Kaunas – skaidrumo tyrimo dugne, savivaldybė į trūkumų taisymą numojo ranka, rezultatus kritikuoja: „žmogiška klaida“

Vasario 14 dieną „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) paskelbė savivaldybių skaidrumo tyrimą, kuriame antras pagal dydį Lietuvos miestas atsidūrė dugne, surinkęs vos 65 balus Kaunas neaplenkė nė Šalčininkų ar Rokiškio, ką jau kalbėti Vilnių ar tyrimo lyderį Panevėžį. Laikinoji TILS vadovė Ingrida Kalinauskienė LRT.lt teigė, kad Kauno miesto savivaldybei buvo suteiktas šansas susipažinti su ekspertų pastabomis ir trūkumus pašalinti, tačiau miesto valdžia atsisakė tą padaryti. Savivaldybė kritikuoja rezultatus ir teigia, kad jų skaičiavimais miestas turėjo gauti daugiau balų.

Nuo 2018-ųjų Kauno rezultatai beveik nesikeitė

Kaip anksčiau pranešime spaudai skelbė tyrimą atlikusi organizacija, per beveik dešimtmetį Lietuvos savivaldybių bendras skaidrumo lygis išaugo pusantro karto. 2022 m. savivaldybės surinko 85 balus iš 100, 2018 m. – 69 balus, 2014 m. – 56 balus. 2018-aisiais Kaunas, surinkęs kiek daugiau – 67 balus – atsidūrė 14 vietoje, 2014 m. buvo ten pat, nors gavo 56 balus.

Remiantis naujausio tyrimo duomenimis, dvi iš penkių savivaldybių surinko 90 ir daugiau balų, prieš ketverius metus tokių savivaldybių buvo tik dvi.

„Savivaldybės pradėjo skelbti daugiau informacijos apie savo darbuotojus, savivaldybių politikų ir administracijų vadovų interesus. Taip pat – viešųjų pirkimų planus, konkursus laimėjusias įmones bei jų teikiamas paslaugas, savivaldybių įmones ir įstaigas“, – teigiama TILS pranešime spaudai.

I. Kalinauskienė LRT.lt paaiškino, kad skaidrumas vertinamas pagal tai, kiek informacijos apie savo veiklą savivaldybės skelbia interneto svetainėse. „Tikriausiai sutiksite, jog savivaldybės tinklalapis – vienas pirmųjų šaltinių, kai mes, piliečiai, ieškome informacijos apie savivaldybės veiklą ar teikiamas paslaugas“, – pabrėžė ji.

Anot organizacijos vadovės, atliekant tyrimą buvo vertinama visų 60 Lietuvos savivaldybių interneto svetainės, tikrinta, kiek jose pateikiama informacijos apie darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir paslaugas, biudžetą, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime.

„Svarbu paminėti, jog vertinome ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją“, – atkreipė dėmesį I.Kalinauskienė.

Kaunas trūkumų nepašalino

Pašnekovės teigimu, vertinimo rezultatai buvo siunčiami visoms savivaldybėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti įvertinimą. Šia galimybe, LRT.lt sakė I.Kalinauskienė, pasinaudojo 56 savivaldybės, tokiu būdu pagerindamos bendrą savivaldybių rezultatą 12 balų (nuo 73 iki 85). Kauno miesto savivaldybė buvo viena iš keturių, kurios šia galimybe nusprendė nesinaudoti.

Paprašyta įvardyti didžiausius Kauno miesto savivaldybės trūkumus TILS vadovė pastebėjo, kad visų pirma reikėtų pasitempti skelbiant informaciją apie gyventojų galimybes įsitraukti į sprendimų priėmimą.

„Labai norėčiau, kad savivaldybės atstovai užsibrėžtų aiškius tikslus šioje srityje ir, pavyzdžiui, per ateinančią kadenciją išbandytų dalyvaujamąjį biudžetą – juos Lietuvoje jau bent kartą įgyvendino du trečdaliai savivaldybių“, – pasiūlymą pateikė ji.

