Prieš 1 metus
116
Pajūrio kurortuose ir šią vasarą skamba prekeivių, siūlančių karštų čeburekų ir keptos duonos ar šaltų gėrimų, šūksniai. Nors tokią prekybą galinčios leisti institucijos leidimų ir neduoda, prekeiviams tai nė motais – savo veiklą jie vykdo, nesibaimindami gresiančių baudų. Tiesa, kontrolę vykdantys pareigūnai pripažįsta, jog situacija dviprasmiška, mat dauguma prekeivių turi kone visus tokiai veiklai būtinus dokumentus.
Jau ne vienerius metus Palangos savivaldybės dedamos pastangos iš paplūdimių išguiti prekeivius čeburekais ir šiemet bevaisės.
Kaip ir ne vienerius metus anksčiau, šiemet Palangos ir Šventosios paplūdimiuose vienas po kito zuja jau folklorinėmis tapusias frazes apie karštus ir šviežius čeburekus, keptą duoną bei šaltus gėrimus šūkčiojantys jaunuoliai, nešini šaltkrepšiais.
Palangos paplūdimyje poilsiavęs LRT.lt skaitytojas pasidalijo paties užfiksuotais kadrais, kur ir matyti būtent toks prekeivis.
„Buvau Palangos paplūdimyje, netoli Kontininkų gatvės, kai pastebėjau eilinį prekiautoją. Eidamas paplūdimiu jis garsiai šaukė siūlydamas karštus čeburekus, vis apsidairydavo, lyg ne tik stebėdamas, ar yra susidomėjusių jo siūlomomis prekėmis, bet ir „saugumo“ sumetimais. Atkreipiau dėmesį dar ir dėl to, kad artėdamas link gelbėtojų posto prekiautojas nutraukė savo šūksnius, o nutolęs ir vėl pradėjo. Bet gelbėtojai niekaip nereagavo“, – įspūdžiais dalijosi poilsiautojas Povilas.
Teigiama, kad už vieną čebureką prekeiviai prašo maždaug 3 eurų.
Vis dėlto aiškėja, kad nė vienas Palangoje vaikštančių prekeivių, į kuriuos dėmesį atkreipė Povilas, neturi visų šiai veiklai reikalingų dokumentų.
„Išnešiojamoji prekyba yra numatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veikloje ir yra aprašyta tvarka. Leidžiama, jeigu tai atitinka tuos reikalavimus – tai yra laikymo sąlygas ir ar saugiai yra pagaminta patvirtintoje įmonėje. Šiais metais į mus nesikreipė nė vienas išnešiotojas dėl veiklos ir tai turėtų būti suderinta su kurortinių vietų savivaldybe, kad šiai veiklai būtų išduoti leidimai “, – LRT.lt teigė VMVT Klaipėdos departamento patarėjos pareigas laikinai einanti Rita Viskantienė.
Tiesa, pašnekovė pastebėjo, kad neatmestina, kad paplūdimiais šiuo metu žingsniuoja ir čeburekus siūlo ankstesniais metais leidimą gavęs prekeivis.
R. Viskantienė aiškino, kad prekeiviams keliamas reikalavimas ne tik siūlomą maistą pirkti iš patikimo tiekėjo, turinčio teisę tiekti maistą. Prekiautojas turi savo prekes laikyti tam pritaikytoje termodėžėje, kurioje galima išlaikyti 63 laipsnių karščio temperatūrą, o pirkėjui pasiteiravus, jam privalo būti atsakyta, kur čeburekai ar kitas siūlomas maistas buvo pagamintas, parodytas dokumentas, įrodantis teisę verstis išnešiojamąja prekyba.
Pašnekovės teigimu, VMVT periodiškai tikrina paplūdimiuose veikiančias ir registruotas stacionarias kavines, tačiau patikrų metu tarnybos specialistams dar nėra įkliuvęs išnešiojamosios prekybos atstovas.
„Nesame tokių sustabdę. Reikia specialiai stovėti ir laukti, kad galėtume juos sustabdyti, kaip reidą daryti. Dabar yra pats sezonas ir mes tą kontrolę vykdome ir vykdysime visą vasarą ir jeigu pasitaikys kelyje mums sutikti tą išnešiotoją, tai tikrai pakalbinsime“, – patikino R. Viskantienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad jeigu prekeivis tenkintų visas VMVT keliamas sąlygas ir turėtų savivaldybės leidimą verstis tokia veikla – tarnyba negalėtų reikšti jokių priekaištų.
