Karo paliesti žmonių gyvenimai ir lietuviškos palaikymo akcijos – balandis LRT fotografų akimis

Balandis – antrasis mėnuo, kai Ukrainą užpuolusios Rusijos kariai siekia sunaikinti viską savo kelyje. Rusų kariams pasitraukus, žmonės sugrįžta atgal. Jie rado sugriautus savo miestus, gatvės ir keliai nusėti sudegintais automobiliais, karine technika, o dalyje gyvenviečių – ir žiauriai nužudytų ukrainiečių kūnais. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

„Mes to tikrai neužmiršime“, – LRT žurnalistams tvirtino policijos atstovas Anatolijus Fedorukas. Tai, kas kadaise buvo prabangus rajonas, apsuptas SPA centrų ir brangių parduotuvių, paskendo griuvėsiuose. Aplink jį dulkes kelia atstatymo darbai, kuriuos vykdo šimtai žmonių. Praėjus vos kelioms dienoms po rusų raketų smūgių, teritorija jau atveriama eismui, keliai ir pastatai išminuojami, būstų fragmentai pašalinami, privatūs namai remontuojami. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Jau du mėnesius ukrainiečiai gina savo miestus, vienas jų – Černihivas. Rusų pajėgoms nepavyko jo užimti. Jei jos būtų įžengusios, rezultatas būtų buvęs panašus į Bučoje ir kitose žudynių vietose matytas scenas – nusivylimas karinėmis nesėkmėmis būtų peraugęs į masines represijas prieš civilius gyventojus. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Kyjivo pakraštyje Lietuvos karių komanda su automatais AK rankose juda poromis ir šaudo į taikinį su Vladimiro Putino karikatūra. Aplink juos kaukia oro pavojaus sirenos, primenančios, kad tai nėra tik pratybos – jie atvyko padėti ginti Ukrainą. Lietuvos savanorių būriui vadovauja Sigitas Maliauskas. Kaip ir visi kiti, jis prisistato slapyvardžiu – Pagonis. „Turime ryšių su artilerija, su priešlėktuvine gynyba, tiesiog perduosime informaciją tam, kam jos reikės. Geras žvalgas yra tas, kuris išeina, randa, ko jam reikia, ir grįžta neiššovęs šūvio,“ – teigia jis. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Vera Ivanova Borodiankoje gyvena nuo 1976-ųjų. Ji skaičiuoja, kad kai atvyko čia gyventi, ėjo trečią dešimti, dabar jai – 66-eri. „Gyvenau čia visą gyvenimą, tai mūsų visų namai“, – sako Vera. Ji prisiminė, kad buvo žmonių, kurie po Borodiankos išlaisvinimo ieškojo savo artimųjų ir pridūrė – daug žmonių buvo palaidoti po griuvėsiais. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Nors į šiaurę nuo Kyjivo esančio Černihivo miesto, kuriame gyveno 280 000 žmonių, gynėjai atsilaikė, aplinkiniai kaimai buvo okupuoti. Prasidėjus pirmajam apšaudymui, vietiniai gyventojai prisimena, kad bėgo ieškoti prieglobsčio rūsiuose. Jau slėptuvėje Julija Šeina, moteris iš Ivankivo, prisiminė, kad jie paliko įjungtas dujas, nes virė vandenį. Serhijus, kuris slėpėsi kartu, savanoriškai pasisiūlė išeiti į lauką išjungti viryklę, kad namas nesudegtų. „Bet vos tik jis išėjo iš rūsio, jie [rusai] iš karto šovė jam į galvą“, – prisimena Šeina. Serhijus buvo palaidotas kovo 8 d. savo kieme. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Serhijus grįžo kitą dieną po to, kai buvo išlaisvintas jo miestas. Jis dar nežinojo, jog Bučos vardas netrukus nuskambės kaip Rusijos nusikaltimų, vykdomų Ukrainoje, sinonimas. Šis karas, niekada nebuvęs „specialiąja operacija“, virsta tuo, ko ukrainiečiai visą laiką baiminosi, – bandymu vykdyti genocidą. „Iš pradžių jie neleido mums įeiti [į Bučą], nes ten buvo tiek daug lavonų, – prisimena Serhijus. – Buvo pilnas autobusas lavonų. Kas 5–10 metrų stovėjo automobilis atviromis durelėmis, o viduje – negyvi žmonės.“ „Tie, kurie išvažiavo dieną, suspėjo. Vakare jau buvo per vėlu“, – priduria jis. – Kai pamatydavai sušaudytus automobilius su užrašais „vaikai“, suprasdavai“. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Kapinėse vyras vaikšto tarp eilėmis surikiuotų kapų, ant jų – paprasti užrašai ranka. Galiausiai jis pamato ieškomą vardą. Žmogus atsitraukia į šalį, nulaužia šakelę ir, pasilenkęs virš nedidelės šlapio smėlio krūvos, įsmeigia ją į kapą, o jo veidu rieda ašaros. Jis paskambina savo seseriai. „Radau jį“, – sako jis. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Ukrainos kariams vieną po kito išlaisvinant rusų užimtus miestus, vis garsiau skamba siaubingos moterų istorijos – dešimtys, o gal ir šimtai Ukrainos moterų buvo kankinamos, ne vieną dieną prievartaujamos, o dalis jų galiausiai ir nužudomos. Tačiau ne tik moterys, bet taip pat vaikai ir net kūdikiai nukentėjo nuo Rusijos karių prievartos. Surištomis rankomis, „sukruvintomis“ kojomis, galvas prisidengusios maišais. Taip Lietuvos moterys išsirikiavo prie sostinėje esančios Rusijos ambasados, siekdamos atkreipti dėmesį į karo Ukrainoje žiaurumus ir rusų karių smurtą bei prievartą prieš nekaltas Ukrainos moteris ir vaikus. / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Buča, Borodianka, Irpinė, Mariupolis – tai miestai, pagarsėję dėl rusų karių žiaurumų, tačiau labai tikėtina, kad pasaulis dar ne viską žino apie Putino armijų nusikaltimus Ukrainoje. 43 valstybės kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo. Lietuva buvo pirmoji. Išlieka viltis, kad karo nusikaltėliai atsakys už savo veiksmus, o kelias į Rusijos ambasadą Vilniuje buvo paženklintas žinute Putinui: „Putinai, Haga laukia tavęs“. / D. Umbraso/LRT nuotr.