Be to, kalbėjo ji, šiuo metu Kauno miesto savivaldybė neskelbia vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų interesų bei turto deklaracijų: „Tai kelia klausimą, kiek yra žinoma apie galimus interesų konfliktus savivaldybės viduje ir kaip efektyviai jie yra valdomi.“

„Trečia, šiuo metu sunku suprasti, kokius pajėgumus Kauno miesto savivaldybė skiria kovai su korupcija. Viešai nėra informacijos apie savivaldybės keliamus antikorupcinius tikslus, priemones jiems pasiekti bei rodiklius, pagal kuriuos matuojama sėkmė“, – trūkumus vardijo TILS vadovė.

LRT.lt ji teigė, kad šis vertinimas siunčia aiškią žinutę, jog Kauno miesto savivaldybė turi, kur pasitempti.

„Viliuosi, jog artimiausiu metu savivaldybės atstovai pradės skelbti daugiau informacijos apie savo veiklą. Juk saulės šviesa – geriausia dezinfekcinė priemonė“, – teigė I.Kalinauskienė.

Su rezultatais nesutinka, atliko savo skaičiavimus

Kauno savivaldybės e. paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Vytautas Augonis komentare LRT.lt sakė, esą Kauno rodiklius nulėmė „elementari žmogiška klaida“.

„Apgailestaujame, kad šį kartą laiku nesureagavome į „Transparency International“ užklausą ir nespėjome pateikti atsakymų. Vis dėlto, atsižvelgiant į šios organizacijos klausimų visumą, apskaičiavome, jog Kaunas, objektyviai vertinant, turėtų surinkti 82 proc.“, – teigė jis, tačiau konkrečių argumentų nepateikė.

V.Augonio teigimu, į „Transparency International“ pateiktas rekomendacijas, įžvalgas bei pastebėjimus savivaldybė visuomet atsižvelgia, o internetinį puslapį nuolat tobulina.

„Ruošiamės artimiausiu metu jį iš pagrindų atnaujinti“, – sakė jis.

Teikia mažiau informacijos apie tarybos veiklą

TILS nurodo, kad daugiausiai apie savo veiklą viešina Panevėžio miesto (99 balai), Alytaus (97 balai), Molėtų (97 balai), Kaišiadorių (97 balai), Šiaulių (97 balai), Prienų (96 balai) rajonų, Visagino (96 balai), Vilniaus miesto (96 balai) savivaldybės. Mažiausiai – Rokiškio (67 balai), Šalčininkų (67 balai) rajonų ir Kauno miesto (65 balai) savivaldybės.

Beveik visos savivaldybės (57) skelbia apie galimybes gyventojams dalyvauti sprendimų priėmime. Sprendimus dėl gyventojų pateiktų pasiūlymų viešai skelbia pusė savivaldybių. Tiesa, tyrimas atskleidė, kad savivaldybės teikia mažiau informacijos apie tarybos veiklą nei prieš ketverius metus (89 balai, lyginant su 95 balais 2018 m.). Kas šešta savivaldybė neviešina individualių tarybos narių balsavimų svarstomais klausimais.

Pirmą kartą nuo vertinimo pradžios visos savivaldybės viešina informaciją apie savo valdomas įmones ir įstaigas. Vis tik, dvi iš penkių savivaldybių nenurodo, kodėl konkrečius asmenis skyrė į savivaldybės valdomų įmonių valdybas.

Tik trečdalis savivaldybių, skelbia TILS, finansines ataskaitas pateikia taip, kad jose veiktų kompiuterinė paieškos sistema, leidžianti analizuoti dokumentus ir ieškoti duomenų pagal raktinius žodžius (2018 m. – 9).

Šeštadalis savivaldybių neskelbia savo korupcijos prevencijos programų bei jų įgyvendinimo planų.

Savivaldybių interneto svetainių analizę TILS atliko 2022 m. spalio – 2023 m. sausio mėn.

Išsamius tyrimo rezultatatus rasite ČIA.