Kariaujančiai Ukrainai lietuviai gamina tai, kas gelbsti nuo šalčio ir ligų: savanoriai iš dirbtuvių išeina pajuodusiais veidais

Agresorei Rusijai atakuojant energetikos infrastruktūrą, Ukrainos žmonės priversti kęsti alinamą šaltį tiek savo namuose, tiek laikino prieglobsčio vietose, slėptuvėse nuo bombardavimų. Gintis nuo naktimis stingdančio šalčio tenka ir tėvynę ginantiems kariams. Kad palengvintų jiems dalią, susibūrę savanoriai Vilniuje ir Šiauliuose iš ratlankių gamina krosneles ir siunčia jas į Ukrainą civiliams ir kariams. 

Iki šiol krosnelių negaminę savanoriai po darbų biure, kūrybos srityje, statybose jau kelias savaites skuba į metalo dirbtuves. Po kelių valandų darbo jie iš ten išeina pajuodusiais veidais ir ašarotomis, paraudusiomis akimis, bet yra tikri: kiekvienas visomis išgalėmis turime daryti tai, ką tik galime, kad Ukrainos pergalė būtų kuo greitesnė.

„Bet kokia pagalba yra gerai – padėti vaikams, suteikti gyvenamąjį plotą ukrainiečiams, rūpintis senukais, naminiais gyvūnais – viskas yra gerai, išskyrus sėdėjimą vienoje vietoje sudėjus rankas.

Iškart supratau, kad krosnelės iš ratlankių yra labai geras dalykas“, – kalbėjo vienas iš šios iniciatyvos entuziastų vilnietis aktorius, kūrybininkas Viačeslavas Mickevičius, socialiniuose tinkluose savo kūryba besidalijantis Slavkos Channel vardu.

Iš ratlankių gaminti krosneles savanoriai pradėjo dar praėjusiais metais. Kaip sakė V. Mickevičius, realizuoti tokią idėją ėmėsi trys šiauliečiai – Edgaras Liakavičius, Rokas Utakis, Aurimas Kardašius, bet, prireikus daugiau pajėgumų, jie kreipėsi į Viačeslavą pagalbos.

„Esu žmogus, susijęs su technika. Man buvo aišku, kad krosnelės, pagamintos iš ratlankių, yra naudingiausias ir pigiausias variantas“, – sakė Viačeslavas.

Anot jo, ratlankius aukoja visa Lietuva – įvairiuose miestuose įsikūrė trylika punktų.

„Vilniuje žmonės veža ratlankius arba man, arba į įmonę „Melga“. Ratlankių mums reikia vis daugiau, juk žiema tik įpusėjo, šalčiausias mėnuo dar tik bus“, – aiškino V. Mickevičius.

Jis pasidžiaugė, kad vilnietis Tomas Kaminskas savanoriams atvėrė savo metalo dirbtuvių duris, leido naudotis įranga. Tiesa, esamų įrenginių nepakanka, tad suvirinimo aparatų atveža ir kitos įmonės.

Savanoriai susirenka kiekvieną antradienį ir dirba šešias valandas. Jie iš ratlankio pagamina krosnelės ruošinį, jį siunčia į Šiaulius, o ten kalvėje krosnelė baigiama montuoti.

„Dabar darome daug krosnelių, bet kad ir kiek darytume, jų bus per maža. Reikia stengtis kaskart bent penkiomis daugiau padaryti, nestovėti vietoje“, – kalbėjo V. Mickevičius.

Krosneles gamina savanoriai, kurie yra įvairiausių profesijų atstovai, dažnas jų niekada nedirbo gamybos srityje, su metalu.

„Daug statybininkų, dar daugiau IT specialistų, yra bitininkas, operatorius, fotografas. Daug labai skirtingų žmonių. Kai žiūri į IT specialistus, matai, kad žmonės šiaip dirba sėdimą darbą, o čia gavo gerą progą nusirauti gerąja prasme“, – savanorystės užkulisiais dalijosi Viačeslavas.

Kai savanoriai baigia darbą, išvysta savo veidus. Jie būna juodi nuo dulkių, kylančių pjaustant metalą, o suvirintojui ant veido nuo kaukės lieka gilūs įspaudai.

„Ir veidai pajuodę, ir akys raudonos, ir tris dienas maudaisi, kad atsipraustum, ir burnoje smėlis girgžda. Dabar jau elgiamės protingiau – metalą pjaustome prie durų, kur išvėdinti lengviau, kur ventiliacija. Anksčiau patalpoje tvyrodavo toks mėlynas rūkas nuo tų dulkių. Dabar jau nuolat pertraukas darome, varau visus į lauką pakvėpuoti grynu oru.

Dirbdami mūvime pirštines, bet užsimiršęs pasikasai veidą ir viskas – tu murzinas.

Gali daug žodžių pasakyti, kad papasakotum, kaip mes dirbame, bet viena nuotrauka parodo savanorių atsidavimą geriau nei tūkstantis žodžių“, – kalbėjo Viačeslavas.

Savanoriai Vilniuje ir Šiauliuose jau pagamino 285 krosneles, bet ir poreikis auga, ir tempas greitėja, ir savanorių gretos gausėja, tad tikimasi pagaminti dar daugiau.

V. Mickevičius pasidžiaugė savo pagalbininkais. Ratlankius paruošia Aistis Maito ir įmonė „Cosmos Construction“, kitų gamybai reikalingų medžiagų parūpina Tomas Kaučikas ir įmonė „ATC Baltic“. Krosneles į Ukrainą nuveža Karolis Sankauskas.

Kad galėtų įsigyti krosnelėms gaminti reikalingų medžiagų, savanoriai paskelbė sąskaitą, į ją galima aukoti paramą Ukrainai.

Iš surinktų pinigų tikimasi sumokėti ir už elektrą, nes kitaip, anot Viačeslavo, žmogus, įsileidęs į savo valdas savanorius, bankrutuotų gavęs sąskaitą, mat tiek daug elektros išnaudojama.

Norintiems paremti

Paramos gavėjas – sporto klubas „Vairas“ (ne pelno siekianti organizacija, krosnelių gamybos įmonės remiama komanda)
LT807044060008151217
Paskirtis – parama Ukrainai