„Manyčiau, turėtų būti, kaip būna visokie „Bolt“ užsakymai – priima užsakymą ir ten galėtų jiems atvežti. Pasiima tiek tų čeburekų ar gaminių, kiek tikrai žino, kad išdalins. Manau, kad jeigu yra tikrai iš patikimų gamintojų paruoštas tas čeburekas ir jis (prekiautojas – LRT.lt) tikrai turės į tą termodėžę susidėjęs, išlaikys tą temperatūrą – taip“, – galimą tokios veiklos kelią įvardijo R. Viskantienė.
Dalis prekeivių turi beveik visus reikalingus dokumentus
Tokių prekeivių kontrolę vykdo ir kurortuose dirbantys policijos pareigūnai. Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas teigė, kad nelegalių čeburekų prekiautojų problema tęsiasi jau ilgą laiką.
„Jeigu geras oras, tai tikrai turbūt Palangoje tarp poilsiautojų atsiranda ir prekiautojų. Jeigu perka, vadinasi, yra poreikis ir jie atsiranda. Mes žinome tą problemą. Jau metų metais ji yra ir, aišku, policijos pareigūnai ten budėdami tikrai pastebi tuos čeburekų prekiautojus ir jeigu patys čeburekų prekiautojai mato policijos pareigūnus, tai jie patys stengiasi pasišalinti iš ten. Jeigu yra sulaikytas toks asmuo, jis yra traukiamas atsakomybėn ir yra baudžiamas pagal įstatymus“, – sakė A. Budginas.
Apie tokius pažeidėjus pasisakoma ne itin griežtai ir pastebima, kad nemažai jų yra „beveik legalūs“, mat turi daugumą, tačiau ne visus tokiai veiklai būtinus dokumentus.
„Jie viską turi. Dažniausias atvejis, pasitaikantis praktikoje – jie turi išsiėmę leidimus prekybai, bet jie neturi higienos paso vadinamojo. Negali prekiauti, todėl, kad neturi tinkamų sąlygų laikyti tam maisto produktui. <…> Tie trūkumai – labai minimalūs jų veiklos įteisinimo. Automatiškai ir baudos pradžioje nėra labai didelės. Pačių leidimų jie iš savivaldybės negauna, bet yra išsiėmę verslo liudijimą, kad gali vykdyti prekybą. <…> Kiti turi verslo liudijimą, kur užsiima ta prekyba – ten vienas žingsnis yra likęs iki legalizavimo“, – apibendrino A. Budginas.
Policijos pareigūnai susiduria su atvejais, kai tokioje prekybos grandinėje formaliai viskas vyksta be priekaištų iki momento, kai prekeivis jau turėtų žengti į paplūdimį ir žmonėms siūlyti čeburekus.
„Kepykla yra legali, tinkamai įforminta, turi visus leidimus, visi popieriai sutvarkyti, įsigijimo dokumentai yra, pardavimo dokumentai yra – viskas tvarkoje. Iki prekiautojo čeburekais rankų viskas ateina legaliai. Bet, kad jis tos veiklos vykdyti negali – tai ir yra pagrindinė problema. Iš kitos pusės viskas yra švaru. Jis perka iš oficialaus pardavėjo, kuris turi leidimą kepti, gaminti, moka mokesčius. Ne vienas ir ne du sulaikyti tikrai turi išsiėmę vadinamąjį patentą, individualią veiklą, turi pažymėjimą, mokesčius moka, neslepia ir t.t. Paskutinis žingsnis, aišku, su produkcijos gabenimo įranga. Jie neturi ir todėl negauna leidimo iš VMVT. Jeigu neturi visų reikiamų dokumentų – automatiškai neturėsi leidimo prekiauti“, – aiškino pašnekovas.
A. Budginas teigė manantis, kad einant metams tokios prekybos procesas gali būti legalizuotas, tačiau kol kas, kol tvarkos nėra pakitusios, policijos pareigūnai turi bausti nelegalius čeburekų prekeivius.
Prekeivius įdarbinti pasirengęs verslininkas: čia yra kova su vėjo malūnais
Čeburekų kepyklos pajūryje direktorius, pageidavęs neatskleisti jo vardo ir pavardės, teigė, kad dienomis, kai pajūryje būna daug poilsiautojų bei lepina šilti orai arba žmones į kurortą sukviečia šventės, per dieną kepykloje iškepama apie 500–600 čeburekų, vėsesnėmis ir poilsiautojais negausiomis dienomis iškepama apie 160–200 čeburekų.
„Vienas žmogus parduoda apie 30 ar 40 čeburekų, bet jaunimui tai labai geri pinigai“, – pastebėjo verslininkas.
Pasak pašnekovo, VMVT ir savivaldybė prekeivius įstūmė į sudėtingą padėtį ir netgi užkerta kelią naujų darbo vietų kūrimui.
