir neva nusprendus tarnauti vieno verslininko naudai Atgimimo aikštėje ėmus planuoti požemines automobilių stovėjimo aikšteles, kurios istoriniame miesto centre esą kainuos itin brangiai.

„Miesto dabartinė dauguma tuos pinigus nukreipė ne į švietimą, ne į darželius, ne į mokyklas, o į keletą konkrečių draugų verslininkų, kuriems atstovauja tos politinės jėgos – Grubliauskas ir konservatoriai – naudai. Ką reikia daryti? Šiuos projektus reikia nukirsti ir pinigus skirti ten, kur reikia“, – teigė N. Puteikis.

„Laisvės ir teisingumo“ atstovas R. Žemaitaitis pripažino, jog nereikėtų viltis, kad gyventojų migraciją sustabdyti pavyks, nes tai yra natūralus reiškinys. Politikas taip pat akcentavo, jog būtina peržiūrėti miesto dokumentus ir išnaudoti teritorijas būstų statyboms.

„Dėl mokyklų ir darželių problema yra tai, kad šiandien Klaipėdos rajono ir Kretingos gyventojų vaikai yra okupavę Klaipėdos miesto darželius. Kol nepasikeis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kad prioritetą gali gauti vaikai, kurių tėvai yra registruoti Klaipėdoje, tokiu atveju taip bus. Klaipėdos rajono gyventojai, norėdami gauti švietimo kokybę, ir, kad vaikai eitų mieste, turi balsuoti, kad būtų prijungti prie Klaipėdos miesto“, – dėstė R. Žemaitaitis.

Prieš taršą kovotų miestą įtraukiant į uosto valdymą ir mieste statant kontrolės įrenginius

Diskusijos metu neišvengta ir klausimo, susijusio su uosto ir miesto santykiais. Ne vienerius metus gyventojai akcentuoja taršos iš uosto įmonių problemą, tad kandidatų klausta, kaip šią problemą, tapę merais, jie spręstų.

S. Budino nuomone, šią bėdą padėtų spręsti miesto įtraukimas į uosto valdymą, todėl jis teigė inicijavęs sprendimą Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje, jog miestui būtų perleista 30 proc. uosto akcijų. Šiam sprendimui buvo pritarta.

„Turėjome paradoksalią situaciją kai buvo rengiami vienu metu du bendrieji planai – uosto bendrasis planas, miesto bendrasis planas. Ir pagal savo prioritetą uosto bendrasis planas tapo svarbesniu nei miesto bendrasis planas. Šioje vietoje klausimų, spręstinų tarp miesto ir uosto yra pakankamai daug. Bet jeigu atsitiks taip, kad Klaipėdos miesto savivaldybė taps akcininku, manyčiau, situacija galėtų kardinaliai keistis“, – dėstė S. Budinas.

N. Puteikis išskyrė kelias esmines taršos Klaipėdos rūšis. Vieną jų – sunkiasvorio transporto, važiuojančio į uostą ir iš jo, problemą, anot kandidato, būtų išsprendęs pietinis aplinkkelis, tačiau dabartinė Klaipėdos valdžia šį projektą esą sužlugdė. Jis taip pat teigė manantis, kad reiktų atgaivinti ir dviejų lygių sankryžų įrengimo planus mieste. N. Puteikis taip pat akcentavo, kad būti spręsti Kuršių marių taršos problemą, dėl kurios kaltino kai kurias uoste dirbančias bendroves.

R. Žemataitis kaip pagrindinį savo siūlymą sprendžiant taršos problemą išskyrė kvapų kontrolės sistemą.

„Per 5 metus Minijos gatvėje mes turime uždėti atpažinimo sistemą, kuri fiksuoja, kokia yra oro tarša ir kas yra taršas gavėjas. Per kitus 5 metus reikėtų Šilutės plente sudėti. Tada reikia statyti monitoringą, kad klaipėdiečiai žinotų, kas yra tikrasis taršos šaltinis“, – sakė politikas ir pridūrė, jog reikėtų didinti finansavimą bendrovei „Klaipėdos vanduo“, nes ši turėtų imtis uoste susidarančių nuotekų valymo.

Transporto srautų problemą R. Žemaitaitis spręstų juos paskirstydamas per Rimkų pervažą į Jūrininkų prospektą, Šilutės plentą ir Minijos gatvę.

B. Andruškaitė taršos problemas taip pat spręstų įrengiant kontrolės sistemą bei planuotų pasitelkti nevyriausybinių organizacijų idėjas.

„Labai svarbus yra lygiavertis miesto dalyvavimas uosto valdyme. 100 proc. palaikau dalies akcijų perleidimą miestui iš uosto direkcijos. Šis klausimas yra labai jautrus ir mes matome, kad į savivaldybę kandidatuoja asmenys, kurie yra uosto įmonių valdytojai ir tai šiek tiek yra viešųjų ir privačių interesų painiojimas“, – pastebėjo B. Andruškaitė.

