Kauno savivaldybės administracijos direktorius supeikė STT ataskaitą: daug prielaidų ir klaidinga informacija

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Tado Metelionio, pirmadienį paskelbtoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ataskaitoje dėl situacijos Kauno miesto savivaldybėje, yra „viešai skelbiama klaidinga informacija“, neatsižvelgta į savivaldybės nurodytas pastabas dėl techninių klaidų. 

„STT ataskaitoje nieko nėra kvestionuojama. STT ataskaitoje daug žodžių „tikėtina“, „darytina prielaida“, „manytina“ ir pan. Aš jau nenoriu kalbėti apie tai, kad mes, gavę projektą iš STT, prieš paskelbdami viešai, prieš patvirtindami, pateikė mūsų administracijos specialistai keliolika pastabų, nurodydami konkrečias technines klaidas, su įrodymais, argumentais, kur tiesiog tyrėjai, na, suklydo akivaizdžiai“, – antradienį Kauno miesto tarybos konservatorių frakcijos posėdyje sakė T. Metelionis.

Anot jo, tyrėjai, nurodydami duomenis, „suklydo, parašė netiesą“.

„Deja, paskelbus galutinę ataskaitos versiją, į tas pastabas net nebuvo atsižvelgta. Todėl toje ataskaitoje jau dabar yra viešai skelbiama klaidinga informacija“, – pridūrė T. Metelionis.

Jis taip pat pabrėžė, kad STT pateikė pasiūlymus, kuriuos savivaldybė per tris mėnesius turi įgyvendinti ar kažką daryti kitaip.

Pirmadienį STT paskelbė, kad Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų konkursus dažnai laimi tos pačios trys bendrovės, o pats procesas nėra pakankamai skaidrus. STT korupcijos prevencijos pareigūnai pastebėjo, kad visi sprendimai, susiję su nagrinėtų pirkimų sutarčių keitimais dėl kiekių ar apimčių, yra sukoncentruojami „vieno asmens rankose“.

Anot STT, infrastruktūros objektų darbų pirkimą inicijavusio padalinio vadovas priima sprendimą dėl leidimo atlikti sutarties keitimą, derina patį pakeitimą ir galiausiai pasirašo susitarimą dėl sutarties keitimo.

Kaip anksčiau buvo rašoma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pranešime žiniasklaidai, konservatorių frakcija Kauno miesto taryboje organizuoja posėdį dėl pirmadienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paskelbtos išvados dėl korupcijos rizikos analizės Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesuose. Taip pat – ir dėl LRT tyrimo apie galimai neskaidrias žemės privatizavimo schemas, susijusias su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir jo šeima.

TS-LKD atstovai dalyvauti į posėdį kvietė Kauno savivaldybės administracijos direktorių T. Metelionį bei Aplinkos apsaugos skyriaus vedėją Radetą Savickienę.

Lapkričio 10 d. LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad, kaip rodo surinkti duomenys, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo jo sūnaus Šarūno Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.

Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys supirkinėja naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė Simona Morkūnaitė.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, sprendimai, palankūs politiko sūnaus nekilnojamojo turto verslui, priimami mero vadovaujamoje komisijoje. Jos sprendimai ilgą laiką viešinti tik formaliai, neatskleidžiant jokios informacijos apie sprendimo turinį.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai, politiko verslams atstovaujanti teisininkė S. Morkūnaitė tarpininkavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.

Matijošaičių šeimos samdoma moteris savininkų vardu pateikdavo prašymą NŽT, o ši savo ruožtu kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris atsakingas už sklypų formavimą. LRT Tyrimų skyrius turi dokumentų, įrodančių, kad šis skyrius anksčiau savininkų prašymus atmesdavo, argumentuodamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės.

Tačiau kai dėl tos pačios žemės savininkų vardu kreipdavosi S. Morkūnaitė, žemė tapdavo laisva ir labai greitai sklypai būdavo suformuojami ir perduodami NŽT. Ši atkurdavo teises buvusiems savininkams, o netrukus naujuosius sklypus įsigydavo Š. Matijošaitis arba jo valdomos įmonės.

Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypų aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė. Be to, aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir jiems reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.