Kasčiūnas: infrastruktūrinį brigados Lietuvoje dislokavimo planą turėtume išvysti rudenį

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Lietuva yra pasirengusi šalyje dislokuoti brigadą iki 2025-ųjų balandžio. Konservatorius viliasi, kad infrastruktūrinis planas turėtų būti pristatytas jau šių metų rudenį.

„Mes esame pasiruošę priimti visą brigadą 2025 metų balandį – toks dabar yra Lietuvos infrastruktūrinis planas“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininko teigimu, tikėtina, kad planas galėtų būti pristatytas šių metų rudenį, kadangi, kaip pažymi parlamentaras, dėl brigados dislokavimo Lietuvoje reikia priimti arba keisti įstatymus bei detales suderinti su Vokietija.

„Aš manau, kad prezentacija galėtų būti rudenį. Kaip žinoma, teks keisti įstatymus, kad procesai tęstųsi. Krašto apsaugos ministerija, mano žiniomis, renkasi kelių įstatymų pataisas, o aš siūlau svarstyti specialų įstatymą, kaip kad buvo fizinio barjero ar poligono įstatymas. Kai juos palaiko parlamentarai, jie sutelkia politinį dėmesį, tampa mūsų visų bendru reikalu ir duoda proveržio smūgį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas primena, kad brigados infrastruktūros paruošimui numatyta 0,5 mlrd. eurų, tačiau konkrečias sumas, kaip pinigai galėtų būti paskirstyti, jis teigė dar anksti komentuoti.

„Planuojama, kad 350 mln. atskirai kariniams miesteliams ir yra apie 200 mln. kitai infrastruktūrai, bet čia aišku planuojama per kelerius metus“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Kažkokių konkrečių detalių kol kas tikrai nėra, yra galbūt lokacijos, bet kol kas eiti į detales dabar nelabai ryžčiausi ir netgi nelabai vertėtų“, – teigė jis.

Pasak L. Kasčiūno, dabar numatyta nauja data, kada vokiečių brigada galėtų būti priimta, – 2025 m. birželis. Be to, Seimo narys atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Berlynas jau yra priskyręs brigadą Lietuvai.

„Labai svarbu, kad Vokietijoje yra priskirta realiai brigada mūsų valstybei, kuri integruojasi į mūsų planus ir jau nebūdama iš principo stiprina mūsų gynybos pajėgumų sąveikumą.

Tai pratybos ir panašiai, todėl priskyrimas jau yra labai svarbus“, – pažymėjo parlamentaras.

ELTA primena, kad NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.