„Kiekvieną dieną randama nužudytų žmonių, yra tūkstančiai aukų, yra šimtai atvejų, kai žmonės buvo nukankinti. Jie randami kanalizacijose, rūsiuose, surišti, jų kūnai sunaikinti. Yra kaimų, kurie buvo dideli, o dabar neturi gyventojų. Užfiksuota šimtas atvejų, kai aukos buvo išprievartautos, taip pat ir nepilnametės merginos ar visiškai maži vaikai ir net kūdikis. Baisu kalbėti apie tai, bet tai yra tiesa, taip buvo“, – kreipdamasis į Seimą rusų kariuomenės nusikaltimus Ukrainoje vardijo Volodymyras Zelenskis. / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Žmonėms pasitraukus iš rusų apšaudomų miestų, be šeimininkų liko šimtai iki tol naminiais buvusių augintinių. Černihive paliktais gyvūnais rūpinasi vietos gyventoja Tatjana. Laikiną prieglaudą benamiams augintiniams ji įkūrė visame sugriauto daugiabučio namo aukšte. Ten taip pat gyvena ji ir jos sūnus. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

„Teatras visų pirma – ne pastatas, o žmonės, kurie mane palaikė šiuo sudėtingu laiku ir suteikė galimybę užbaigti kūrybos procesą. Už tai esu be galo dėkingas. Manau, kad teatras turi mokyti mus empatijos vieni kitiems, teatras turi nugalėti karą“, – įsitikinęs režisierius Stasas Žyrkovas, atvežęs į Lietuvą spektaklį „Saša, išnešk šiukšles“. / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Karo nuošalyje neliko ir bažnyčia. Tiesa, Lietuvos stačiatikių gretose tai įžiebė konfliktą – dalis dvasininkų sako, kad jų vadovai palaiko Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Tuo metu pastarieji tai neigia. „Yra tikrai ne taip, mes meldžiamės dėl visų žmonių, kurie ten žūsta, yra sužeisti, nepalaikome karo“, – sakė Trakų ortodoksų vyskupas Amvrosijus. / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Ukranietė Eliza – viena iš tūkstančių pabėgėlių, prieglobstį radusių Lietuvoje. Rusijai užpuolus Ukrainą 2014 metais, jai teko bėgti iš namų, o vasario 24 dieną, prasidėjus karui, istorija pasikartojo – Elizos šeima antrą kartą neteko namų, nes juos sugriovė rusų okupantai. Elizos mama ir brolis liko Ukrainoje kovoti už savo šalies laisvę. / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai – nuo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą, daugumoje Lietuvos miestų buvo surengtos akcijos, kuriomis ne tik siekta išreikšti palaikymą Ukrainai, bet ir atkreipti pasaulio dėmesį į tai, kokius žiaurius karo nusikaltimus Rusija vykdo prieš ukrainiečius. Ne viena akcija surengta prie Rusijos ambasados Vilniuje, o vienos jų metu baltai apsirengę žmonės paniro į kraujo spalva nudažytą greta esančio tvenkinio vandenį. / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Nors kasdien pasirodantys Rusijos sukelto karo Ukrainoje vaizdai vis labiau šokiruoja, kai kurios valstybės ir toliau atrodo abejingos Ukrainos skausmui. Keli šimtai žmonių, susirinkusių prie Vokietijos ambasados Vilniuje, paragino Berlyną atsibusti – atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir tiekti daugiau ginklų Rusijos užpultai Ukrainai. / D. Umbraso/LRT nuotr.

Lietuviai akylai stebi, kurie šalies verslininkų valdomi verslai traukiasi iš Rusijos, tad netruko paaiškėti, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdomi verslai to daryti neskubėjo. Plakatais nešini protestuotojai susirinko prie restoranų „Amberfood“ ir ragino juos boikotuoti. Dėl akcininkų veiklos Rusijoje, bendradarbiavimą su „Amberfood“ nutraukė maisto pristatymo platformos „Wolt“ ir „Bolt food“. / E. Blaževič/LRT nuotr.

Palaikymas, artumas, draugystė ir geras maistas – Lietuvoje prieglobstį gavusiems ukrainiečiams lietuviai teikia kokią tik gali paramą. Kartais tai daiktai, kartais – pinigai, o kartais tai galimybė pasivaišinti specialiai paruoštu maistu, bendraujant tiek su tautiečiais, tiek su lietuviais – to Lietuvoje esančius ukrainiečius į sostinėje esantį Tymo turgų pakvietė visuomenininkas, komikas Olegas Šurajevas. / E. Blaževič/LRT nuotr.