Kandidatai pasirengę atkratyti pastatų vaiduoklių miesto centre ir skatinti smulkųjį verslą

Diskusijos apie turizmo ateitį mieste kandidatai akcentavo būtinybę tvarkyti miesto centrą ir siekti jo patrauklumo.

Pasak N. Puteikio, rinkliavos už automobilių stovėjimą lėšos uostamiestyje, skirtingai nei kituose miestuose esą yra nukreipiamas į tą rinkliavą administruojančios įstaigos išlaikymą, o ne miesto puoselėjimą, tad šį modelį reikėtų keisti.

„Tik 10 proc. surenkamų pinigų atitenka į miesto tvarkymą, automobilių aikštelių rengimą. Kaip tvarkant šitaip neūkiškai miesto ūkį ir biudžetą galima tikėtis, kad miesto vaizdas pagerės?“, – klausė politikas.

Jis taip pat pridūrė, kad mieste prastai sprendžiama apleistų pastatų problema. Šią bėdą akcentavo ir R. Žemaitaitis, kuris, jeigu taps meru, siūlys apleistų teritorijų ir pastatų šeimininkams didinti nekilnojamo turto ir žemės mokesčius, o surinktos lėšos esą leis nuo rinkliavos atleisti mažas kavines, restoranus ir kitus verslus, kurie pritraukia turistus. Jis taip pat žada visas viešas erdves „atiduoti“ kavinėms ir restoranams.

Politikas taip pat siektų tarp Melnragės ir Girulių vystyti vandens transportą ir su juo susijusias pramogas, o Malkų įlankoje esantį seną ir apleistą pastatą atiduotų jėgos aitvarų sporto mėgėjams, nes tai esą juos turėtų išlaikyti mieste vietoje kelionių į Scencelę ar Kintus.

B. Andruškaitė nusiteikusi uostamiesčiui siekti kurortinės savivaldybės statuso bei įkvėptų gyvybės Kruizinių laivų terminalo aikštei, kur įprastai organizuojami didžiausi miesto renginiai.

„Šiuo metu atplaukęs kruizinis laivas pirmiausia pamato nuostabų mūsų Kruizinių laivų terminalą – tuščią aikštę amžinuose remontuose. Tai nėra reprezentatyvu. Aš įsivaizduoju, kad turistas, pažvelgęs per kajutės langą, tikrai nesusidomi išlipti į krantą ir aplankyti Klaipėdą, kuri jį taip nedraugiškai pasitinka. Toje erdvėje galėtų būti mugės, įsikurti smulkūs verslai“, – savo viziją dėstė B. Andruškaitė.

Kandidatė į Klaipėdos mero postą taip pat akcentavo, kad visuomenei turėtų būti atvertas Klaipėdos švyturys bei retėti pastatų vaiduoklių gretos.

S. Budino nuomone, Klaipėdai reikia pėsčiųjų gatvės. Tokia šeštadieniais ir sekmadieniais kandidatas, jeigu būtų išrinktas, paverstų pagrindinę senamiesčio arteriją – Tiltų gatvę.

Politiko nuomone, turistus į miestą galėtų vilioti patrauklūs objektai. Pavyzdžiui, planuotas atstatyti didysis Klaipėdos pilies bokštas.

„Kitas svarbus dalykas – tartis su regiono savivaldybėmis dėl naujų skrydžių pritraukimo į Klaipėdos miestą. Anksčiau mes tą darydavome nuosekliai ir kartais mums pavykdavo pritraukti naujų skrydžių į Klaipėdos miestą“, – pastebėjo S. Budinas.

Eilės pas medikus – išsprendžiama problema?

Jau prieš kurį laiką akcentuota, kad uostamiestyje itin opi problema – ilgos eilės ligoninėse. Aiškinama, kad viena to priežasčių – ryškus medikų trūkumas.

R. Žemaitaitis akcentavo, kad po pertvarkos, kurios metu buvo sujungtos trys ligoninės ir įkurtas trečiojo lygio medicinos centras, įkurta Klaipėdos universiteto ligoninė priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), tad medikų pritraukimo uždavinys ir teks centrinei valdžiais, nes savivaldybė jį išspręsti nėra pajėgi.

„Kol valstybė nepriims sprendimo, kad tai yra konkretus esminis pamatinis dalykas SAM, to nebus. Jeigu galvojate, kad savivaldybė padidinusi algas pritrauks gydytojų, aš tuo abejoju. Po ligoninių pertvarkos, galiu pasakyti, tos eilės, kurios buvo prieš 3 savaites prie Jūrininkų ligoninės, jūs jas matysime nuo birželio 1 d. kiekvieną mėnesį. Sujungus 3 didžiausias gydymo įstaigas tos problemos neišspręs ir miestas neturi jokios teisės, nes ligoninės priklauso SAM’, – aiškino R. Žemaitaitis.