„Čia yra karas su vėjo malūnais. Visi žino, kad čia nieko baisaus nėra, bet… Čia juokas – 5 žmonės vaikšto paplūdimyje, nei ant galvos kam užlipa ar ką. Jeigu ir trukdo, tai pasako ir jie eina aplink“, – apibendrino verslininkas.
Verslininkas tvirtino, jog yra pasirengęs bemat įkurti bent 5 darbo vietas čeburekų, iškeptų jo vadovaujamoje kepykloje, pardavėjams, tačiau to padaryti nepavyksta, mat VMVT kelia itin aukštus reikalavimus išnešiotojams, leidimų išduoti nenori ir Palangos savivaldybė.
„Jaunimas nori užsidirbti, eina nieko nepavogę, nusiperka iš mūsų – legalios čeburekų gamyklos, eina ir pardavinėja kažkiek brangiau. VMVT mūsų cechus, viską tikrina. Net neįsivaizduoju, kodėl jie nepasirašo. Į savivaldybę nuvažiuoji, jie sako eiti susiderinti su VMVT, nueini į tarnybą, jie sako, kad neduos. Ir išeina toks užburtas ratas. Aš jau buvau nuvažiavęs į savivaldybę, sakiau: duokite man tą leidimą, aš be „veterinarinės“ tarnybos vaikščiosiu, tegu jie savo baudomis mane baudžia, o ne policija ar kažkas. Savivaldybė neduoda leidimų be VMVT suderinimo“, – pasakojo verslininkas.
Pašnekovas patikino, kad visi jo kepykloje pagaminti čeburekai yra kasdien gaminami tik iš šviežių produktų ir skundų dar nėra tekę sulaukti, priekaištų kepyklai nereiškia ir VMVT.
Verslininkas neslėpė nuostabos ir pasipiktinimo dėl to, jog esą čeburekų prekeivių kontrolę patikėjus ir gelbėtojams yra buvę situacijų, kai pajūryje užvirdavo tikros gaudynės.
Tiesa, Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas patikino, kad šį sezoną kurorto gelbėtojai čeburekų prekeivių kontrolė nevykdo, nors anksčiau toks darbas jiems priklausė.
„Anksčiau mes padėdavome policijai, kai prašydavo, o šiemet policija atsisakė mūsų paslaugos“, – teigė J. Pirožnikas ir pridūrė, kad gelbėtojų darbo čeburekų prekeiviai netrikdo.
Kepyklos vadovas spėja, kad užmojis neleisti čeburekų prekeiviams dirbti paplūdimiuose šiuos gaminius išnešiojant yra susijęs su paplūdimio kavinių atsiradimu, esą taip bandoma išvengti konkurencijos stacionarioms kavinėms ant jūros kranto.
Palangos savivaldybė: tokia prekyba draudžiama ir dėl sprendimo nėra diskutuojama
Nors tarnybos ir įžvelgia kelių, jog paplūdimiuose vaikštantys čeburekų prekeiviai galėtų tapti legalūs, o tokias darbo vietas steigti sutiktų ir verslas, tačiau Palangos miesto savivaldybė, panašu, nė neprisileidžia minčių apie tokią verslo rūšį paplūdimiuose.
„Išnešiojamoji prekyba maisto produktais Palangos ir Šventosios paplūdimiuose yra draudžiama ir dėl šio sprendimo nėra diskutuojama“, – užtikrino Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus vedėja Aušra Dangėlaitienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad siekiant užtikrinti, jog maistas paplūdimiuose būtų gaminamas, patiekiamas ir vartotojams saugiai, Palangos ir Šventosios paplūdimiuose savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatytosios viešosios vietos, kuriose teikiama viešojo maitinimo paslauga. Lauko kavinės, anot valdininkės, užtikrina tinkamas maisto produktų laikymo, higienos sąlygas bei garantuoja, kad maistas gaminamas laikantis visų maisto gamybai keliamų reikalavimų.
„Kalbant konkrečiai apie be leidimų vykdomą išnešiojamąją prekybą maistu, džiugina, kad tokių pažeidimų kasmet mažėja. Poilsiautojai raginami nesusigundyti tokiais maisto produktais, kadangi nėra žinoma, kokiomis sąlygomis maistas buvo pagamintas ir laikomas iki patiekiant jį vartotojui“, – dėstė A. Dangėlaitienė.
Teigiama, kad policijos pareigūnai bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su gelbėtojais paplūdimiuose reguliariai rengia patikrinimus, kurių metu fiksuoja įvairius pažeidimus, o už išnešiojamąją prekybą maistu neturint leidimo numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 80 eurų.
English (US) ·