Prieš 1 metus
73
Kaunietė nemaloniai nustebo: parašiusi pranešimą į e. policiją dėl pievoje stūksančio automobilio, ji vėliau sulaukė piktų žinučių iš transporto priemonės savininkės, o netrukus prasidėjo bauginimai. Paaiškėjo, kad, automobilio savininkei panorus susipažinti su bylos medžiaga, buvo nurodyta, kas pranešė apie netinkamoje vietoje paliktą transporto priemonę. Pasak Policijos departamento atstovo, duomenų nuasmeninimas byloje būtų pažeidimas.
Pranešė gyventojų pastebėtą problemą
Žemųjų Šančių Kranto al. seniūnaitė Rita Namikė LRT.lt pasakojo birželį gavusi gyventojų padarytų nuotraukų, jose buvo užfiksuotas pievoje pastatytas automobilis, nors gatvė neapkrauta.
„Pagalvojau, maža kas – gal žmogus ką nors atsivežė ar pan. Bet tas automobilis prastovėjo savaitę laiko ir nežinia, kodėl jis pievoje. Aš neturiu jokių galių ir piktų kėslų pakenkti žmogui. Galų gale, Kelių eismo taisyklės labai gražiai nupasakoja, ką gali daryti, o ko ne. Ir aš tą nuotrauką persiunčiau e. policijai“, – teigė R. Namikė.
Užėjusi į e. policijos tinklalapį, R. Namikė neanonimiškai parašė pranešimą ir pridėjo pievoje stūksančio automobilio nuotrauką. Po trijų mėnesių moteris programėle „Messenger“ gavo žinutę su klausimais – kodėl jūs nufotografavote mano mašiną prie mano kiemo vartų ir perdavėte policijai?
Automobilio savininkė R. Namikei teigė, kad ji susilaužė koją ir yra neįgaliojo vežimėlyje.
„Mergina užsimena, kad ten yra važiuojamoji dalis. Ten nėra važiuojamoji dalis, ten yra kažkokie surūdiję vartai. Bet tai ne mano reikalas – jei įvažiuoji, tai įvažiuoji pro vartus“, – teigė kaunietė.
Automobilį pievoje pastačiusi moteris, anot R. Namikės, gavo baudą. Ji taip pat atskleidė, iš kur sužinojo apie tai, kad e. policijai dėl automobilio pranešimą parašė R. Namikė: kaunietė susipažino su byla, o joje buvo nurodyti seniūnaitės duomenys.
„Iš tikrųjų tai yra netikėta, kadangi pačioje policijoje yra atskleidžiami tavo duomenys. Ir kaltininku tampi tu. Aš nedaviau jokio sutikimo, manęs niekas neklausė, niekas neskambino“, – pasakojo R. Namikė.
Dėl to ji kreipėsi vėl į e. policiją, tačiau sulaukė atsakymo, kad pažeidimo nebuvo.
Prasidėjo patyčios, bauginimas
R. Namikė teigia ir vėliau sulaukdavusi patyčių, bauginimų, pavyzdžiui, nepažįstami asmenys prieidavo ir sakydavo „žinai, už ką“. Anot jos, vieno automobilio vairuotojas, išvydęs gatvėje R. Namikę, privažiuodavo ir leisdavo garsinį signalą. Vėliau Kranto alėjoje jis labai pavojingai – staigiai ir greitai – manevruodavo.
„Pamačiau, kad jis parkuojasi, privažiavau, galvojau, pasiklausiu, kas čia dabar yra, kodėl taip elgiasi. Ir jis tada atbulomis pralėkė į vieną pusę, apsisuko, į kalniuką nuvarė. Ten nėra šaligatvių, šalia ėjo moteris su kūdikiu vežimėlyje. Jis sustojo per pusmetrį nuo manęs, kitas žmogus padarė pastabą, o vairuotojas iššoko, ėmė grasinti tam žmogui“, – sakė R. Namikė.
Paklausta, ar dėl tokio elgesio ji kreipėsi į policiją, R. Namikė atsakė neigiamai.
„Tai manęs neapsaugos“, – pridūrė ji.
Atvejį su automobiliu matė ir Žemuosiuose Šančiuose gyvenanti Orinta (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas). Anot moters, pavojingai manevravęs asmuo yra vietinis, R. Namikę vairuotojas kabino ir kitoje gatvėje.
„Čia labai keistai buvo, jis mėgino mašiną statyti, Ritai nei eiti, nei važiuoti, kita moteris dar buvo, stovi ir žiūri, kas bus. Išlipęs ant jos pradėjo rėkauti, vyko grynas bauginimas, o dar jo vaikai buvo mašinoje“, – pasakojo Orinta.
Pranešimas tampa bylos dalimi
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pabrėžė, kad pareigūnai savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.
„Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) nenumato liudytojų ar asmenų, kurie praneša apie administracinius nusižengimus, duomenų „įslaptinimo“, „nuasmeninimo“, todėl policijos pareigūnai negali to daryti. Jeigu tai atliks, tai jau bus įstatymo pažeidimas“, – LRT.lt teigė R. Matonis.
Be to, anot jo, administracinių nusižengimų teisena iš esmės yra paprasta ir greita: toks požiūris nulemtas administracinių nusižengimų suvokimo kaip nesunkių, nesudėtingų teisės pažeidimų, kuriems ištirti neturėtų reikėti neproporcingų nei valstybės, nei privačių asmenų pastangų, jų ištyrimas turėtų būti nebrangus ir greitas.
„Taigi, jeigu asmuo praneša apie administracinį nusižengimą – ar per e. policiją, ar atsiunčia pareiškimą paštu ar elektroniniu paštu ir pan. – tai tas pranešimas tampa administracinio nusižengimo bylos dalimi. ANK 590 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena pradedama gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą“, – komentavo R. Matonis.
Jo teigimu, pareigūnai atlikę tyrimą ir nustatę administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jam surašo administracinio nusižengimo protokolą. ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. ANK 570 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga.
„Vadovaujantis šiomis ANK normomis, tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikia prašymą susipažinti su bylos medžiaga, tai pareigūnai, atlikę tyrimą, privalo pateikti visą bylos medžiagą, taip pat ir pareiškimą ar pranešimą, kuriuo buvo pranešta apie administracinį nusižengimą ir kuriame nurodyti jo duomenys“, – dėstė Policijos departamento atstovas.
R. Matonis pridūrė, kad anoniminiai pranešimai taip pat gali būti tiriami, priklausomai nuo to, koks yra anoniminio pranešimo turinys.
„Jeigu asmuo, kuris pranešė apie administracinį nusižengimą, sulaukęs grasinimų, kreiptųsi į policiją, tai būtų pradėtas tyrimas, siekiant nustatyti, ar tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje: grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas požymiai“, – pridūrė R. Matonis.
English (US) ·