B. Andruškaitės nuomone, tiek gydytojai, tiek kiti savo srities profesionalai yra talentai, dėl kurių savivaldybės konkuruoja ir į šią kovą turi įsitraukti Klaipėda.

Kandidatės teigimu, būtina įvertinti kokių specialistų uostamiesčiui rūksta šiuo metu ir kokių trūksta ateityje bei turėti strategiją, kaip būtų galima jų prisikviesti. B. Andruškaitės teigimu, talentus į Klaipėdą galėtų pritraukti talentų namų, kuriuose jie gautų visą jiems aktualiausią informaciją, įsteigimas.

S. Budinas sveikatos sistemoje kylančias problemas bandytų spręsti per pirminės sveikatos priežiūros centrus, kurie yra savivaldybės žinioje. S. Budinas tiki, kad šioje srityje turėtų suveikti jaunų specialistų pritraukimo programos.

N. Puteikis dėstė, kad šiuo metu galioja ydinga tvarka, kai ligoninėms leidžiama pačioms spręsti dėl eilių pas gydytojus sudarymo, todėl vertėtų šį procesą vykdyti centralizuotai.

Dėl 6 mln. eurų pabrangusios naujos mokyklos – kritikos dabartinei miesto valdžiai

Diskusijos metu paliestas ir jau ketvirtus metus šiaurinėje miesto dalyje trunkančių naujos mokyklos statybų klausimas. Jau įgyvendintas turėjęs būti projektas dar nė nepasiekė finišo tiesės, prireikė daugybės korekcijų, o objekto statyba vietoje planuotų 10 milijonų eurų jau pabrango iki 16 mln. eurų.

Liberalų sąjūdžio kandidatas S. Budinas teigė, kad šio projekto įgyvendinimas atskleidžia, jog savivaldybė susiduria su projektų valdymo problema.

„Tai, kad mes praėjusių metų spalį į kitus metus perkėlėme 47 priemones iš strateginio miesto veiklos plano, sako, kad nesugebame normaliai valdyti projektų. Ir dabartinė valdančioji dauguma, vadovaujant V. Grublauskui, nesugeba to atlikti. Mokykla, kuris statoma jau ketvirtus metus yra pavyzdys to negebėjimo valdyti didelius projektus“, – sakė S. Budinas.

Tautos ir teisingumo sąjungos kandidatas N. Puteikis taip pat žėrė kritiką dabartiniam miesto merui V. Grubliauskui ir valdančiajai daugumai. Pasak politiko, miesto valdžia noriai įgyvendina jų draugams parankius projektus, o kiti lieka įstrigę. Kaip įrodymą N. Puteikis pateikė esą Giruliuose vykdytus darbus, kurie toje teritorijoje iš tiesų yra negalimi. Apie susiklosčiusią situaciją N. Puteikis žadėjo pranešiantis Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Kalbėdama apie Senvagės gatvėje vykdomas mokyklos statybas galimų neskaidrių procesų tikimybę įžvelgė ir „Laisvės ir teisingumo“ partijos kandidatas R. Žemaitaitis.

„Kai nori daugiau pasisavinti pinigų sau ar korupciniais ryšiais, tai vykdai statybas 3–5 metus. Mes tą turime ir su Baltijos prospekto viaduku. Tai yra lyderio stoka. Jeigu pažiūrėsite mero darbotvarkę, kurią jau seku nuo lapkričio mėnesio, yra kartas arba du per savaitę, kai jis rodo, kad daro „gamybinius“ pasitarimus. <…> Tą mokyklą buvo galima pastatyti per pusantrų metų. Ir jeigu būtų terminas per pusantrų metų, projektas būtų brangesni 30 proc. Šiandien ta mokykla stovėtų. Specialiai buvo pasirinktas ilgas laikas“, – dėstė R. Žemaitaitis.

Dėl stringančių mokyklos statybų vadybos įgūdžių trūkumą akcentavo ir Laisvės partijos kandidatė B. Andruškaitė.

„Tenka stebėti tarybos posėdžius ir ten gali pamatyti, kaip valandų valandas yra kvestionuojamas koks nors mokyklos pavadinimas. Ir 31 protas dirba ties tuo, kad sugalvotų, koks turėtų būti mokyklos pavadinimas, nors bendruomenė jį seniai yra išsirinkusi. Taip pat pusdieniais yra svarstoma, ar 20 eurų kompensacija yra tinkama dėl privačių darželių šeimoms. Man atrodo, kad mes šiandien labai daug laiko iššvaistome“, – sakė kandidatė ir akcentavo, kad svarstant dėl tokių didelių projektų, kurių reikia čia ir dabar, reikėtų atsižvelgti į gerąją kitų Europos šalių miestų patirtį.